www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vairuotojams, dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų netekusiems teisės vairuoti, ir KET pažeidusiems pradedantiesiems vairuotojams gali tekti daugiau papildomai mokytis. Vairuotojų mokymo tobulinimo galimybes, taip pat numatomus KET pakeitimus aptarė Valstybinė eismo saugumo komisija, praneša Susisiekimo ministerija.

Statistikos duomenimis, didžioji dalis įskaitinių eismo įvykių, kuriuose sužeidžiami ar žūsta žmonės, įvyksta dėl vairuotojų kaltės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais užfiksuota 3161 eismo įvykis, iš jų dėl vairuotojų kaltės – 2099.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl vairuotojų kaltės gyvybės neteko daugiau kaip pusė žuvusiųjų keliuose – 123 žmonės iš 241. Apie 30 proc. visų eismo įvykių sukelia jauni, 18–24 m. amžiaus vairuotojai. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti vairuotojų papildomo mokymo tvarką, numatant privalomus praktinius pratimus šiuolaikiškose praktinio vairavimo bazėse.

Vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti dėl leistino greičio viršijimo arba sukelto eismo įvykio, bei pradedantiesiems vairuotojams, kurie pažeidė tam tikrus KET punktus (viršijo leistiną greitį, sukėlė eismo įvykį arba vairuodami kalbėjo telefonu), papildomo mokymo metu reikės atlikti ir praktinio vairavimo ant slydimo dangos pratimus. Planuojama, kad šie reikalavimai įsigalios 2016 m. lapkričio 1 d.

Komisijos posėdyje aptarti KET pakeitimai, susiję su transporto priemonių padangų naudojimo tvarka. Siūloma nustatyti, kad mopedams, motociklams, triračiams ir visų rūšių keturračiams vasarinėmis padangomis būtų leidžiama dalyvauti eisme kovo ir lapkričio mėnesiais, jei kelio važiuojamoji dalis yra tinkama – neapsnigta ir neapledėjusi. Taip pat svarstomas KET pakeitimas, numatantis leisti krovininiams automobiliams, kurių didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, (N1) važiuoti tokiu pat greičiu, kaip ir lengviesiems automobiliams.

Siekiant išgelbėti daugiau gyvybių keliuose įvykus eismo nelaimei, aptartos sraigtasparnių panaudojimo galimybės. Tai svarbu ir gabenant donorų organus. Nutarta, kad specialios sraigtasparnių aikštelės turi būti įrengtos prie visų pagrindinių šalies ligoninių.

sumin.lrv.lt inf.

Šilutės meno mokyklos nuotr.

Šilutės meno mokyklos dailės skyriaus mokiniai su mokytojais vykdė vaikų vasaros poilsio projektą „Gamtos grafika 2016″.

Tai buvo labai intensyvus pleneras Rusnėje. Pirmą dienos pusę vyko aplinkos fiksavimas grafinėmis priemonėmis ir tapymas. Po pietų buvo vykdomos gamtos meno užduotys, madų šou ir skulptūrinių akcentų kūrimas miesteliui iš to, kas randama aplinkoje.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dailės skyriaus vasaros stovyklos – plenerai palieka neišdildomą įspūdį visam gyvenimui.

Daugiau nuotraukų – https://photos.google.com…

Šilutės meno mokyklos inf.

Šilutiškių sąskaitoje – daugiau kaip 1 mln. Eur.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad Klaipėdos apskrities gyventojai jau pateikė apie 0,5 tūkst. pranešimų PRC911 ir informavo apie grynaisiais gautas paskolas ir dovanas, kurios neprivalėjo būti deklaruotos, o sandoriai nebuvo patvirtinti notaro, ir kurios buvo ar bus panaudotos brangiam turtui įsigyti. 366 apskrities gyventojai deklaravo per 12,8 mln. Eur vertės dovanų, 153 gyventojai – per 12,3 mln. Eur paskolų grynaisiais.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors dauguma pranešimų PRC911 pateikiama be klaidų, tačiau VMI pastebi, kad kai kurie gyventojai jame įrašo klaidingą Lietuvos gyventojo asmens kodą, kurio nėra Gyventojų registre, ar įrašo Lietuvos gyventojo asmens kodą, kuris neatitinka vardo ir pavardės pagal Gyventojų registrą. Dalis gyventojų neužpildo privalomų laukelių: „Šaltinio kodas“, „Šaltinio davėjo Asmens vardas ir pavardė (pavadinimas), „Valiuta“, „Valstybės kodas“ arba pastaruosius du laukelius užpildo ne iš sąrašo, pavyzdžiui, vietoj LTL įrašo LT ar LTU ir kt.

Klaipėdos AVMI primena, kad informaciją apie grynaisiais gautas paskolas ir dovanas gyventojai turi pateikti iki birželio 30 d. Pažymėtina, jog teikdamas patikslintą pranešimą po šio termino, mokesčių mokėtojas galės tik tikslinti informaciją, susijusią su jau nurodytais šaltiniais; į patikslintą pranešimą nauji šaltiniai negalės būti įrašyti. Nepateikęs laiku pranešimo PRC911*, gyventojas vėliau negalės VMI įrodinėti paskolų ar dovanų rašteliais savo įgyto turto teisėtumo.

„Gyventojams pateikus teisingus duomenis apie grynaisiais gautas paskolas ir dovanas, apie kurias mokesčių administratorius neturėjo duomenų, ateityje mokesčių mokėtojui kils mažiau rūpesčių pagrindžiant brangaus turto įsigijimo šaltinius, o VMI galės tiksliau identifikuoti rizikingus mokesčių mokėtojus, netrukdydama sąžiningų gyventojų“, – sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, paminėjusi, kad iki šiol nemaža dalis rizikingų mokesčių mokėtojų, dėl kurių įsigyto turto šaltinių teisėtumo VMI kildavo pagrįstų abejonių, teigdavo gavę įvairių paskolų ar dovanų, nevengdavo to įrodinėti pateikdami fiktyvius, notaro nepatvirtintus raštelius.

Pvz., Klaipėdos apskrityje nustatytas atvejis, kai „dovanomis ir paskolomis“ buvo bandyta pagrįsti apie 400 tūkst. € neaiškios kilmės nedeklaruotą pajamų sumą. Iš neoficialiai gautų pajamų šeima įsigijo nekilnojamojo turto, vyko į keliones, finansavo įmonės veiklą, o VMI patikrinimo metu vieną po kitos kūrė versijas apie dovanas ir paskolas, gautas iš mirusių giminaičių. VMI, įvertinusi skolintojų finansines galimybes, tokią versiją paneigė ir priskaičiavo sumokėti į biudžetą beveik 100 tūkst.€ gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų.

Klaipėdos AVMI primena, kad tikrindamas gyventojų pajamas mokesčių administratorius gali analizuoti ir tų žmonių, iš kurių gautos paskolos ar dovanos, finansines galimybes, t.y. aiškintis, ar jie turėjo pakankamai lėšų dovanoms ir paskoloms teikti. Todėl tikimasi, kad mokesčių mokėtojai pateiks teisingą informaciją apie paskolas ir dovanas, o ne fiktyvius duomenis. Pranešimą PRC911 lengviausia ir greičiausia pateikti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) arba galima pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Jį gali pateikti pats mokesčių mokėtojas ar jo įgaliotas asmuo.

*Vienkartinį pranešimą PRC911 apie dovanas ir paskolas, gautas po 2004 metų, pateikti reikia tik tuo atveju, jeigu gyventojas atitinka visas 5 sąlygas:
1. Gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, užsienio fizinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų;
2. Pačiam mokesčių mokėtojui nebuvo privaloma šaltinių deklaruoti Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešime apie sudarytus sandorius arba Privačių interesų deklaracijoje;
3. Paskolos ir / ar dovanos yra panaudotos (arba numatoma panaudoti) turtui, kurio įsigijimo vertė viršija 15 000 eurų (iki 2014-12-31 – 50 000 litų), įsigyti nuo 2011 m. sausio 1 d.;
4. Sandoriai nėra notarinės formos;
5. Paskolos ir dovanos yra gautos grynaisiais pinigais.

Klaipėdos AVMI inf.

Kam įdomu – prašom: https://www.youtube.com…

Skaityti toliau

vmvt.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) šiemet gamybos įmonėse ir prekybos vietose patikrinta per 180 tonų lietuviškų ir kitose ES valstybėse pagamintų valgomųjų ledų. Reikalavimų neatitiko apie 17,4 proc. vertintų produktų, dažniausiai dėl ženklinimo neatitikimų. Dėl nustatytų pažeidimų 5 partijų (2 248 vnt.) valgomųjų ledų realizavimas buvo sustabdytas.

Ledai yra vertingas, skanus ir vėsinantis pieno produktas, turintis aukštą maistinę vertę, juose daug baltymų, riebalų ir angliavandenių.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai vienas populiariausių desertų, dėl jo retai sulaukiama ir vartotojų nusiskundimų. Šiemet nuo metų pradžios gauti 4 vartotojų pranešimai dėl ledų kokybės, iš jų pasitvirtino tik vienas dėl blogų šių produktų laikymo sąlygų. Be abejo, karštuoju metų laiku vartotojų skundų skaičius gali išaugti, tačiau vidutiniškai per metus VMVT sulaukia apie 20 skundų, iš kurių pasitvirtina apie trečdalis.

Vartotojai ir patys gali gana nesunkiai įvertinti ledų kokybę. Tam reikia perskaityti ne tik informaciją etiketėje, bet atkreipti dėmesį ir į ledų formą. Karštuoju metų laiku prekybos vietose šaldymo kameros neretai būna perkrautos ar paliekamos saulėkaitoje, todėl valgomieji ledai gali atitirpti. Dar kartą užšaldyti jie netenka ne tik formos, bet ir dalies maistingųjų savybių. Kad ledai buvo atitirpę ir vėl užšaldyti, galima suprasti iš deformuotų porcijų. Tokių ledų nerekomenduojama pirkti.

Renkantis ledus žinotina, kad vienas pagrindinių jų komponentų – saldi, šviežia grietinėlė su daugybe vitaminų ir kitų medžiagų. Ledai taip pat gali būti pagaminti iš vandens, cukraus ir kitų priedų bei medžiagų mišinio.

Pagal sausųjų medžiagų ir pieno riebalų kiekį valgomieji ledai skirstomi į:
pieniškus, kuriuose pieno riebalų ne daugiau kaip 7 proc.,
grietininius, kuriuose pieno riebalų kiekis 8 – 11 proc.,
plombyrą, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 12 proc.

Valgomieji ledai, kuriems nėra nustatyti sudėties reikalavimai, ženklinami pavadinimu „valgomieji ledai“. Jei į ledus dedami tik pieno riebalai ir baltymai, jie vadinami „plombyru“, „grietininiais“ arba „pieniškais“. Šių ledų sudėtyje pieno riebalai negali būti pakeisti augaliniais riebalais.

Europoje ir Lietuvoje vis didesnio populiarumo sulaukia vaisiniai ledai, kurie skirstomi į sorbetą ir šerbetą. Sorbetas yra ledai be riebalų, o šerbeto sudėtyje gali būti riebalų. Šiuos ledus gali rinktis vartotojai, kuriems nepatinka pienas ar grietinėlė.

Pagal vaisių kiekį valgomieji ledai skirstomi į:
vaisinius, kuriuose ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba 2,5 proc. vaisių sulčių,
sorbetą, kuriame turi būti ne mažiau kaip 25 proc vaisių,
šerbetą, kuriame ne mažiau kaip 10 proc. vaisių ir turi būti ne mažiau kaip 1 proc. riebalų.

vmvt.lt inf.

Minint Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines, jo garbei š. m. birželio 17 d. 11 val. bus atidengta memorialinė bareljefinė lenta (autorius Adomas Skiezgelas). Atidengimo ceremonija vyks Šilutės rajone, Rusnės kelyje, ant Šlažų tilto.

Nuo 10.30 val. iki 11.30 val. ties K. Griniaus (Šlažų) tiltu transporto priemonės bus nukreiptos į apylanką.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

K. Grinius – vienas aktyviausių demokratines idėjas puoselėjusių XX a. Lietuvos politikų, kuris nuosekliai laikėsi demokratijos principų.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Kam įdomu – prašom: https://www.facebook.com/pages/%C5%A0ilut%C4%97s-trolis/489364031165554?fref=ts

Skaityti toliau

Privačių miškų savininkai privalo nepamiršti, kad jų miškas kartu yra ir visos visuomenės turtas, todėl jį tvarkyti reikia atsakingai.

Šilutės rajone yra 11070 ha privačių miškų, kuriuos valdo 3713 savininkų. Vidutinis miško valdos dydis mūsų rajone yra 2,98 ha. Privačių miškų savininkai privalo nepamiršti, kad jų miškas kartu yra ir visos visuomenės turtas, todėl jį tvarkyti reikia atsakingai. Pagrindinės miškų savininkų teisės ir pareigos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriuje.

Skaityti toliau

Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką. Mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Miško kirtimas be leidimo laikomas neteisėtu. Nukirtus medį, kuriam kirsti reikėjo leidimo, bet jis nebuvo gautas, skaičiuojama gamtai padaryta žala, skiriama bauda ir dar gresia medienos (arba pajamų) konfiskavimas. Taigi susidaro labai solidi suma.

Privačių miškų savininkai dėl leidimų kirsti sveikus, augančius medžius savo sklype kreipiasi į Valstybinės miškų tarnybos teritorinius poskyrius. Iki 3 ha miško valdoje leidimas miškui kirsti gali būti išduodamas be Vidinės miškotvarkos projekto (pagal jį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo ir miško žemių tvarkymo darbai). 3 ha ir didesnio ploto miško valdoje, norint kirsti brandų mišką, minėtas projektas būtinas.

Kai kuriais atvejais užtenka privačių miškų savininkų pranešimų apie ketinimą kirsti mišką, kuriuos privaloma pateikti teritoriniam poskyriui. Pavyzdžiui, kai ruošiamasi vykdyti atrankinį sanitarinį kirtimą (iškirsti šviežiai miško kenkėjų bei ligų užpultus medžius), plynąjį sanitarinį kirtimą (po stichinių nelaimių miškuose) ir pan.

Norėdami vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ir šviesinimo ir valymo kirtimus iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose, ribinių linijų prakirtimus, miškų savininkai gali nepateikti pranešimų ir patys atsirinkti medžius. Tačiau pranešimai būtini visais atvejais, kai medieną ketinama pateikti į rinką. Nuo praėjusių metų vėjalaužas galima kirsti tik užpildžius pranešimą apie ketinimą kirsti mišką.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Artūras Znutas

Danutės Gailiūnienės nuotr.

Birželio 14 d. buvo minima Gedulo ir vilties diena. Šią dieną prieš 75-erius metus Sovietų Sąjunga pradėjo vykdyti masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Iš viso buvo išvežta daugiau nei 18 tūkst. žmonių. Minint šią tragišką sukaktį, VšĮ Šilutės Turizmo informacijos centro filialas Tradicinių amatų centras Švėkšnoje, kvietė miestelio žmones susipažinti su Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir kitų atminties institucijų parengta paroda “Lietuvos kova už laisvę: netekčių istorija”.

Skaityti toliau

Susirinkusiuosius pasveikino Tradicinių amatų centro darbuotojai, o pasisveikinę bei tarę įvadinį paminėjimo žodį, pakvietė Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų sklaidos skyriaus vyriausiąjį archyvistą Vaidą Agurkį pristatyti bei aptarti parodos rengimo tikslus bei uždavinius, trumpai papasakoti apie stenduose eksponuojamus dokumentus. Pristatymo metu buvo paliestos visos skaudžiausios Lietuvos istorinės datos, kuriose gausu prisiminimų, netekčių bei skausmo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Danutės Gailiūnienės nuotr.

Šios parodos pristatymas Švėkšnos Tradicinių amatų centre buvo pirmoji minėjimo dalis. Su paroda Švėkšnos Tradicinių amatų centre bus galima susipažinti iki vasaros pabaigos.

Saulei leidžiantis Švėkšniškiai buvo kviečiami rinktis į antrąją paminėjimo dalį ant Parakaunyčios kalno, prie Tūkstantmečio paminklo. Susirinkusieji buvo pasitikti Inkaklių folklorinio kolektyvo “Dainoriai” atliekamu Lietuvos valstybės himnu bei degančiu laužu, simbolizuojančiu laisvę bei 1940-ųjų birželio įvykius. Vakaronės metu švėkšniškiams taip pat buvo priminta dalelė istorijos, buvo kviečiami savo mintis bei žodžius išsakyti buvę tremtiniai.

Vėliau, paminėjimo nuotaiką sukūrę “Dainoriai”, dainavo tremties bei laisvės dainas, o kartkartėmis prisijungdavo ir susirinkusieji.

Šarūnė Jankauskaitė,
VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro filialo Tradicinių amatų centro kultūrinės veiklos vadybininkė

www.vpgt.lt nuotr.

Birželio 17-osios dieną daugelyje rajonų griaudės perkūnija, siautės škvalas, kurio metu vėjo gūsiai sieks 20-25 m/s, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojus būti atsargius, nes pučiant stipriam vėjui, gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos.

Skaityti toliau

Patariama išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, nestovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatyti automobilių po medžiais, neliesti ant laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, nes tai gali kelti pavojų gyvybei ir jūsų turtui. Jei yra galimybė, nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žaibuojant ir griaudžiant taip pat patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.

Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas, nekalbėti telefonu.

Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, šalia kurių auga dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.

Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Padėkite juos atokiau.

Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems. Informuokite artimuosius, kaimynus, pažįstamus, bendradarbius, kad nelaimės atveju jie gali skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

www.vpgt.lt inf.

Aukštumalos pažintinis takas. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Keliautojai jau įvertino interaktyvaus žemėlapio PAMATYKLIETUVOJE.LT privalumus. Kviečiame keliauti, naudojantis šiuo žemėlapiu, ir išrinkti mėgstamiausią saugomų teritorijų pažintinį taką. Dalyvaukite konkurse ir laimėkite prizų.

„PamatykLietuvoje.lt” sistemos pagrindas – žemėlapis ir tiksli turizmo objektų vieta jame. Interaktyvus žemėlapis veikia tiek kompiuteryje, tiek išmaniuosiuose telefonuose.

Skaityti toliau

Jau dabar žemėlapyje pateikiamos tikslios vietos, nuotraukos, aprašymai apie daugiau kaip 200 pažintinių maršrutų ir daugiau kaip 8000 lankytinų objektų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sąrašas nuolat pasipildo naujais mūsų komandos atradimais” – pasakoja idėjos sumanytojas Arvydas Dotas. Prie „PamatykLietuvoje.lt” duomenų bazės pildymo ir informacijos sisteminimo aktyviai prisideda turizmo informacijos centrai, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos ir patys sistemos naudotojai – keliautojai.

Konkursą apie mėgstamiausius saugomų teritorijų pažintinius takus kuruoja Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras.

KAIP DALYVAUTI?

„Facebook” tinkle puslapio pamatyklietuvoje.lt komentaruose įrašykite trijų mėgstamiausių pažintinių takų pavadinimus. Pirmiausia rašykite labiausiai patinkantį, o vėliau – ir kitus.

BALSAVIMAS ir KONKURSAS vyks iki 2016 m. birželio 30 dienos. Liepos 1 dieną burtų keliu išrinksime 3 prizų nugalėtojus.

Kviečiame aktyviai keliauti po saugomas teritorijas ir dalyvauti konkurse!

www.pamatyklietuvoje.lt

pamatyklietuvoje.lt feisbuke: https://www.facebook.com/PamatykLietuvoje/photos…

www.vstt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors dažnai manoma, jog vandens „žydėjimas“ vyksta tik vasarą, tačiau, biologų teigimu, tai cikliškas reiškinys, pasikartojantis pavasarį, vasarą ir rudenį. Kai kuriuose vandens telkiniuose gyventojai jau dabar gali pastebėti žalią, melsvai žalią, pilką, kartais net mėlyną vandens spalvą, plūduriuojančius dumblius. Tokių vandens telkinių vanduo drumstas, prie kranto gausu putų.

Skaityti toliau

Pagrindiniai šio reiškinio sukėlėjai – įvairios vandenyje gyvenančios smulkios dumblių rūšys, tačiau vandens „žydėjimo“ metu ima vyrauti melsvadumbliai, kitaip dar vadinami melsvabakterėmis. Jie ne tik padengia vandens paviršių žalia ar melsva plėvele, bet taip pat gali gaminti toksines sunkiai skaidomas medžiagas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Viena pagrindinių sąlygų, skatinančių dumblių vystymąsi bei dauginimąsi, yra didelis biogenų (ypač azoto bei fosforo junginių) kiekis vandenyje. Taip pat dumbliams daugintis palankios sąlygos – dideli karščiai, šiltas vanduo, silpnas ir pastovus vėjas. Gausiai žydintys dumbliai intensyviai naudoja vandenyje ištirpusį deguonį. Esant deguonies trūkumui, gali pradėti dusti žuvys.

www.am.lt inf.

Pradeda veikti nevyriausybinių organizacijų registras nvoatlasas.lt. Tai pirmas toks registras Lietuvoje. Jame pateikiama išsami informacija apie daugiau kaip 2 000 šalyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.

Pasak registro sudarytojo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, iki šiol nevyriausybinės organizacijos apie save teikė ypač mažai informacijos – savo veiklos ataskaitas viešino tik kas ketvirta, o finansus – tik kas penkta organizacija.

Skaityti toliau

Naujajame registre galima rasti ir politikų valdomų fondų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

nvoatlasas.lt

www.vpgt.lt nuotr.

Ugniagesiai gelbėtojai su nerimu laukia ilgojo Joninių savaitgalio, kurio metu vyks daug šventinių renginių. Deja, kaip rodo statistika, laisvadieniais, o ypač švenčių dienomis, padaugėja skaudžių gaisrų ir kitų nelaimių.

Dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi šiemet kilo net 1651 gaisrus ir jau nusinešė 15 žmonių gyvybes. Joninių šventės atributas – laužas gali tapti ne tik smagia pramoga ar jaukiu iškylos simboliu, bet ir nelaimės priežastimi.

Skaityti toliau

Tam, kad šventinės Joninių nuotaikos neužtemdytų nelaimės dūmai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina žmones būti budrius, o laužus kurti laikantis taisyklių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kurdami laužą gyvenamojoje vietovėje, prisiminkite, kad tai leidžiama daryti ne arčiau kaip 30 m nuo statinių. Poilsiavietėje laužavietės paprastai būna išskirtos akmenimis, plytomis, apsaugine žemės juosta.

Jei nerandate laužavietės, ugnį reiktų kurti atokiau nuo medžių, atkreipiant dėmesį į dirvožemį – išdžiūvusios durpės gali greitai užsiliepsnoti, o rengti laužavietę ant samanų ar gadinti miško paklotę iš viso yra draudžiama. Taip pat draudžiama besikūrenančias laužavietes palikti be priežiūros, o baigus kūrenti laužą ugniavietę būtina užgesinti apipilant žarijas vandeniu, smėliu ar žemėmis.

Šį savaitgalį sinoptikai prognozuoja karštus orus. Vien per šį dar nesibaigusį birželio mėnesį ugniagesiai jau ištraukė 16 nuskendusių žmonių. Beje, skenduolių skaičius yra dar didesnis, nes be ugniagesių skenduolius ištraukia gelbėjimo stočių gelbėtojai, policininkai, gyventojai.

www.vpgt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, birželio 24 d. temperatūra naktį sieks 13–18, dieną 24–29 laipsnius. Artėjant ilgajam savaitgaliui, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).

Skaityti toliau

Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado), ir ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Taigi, o koks karštis pavojingas sveikatai? Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tinklalapyje http://www.meteo.lt/karscio_prog.php galima matyti karščio indekso prognozes kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.

Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.
27–34 ºC – silpnas diskomfortas.
35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.
46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.

Sužinokite ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą

Tinklalapyje http://www.meteo.lt/lt kiekvieną dieną skelbiama, kokia yra ultravioletinės spinduliuotės prognozė ir kokia turėtų būti apsauga. Koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą, kurio reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo 1 iki 11 ir kuris lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį:
1–2 – žemas. Apsauga nereikalinga, galima be apribojimų būti atvirame ore;
3–5 – vidutinis. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
6–7 – aukštas. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
8–10 – labai aukštas. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
11 – ekstremalus. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Karštą dieną rekomenduojama

Gerkite daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
Dėvėkite tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Palaikykite namų aplinką vėsią: namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. Nenaudokite tamsios spalvos užuolaidų arba metalinių žaliuzių – jos sugeria šilumą.
Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį.
Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

V. Laukevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Vakar iš Vilniaus į naują žygį Nemuno upe išlydėti nacionalinės ekspedicijos dalyviai. Du iš jų – rusniškiai Simas Knapkis ir Vykintas Laukevičius.

Ekspedicijos dalyviai plauks nuo Nemuno aukštupio Baltarusijoje iki Kauno rusniškio laivadirbio S. Knapkio atkurtomis istorinėmis burvaltėmis. „Vytis“ atkurtas pagal Neries valtį, kuri buvo naudojama sėliams plukdyti, o venterinė valtis „Rusnietis“ jau daugiau kaip 10 metų priklauso rusniškių Dainoros ir Kęstučio Laukevičių (tai ekspedicijos dalyvio Vykinto Laukevičiaus tėvai) šeimai.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau: LRT.lt: “„Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“ išlydėta į neeilinę kelionę”

Lietuvos savivaldybių socialinės ir sveikatos apsaugos darbuotojai ir specialistai gerosios patirties sėmėsi iš savo kolegų Norvegijos Karalystėje.

Projektas „Pažangios Norvegijos Karalystės patirties socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos srityse perdavimas siekiant Lietuvos visuomenės gerovės“ buvo vykdomas pagal programą “Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas”.

Skaityti toliau

Projektas buvo finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo idėjų.

Šio projekto tikslas buvo prisidėti prie regioninės politikos tikslų įgyvendinimo, perteikiant žinias ir gerąją patirtį, bei stiprinti gebėjimus ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Norvegijos valstybių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekto metu buvo siekiama tobulinti socialinės ir sveikatos apsaugos darbuotojų įgūdžius ir kurti darbui palankią aplinką, remiantis gerąja Norvegijos patirtimi bei skatinti mokymosi visą gyvenimą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įgyvendinant nacionalinės, regioninės politikos tikslus. Prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo net 6 savivaldybės iš Lietuvos ir 3 iš Norvegijos: Telšiai, Šilutė, Plungė, Marijampolė, Kalvarija, Vilkaviškis, Lesje ir Bergeno bei Steinkjer savivaldos.

Svarbu pabrėžti, kad projekto metu vyko įvairūs mokymai socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos srityse, administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo gebėjimų gerinimui, taip pat pažintiniai vizitai Norvegijos Karalystėje, perimant žinias ir gerąją patirtį, apskrito stalo diskusijos apie antikorupciją, masinių internetinių kursų (MOOC) kūrimas ir vykdymas bei išvykstamosios strateginės sesijos organizavimas.

Be to, buvo organizuoti mokymai, kurie truko nuo vasario iki balandžio mėnesio, juose dalyvavo daugiau nei 430 asmenų iš Telšių, Plungės, Vilkaviškio, Marijampolės, Šilutės, Kalvarijos, Tauragės bei Pagėgių. Mokymuose dalyviai galėjo pagilinti žinias apie streso valdymą, teisinį raštingumą, įvaizdžio valdymą ir bendravimą su žiniasklaida, apie psichologinį smurtą, sveikatos priežiūros teikiamas paslaugas. Už projekto veiklą Šilutėje, jo įgyvendinimą, viešinimą bei veiklą, buvo atsakinga Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Taip pat galime pasidžiaugti net 4 stažuotėmis (pažintiniai vizitai) Norvegijos Karalystėje, kuriose dalyvavo net 56 dalyviai iš Lietuvos. Stažuotės vyko 2015 m. lapkričio – 2016 m. kovo mėnesiais. Vizitų metu buvo aplankyta daugiau kaip 20 Lesia, Bergen, Steinkjer savivaldybių ir joms pavaldžių sveikatos bei socialinės rūpybos įstaigų. Pasak vienos iš veiklų organizatorės Vasarės Kapsevičiūtės, šio projekto veiklos yra labai svarbios Lietuvos socialiniams ir sveikatos apsaugos darbuotojams, kurie siekia tobulinti teikiamų paslaugų kokybę. Vasarė Kapsevičiūtė pritaria, kad pasirinkimas gerosios patirties semtis iš šių sričių specialistų Norvegijoje yra itin taiklus, kadangi šioje šalyje socialinių ir sveikatos paslaugų sektorius yra labai gerai išvystytas ir pritaikytas įvairiems gyventojų poreikiams.

Balandžio bei gegužės mėnesiais vykusios apskritojo stalo diskusijos sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo. Diskusijose dalyviai kalbėjo ir diskutavo apie korupciją ir antikorupciją viešosiose įstaigose, korupcijos pasekmes visuomenei, darbuotojams ir ateities kartoms. Dauguma žmonių vieningai nutarė, kad žmonės vis dar bijo kalbėti apie korupciją, jos apraiškas, nes tai gali atitinkama forma pakenkti jų artimiesiems arba karjerai.

VšĮ„Sveikatingumo idėjos“ inf.

www.nemunodelta.lt nuotr.

Rugpjūčio 13 d. Nemuno deltos regioniniame parke vyks jau penktasis baidarių maratonas, kuriame dalyvauti kviečiami visi vandens turizmo mėgėjai.

Šiandien paskelbta dalyvių registracija.

Maratono tikslas – propaguoti ekologiškai švarų turizmą Nemuno deltoje. Maršruto ilgis – apie 18 km.

Skaityti toliau

Maratono dalyviams teks kovoti su galimu nepalankiu vėju, priešpriešine srove. Tačiau jie turės puikią galimybę susipažinti su laukine gamta, pamatyti didžiausią Lietuvos upę ir jos deltą, stebėti rudeninius paukščių skrydžius.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maratoną organizuoja Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Registruokis ir dalyvauk: https://docs.google.com/forms…

Daugiau: https://www.facebook.com/events…

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Birželio 25 d. Gardamo miestelyje vyko jau tradicine tapusi bendruomenės šventė „Kartu po pastoge“. Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filialas šioje šventėje dalyvavo kaip partneris ir parengė programą, kurios metu dalyviai galėjo žaisti gigantiškų šaškių turnyre.

Šios šaškės bei šachmatai įsigyti vykdant projektą „Inovatyvūs pramogadieniai kartu su biblioteka“. Šis projektas startavo Šilutės miesto gimtadienio proga ir dabar keliauja po seniūnijas miestelių ir kaimų švenčių metu.

Skaityti toliau

Gigantiškų matmenų lenta ir didžiulės šaškės transformuoja šį klasikinį žaidimą į naują versiją, ne tik įdomią protams, bet ir keliančią žaidėjų bei žiūrovų šypsenas, susižavėjimą. Norint padaryti „ėjimą“, tenka iš tiesų prieiti ir perkelti šaškę. Galima žaisti asmeniškai arba komandomis, o tai kelia azartą ir norą nugalėti.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gardamo miestelio šventės metu šiemet buvo įkurti bendruomenių kiemeliai, kuriuose bendruomenės nariai tarpusavyje varžėsi draugiškame šaškių turnyre. Aktyviausios buvo Pempiškės ir Ramučių kaimo bendruomenės.

Vainuto Joninių šventės metu, birželio 24 d., vyko ne tik gigantiškų šaškių, bet ir šachmatų turnyras. Po įtemtų kovų nugalėtoju tapo Valdas Nausėda, kuriam buvo įteiktas F. Bajoraičio viešosios bibliotekos prizas.

Šiemet gigantiškų šaškių bei šachmatų turnyrai jau praūžė Balčiuose, Ramučiuose ir Juknaičiuose.

Diana Formanikaitė, Genė Gofmanienė

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo liepos 1 d., įsigaliojus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimams, žvejai mėgėjai galės pasiimti nebe penkis sterkus, kaip dabar, bet tik tris.

Leidžiamų sužvejoti ir pasiimti sterkų skaičius sumažintas todėl, kad beveik visuose šalies vandens telkiniuose yra per mažai plėšriųjų žuvų.

Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo liepos 1-osios vienos žvejybos metu leidžiama sugauti vieną šamą, ne daugiau kaip po du salačius ir ūsorius, ne daugiau kaip po tris lydekas, sterkus, ungurius, marguosius upėtakius ir kiršlius, ne daugiau kaip po penkis šapalus, vėgėles ir meknes. Bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Pavyzdžiui, galima sugauti tris sterkus ir dvi lydekas arba du salačius, dvi lydekas ir sterką. Bendras šių žuvų svoris nėra ribojamas. Svarbu, kad lydekos ar sterkai būtų ne mažesni kaip 45 cm.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Papildomai dar leidžiama sužvejoti 5 kg (Kuršių mariose – 7 kg) ešerių, kuojų, karšių ir kitų žuvų, kurių sugavimas nelimituotas.

Laimikiui nėra priskiriamos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą įrašytos žuvys ir tos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Kiekvienas žvejys savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų laimikio. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, priskiriamos laimikiui.

www.am.lt inf.