Birželio 28 dieną, eidamas 91-uosius metus, mirė visuomenės ir politikos veikėjas, didelis savo šalies patriotas, mokytojas, kraštotyrininkas, Šilutės Garbės pilietis Algirdas Juozas Červinskas.

1925 metų rugpjūčio 9 dieną Šiauliuose gimusį mokytoją likimas po ilgų klajonių atvedė į Šilutės rajoną, o vėliau į pačią Šilutę. Tai buvo nelengvas kelias, kurį einant teko pereiti nemažą išbandymų: patirti pasaulinio karo baisumus, sovietinio lagerio realybę. Tačiau, kad ir kokie jie buvo – tai nepalaužė

Skaityti toliau

jo tikėjimo, kad Tėvynė kada nors vis tik nebus valdoma atėjūnų. Tą tikėjimą ir meilę Lietuvai jis subtiliai skiepijo savo mokiniams.

Mokytojas A.J.Červinskas 1988 metais aktyviai įsijungė į Lietuvos Sąjūdžio veiklą ir viską darė, kad šalis būtų laisva. Jis labai džiaugėsi 1990 metais atkurta Lietuvos nepriklausomybe ir tikėjo, kad visų mūsų laukia, kad ir nelengvas, tačiau savas ir prasmingas gyvenimo kelias.

Iki paskutinių savo gyvenimo dienų jis sekė šalies ir pasaulio politinius ir kultūrinius įvykius ir labai džiaugėsi pasiekimais bei liūdėjo, jei kas nesisekdavo.

Už nuopelnus Šilutės miestui, už darbą jo žmonėms, už tikėjimą laisve šiais metais kovo 11-tąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 25-tąsias metines, A.J.Červinskui buvo suteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio vardas.

Mokytojas A.J.Červinkas šilutiškių akyse visuomet išliks pavyzdžiu žmogaus, kuris visą gyvenimą tikėjo šviesia ateitimi, to siekė pats ir skatino tuo tikėti ir kitus.

Šilutės kraštotyros draugijos taryba

Organizatorių nuotr.

Penkioliktoji „Misija Sibiras“ ekspedicija iš Lietuvos išvyksta jau liepos 17-tą dieną, o dalyvių tikslas – tolimoji Igarka. Viena tremtinė Igarką pavadino šiaurės šiaure. Projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai nusprendė plačiau papasakoti apie Igarką ir apie dalyvių planus joje.

Igarka yra santykinai labai jaunas miestas, neskaičiuojantis nė šimto metų. Už šiaurės poliarinio rato, prie Jenisiejaus upės esantis miestas buvo įkurtas 1929 metais, iki tol negyvenamose teritorijose. Tai, kad vietovė ilgai buvo neapgyvendinta, lėmė labai atšiaurus poliarinis klimatas.

Skaityti toliau

Žiemos trukmė Igarkoje – devyni mėnesiai, o šaltis nukrenta net iki -60°C, nuolat pučia stiprūs vėjai, o žemę sukaustęs daugiametis įšalas.

Ilga žiema ir didelis šaltis neatgrasė nuo minties Igarkos žemes paversti gyvenamomis. Tiesa, pirmuosius pastatus 1929 metais čia pastatė išbuožinti rusų ūkininkai, bet į vietovę pradėjus plūsti ir kitų tautų tremtiniams, gyvenvietė sparčiai plėtėsi ir jau po dvejų metų įgavo miesto teises. Ilgainiui Igarka tapo vienu didžiausių SSRS tremties ir įkalinimo vietų. Čia buvo ištremta ir daug lietuvių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tremtiniams Igarkoje teko susidoroti ne tik su atšiauriu klimatu, bet ir su sudėtingais darbais. Darbai daugiausia sukosi apie medieną. Vieni rūpinosi pirminiu jos apdorojimu, kiti jau apdorotą medieną naudojo statybose. Dalis medienos taip pat buvo eksportuojama. Tremtiniai taip pat tiesė geležinkelį maršrutu Igarka – Salechardas, tiesa, geležinkelio atkarpa iki šiol nėra pabaigta.

Savo atsiminimais apie darbus tremties laikotarpiu pasidalino Igarkos tremtinė Genutė: „Gavau darbą žuvies perdirbimo ceche. Darbas sunkus, tad jame ilgai neišbuvau, bet kol dirbau, pavalgydavau žuvies pati ir dar į namus parnešdavau. Laikas bėgo greitai, augau, tad reikėjo eiti dirbti į lentpjūvę. Ten dirbdavau po 12 valandų. Žiemos ilgos, tamsios, vėjuotos. Vos kelioms valandoms prašvinta ir vėl visą laiką tamsu. Taip ir laukdavome pavasario…“

Šiandien Igarkoje medienos pramonė vis dar yra pagrindinė, bet išplėtota ir žuvininkystė. Mieste gyvena apie 6000 gyventojų. Igarkoje taip pat yra oro uostas, tiesa, jis įsikūręs kitoje Jenisėjaus upės pusėje, o tai apsunkina galimybes jį pasiekti. Žiemą galima upę pervažiuoti užšalusiu ledu, o vasarą upę įmanoma perplaukti. Bet pavasario ir rudens sezonais, kai upę padengęs plonas ledas, nuvykti į oro uostą kur kas sudėtingiau.

Igarkoje iki šių dienų yra išlikę 3 lietuvių kapinės. Vienose jų – net apie 1000 kapaviečių. Tai vienos didžiausiu lietuvių kapinių buvusios SSRS teritorijoje. Šios kapinės – vienas iš „Misija Sibiras‘16“ ekspedicijos tikslų.

Anot Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ projektų vadovo Karolio Žemaičio, šių metų ekspedicijos kryptis – neatsitiktinumas: „Igarka jau seniai buvo mūsų akiratyje kaip vieta, kurią projektas turėtų aplankyti. Tai viena svarbiausių tremties vietų, kurią žino bene kiekvienas tremtinys. Labai džiugu, kad penkioliktoji „Misija Sibiras” vyks būtent į šį tolimą kraštą. Ekspedicijos laukia ilga kelionė bei daug svarbių darbų Igarkos lietuvių tremtinių kapinėse, o norint įgyvendinti visus tikslus užsibrėžtus tikslus – labai svarbus ir aktyvus visuomenės palaikymas“.

„Misija Sibiras“ projekto metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Projekto tikslas – jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymas.

Prisidėti prie pilietiškumo idėjų sklaidos galite paremdami projektą „Misija Sibiras“. Tai padaryti galite projekto paskiroje portale Aukok.lt, arba trumpaisiais numeriais 1417 – auka 2EUR, 1478 – auka 3EUR.

Labdaros ir paramos fondo “Jauniems” inf.

2016.misijasibiras.lt

www.youtube.com stop kadras.

Trys kauniečiai Mindaugas, Virgilijus ir Liudvikas šią Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną nusprendė pažymėti originaliai: šiandien jie pradėjo savaitės kelionę baidarėmis ir dviračiais aplink Lietuvą (preliminarus kelionės planas pridedamas).

Žygeiviai baidarėmis plauks nuo Vilniaus iki Svencelės, pakeliui užsukdami į Kernavę, Jonavą, Kauną, Gelgaudiškį, Jurbarką, Panemunę, Galzdonus, Rusnę ir Ventę.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kelionės planas

Į Vilnių žygeiviai grįš dviračiais, pakeliui užsukdami į Klaipėdą, Palangą, Kretingą, Plungę, Telšius, Šiaulius, Radviliškį, Panevėžį ir Ukmergę.

Kelionės metu bus renkami gyventojų linkėjimai Lietuvai, kuriuos Liepos 6-ąją vyrai planuoja įteikti Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Projektas pavadintas “Karūnos keliu”. Į priekį plaukdami dviem baidarėmis, kauniečiai sukars apie 400 km, o iš pajūrio dviračiais numins apie 500 km.

.

Visą žygį galima stebėti feisbuko puslapyje “Karūnos keliu”.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybės dieną visi galės žvejoti nemokamai.

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, visi galės žvejoti nemokamai visuose neišnuomotuose ir išnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke – be žvejybos leidimų ar meškeriotojo bilietų. Norintieji žvejoti privačiuose telkiniuose ir tuose, kur organizuota limituota (licencinė) žvejyba, turės įsigyti leidimus.

Skaityti toliau

Limituota žvejyba organizuojama apie 20 vandens telkinių. Tai Pagojės tvenkinys (Anykščių r.), Vykežerėlio, Vykežerio, Sniūčio, Vasakno, Zalvo ežerai ir Šventosios tv. (Zarasų r.), Gudelių ež. (Šiaulių r.), Malkėsto ir Ilgio ež. (Molėtų r.), Vabalių ež. (Alytaus r.), Kunigiškių ir Meduvio ež. (Trakų r.), Vijūnėlės tv. ir Ilgio ež. (Druskininkų sav.), Barstyčių tv. (Skuodo r.), Gulioniškės ir Jūrės tv. (Kazlų Rūdos sav.), Varniškių ež. (Vilniaus r.), Kašonių ež. (Prienų r.), Viešvėnų tv. (Telšių r.), Svirnelių ir Laumenos ež. (Švenčionių r.), Pocaičių tv. (Jurbarko r.), Merkio upės atkarpa Šalčininkų rajone ir kt. Prie tokių vandens telkinių yra informaciniai stendai, skelbiantys apie limituotą žvejybą juose.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nemokamai žvejoti, kaip numato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, galima dukart per metus – Valstybės dieną, liepos šeštąją, ir rugpjūčio penkioliktąją – per Žolinę. Tačiau net ir tomis dienomis draudžiama žvejoti valstybinių gamtinių rezervatų vandens telkiniuose, Kniaupo įlankoje, Nemune 500 m žemiau Kauno HE užtvankos ir kituose telkiniuose, kuriuose žvejyba draudžiama visus metus.

Aplinkos ministerija primena, kad Valstybės dieną galioja visi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimai – iki liepos 15 d. draudžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius, o lašišas ir šlakius galima žvejoti tik įsigijus meškeriotojo kortelę šių žuvų žvejybai. Baltijos jūroje iki liepos pabaigos draudžiama gaudyti otus.

Privalu laikytis ir kitų reikalavimų – sugauti tik leidžiamo dydžio žuvis ir ne daugiau jų, nei leidžiama, naudojant ne daugiau, nei nustatyta, žvejybos įrankių ir kabliukų. Povandeninė žūklė (medžioklė) leidžiama Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nurodytuose 7 vandens telkiniuose ir Baltijos jūros priekrantėje. Išnuomotuose telkiniuose ji galima tik suderinus su jų žvejybos ploto naudotojais (nuomininkais).

www.am.lt inf.

Raganų eglė pretenduoja tapti Lietuvos metų medžiu. (www.smu.lt nuotr.)

Šilutės miškų urėdija konkursui pateikė Raganų egle vadinamą daugiakamienę paprastąją eglę, augančią Rambyno girininkijoje, netoli Vilkyškių miestelio.

Raganų eglė – vienas įdomiausių Lietuvos gamtos paminklų. Medžio aukštis siekia apie 34 metrus, o 5,8 metrų apimties (ties išsišakojimu) liemuo 80 centimetrų aukštyje šakojasi net į 18 kamienų. Po 2007 m. lapkričio 10 d. praūžusios audros vienas kamienas nulūžo. Manoma, kad eglei gali būti 160-180 metų. Pasakojama, kad dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista išaugo.

Skaityti toliau

Specialistai linkę manyti, kad šį medį specialiai suformavo žmogus, arba sužalojo gamtiniai veiksniai. Tai vienintelė tokios neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Metų medį rinks visuomenė, balsuodama elektroninėje erdvėje. Komisijos atrinktų medžių sąrašas bus skelbiamas tinklalapiuose www.am.lt ir www.arboristai.lt, taip pat socialiniuose tinkluose, leidiniuose. Bus galima balsuoti nuo rugsėjo 5-osios iki spalio 10-osios. Lietuvos metų medis bus paskelbtas spalio 17 dieną.

Parengta pagal www.smu.lt ir www.arboristai.lt inf.

Liepos mėnesį vykstantys aukcionai:
Nekilnojamojo turto,
Transporto ir kt.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vasaros kiemelyje skambantys grupės „Nerija“ muzikos akordai, susipindami su lietaus lašų skambesiu, liepos 6 d. palydėjo penktąją šilutiškių sueigą „Šviesos parnešti, gera padaryti…“.

Dvi dienas Šilutės mieste buvo galima sutikti Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – skarelėmis pasipuošusius šios šventės dalyvius – kraštiečius. Įvykusi šventė tapo įspūdžių, pažinčių, draugystės, žinių šaltiniu ir tąsa.

Skaityti toliau

Liepos 5-ąją, pirmąją šventės dieną, jau anksti ryte sulaukta pirmųjų kraštiečių. Bibliotekoje viešpatavo pakilus susitikimų šurmulys, aidėjo džiūgavimai pamačius pažįstamus ir artimus veidus, prie kavos puodelio mezgėsi pokalbiai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šventės pradžią skelbė kraštiečių daina, jau tapusi himnu „Šviesos parnešti, gera padaryti…..“ (žodžiai M. Budraičio, muzika R. Trijonio). Renginio vedėjas Marijus Budraitis susirinkusius kvietė į kraštiečių sutiktuves ir žaismingą žinių turnyrą „Pažink Šilutę kitaip…“, kuriame trims kraštiečių komandoms teko atsakyti į šilutiškių parengtus klausimus. Buvo ir apdovanojimų – Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio skirtas prizas atiteko kraštiečiui Dariui Rupšlaukiui, o geriausiems Šilutės istorijos žinovams UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas įteikė firminius puodelius. Pakilią sutiktuvių ir žinių turnyro nuotaiką kūrė Šilutės muzikos grupė „Karčema“ (vad. Vygantas Stoškus).

Tris meno parodas sueigos proga šilutiškiams dovanojo kraštiečiai menininkai: Portugalijoje gyvenanti Violeta Harvey atidarė fotografijų parodą „Tolima artima Portugalija“, Roma Auškalnytė iš Suomijos pristatė grafikos kūrinius, o Mantas Maziliauskas (Vilnius) atvežė visą kompoziciją tapybos ir architektūros darbų.

Vakarop kraštiečiai keliavo Nemuno deltos regioninio parko edukaciniu-pažintiniu keliu „Potvynio apsupty“ ir stebėjo Rusnės salos gyvenimą – autentišką gamtą, išlikusius ir naujai atgaivintus architektūros elementus, skanavo ir degustavo kulinarinio paveldo gaminius – rūkytą žuvį ir žuvienę, žolelių arbatą, pažino Rusnės istoriją ir kultūrą, susitiko su Rusnės seniūne Dalia Drobniene.

Šilutiškių sueigą „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ finansavo Šilutės rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, rėmė Egidijus Jovaiša (Klaipėda), Sonata Juciutė (Vilnius), Remigijus Naužiemis (Vilnius), UAB „Šilutės vandenys“.

„Šviesos parnešti“ – susitikimai erdvėse „ŠILUTĖ“

Antroji sueigos diena buvo skirta šilutiškių susitikimams su kraštiečiais, diskusijoms, pokalbiams įvairiomis temomis. Šešios kas valandą besikeičiančios erdvės tapo išbandymu ne tik organizatoriams, patiems kraštiečiams, bet ir renginių lankytojams. Nugalėjo visų tolerancija, supratingumas, geranoriškumas, pakantumas.

Literatų svetainėje su ryto kava ir minčių polėkiu kalbėta apie šiuolaikinės lietuvių literatūros aktualijas. Kraštietis literatūros tyrinėtojas Marijus Šidlauskas išsakė savo nuomonę apie tai, kur šiandien yra lietuvių literatūra. Jis teigė, jog lietuvių literatūra yra ten, kur ir dera būti literatūrai, savo moderniąją istoriją skaičiuojančiai tik gerą šimtmetį. Įdomu buvo išgirsti literatūrologės Ilonos Čiužauskaitės minčių. Ji teigė, kad lietuvių literatūra yra vientisa, negali būti vien tik regioninės reikšmės literatūros. Pavyzdžiui, Editos Barauskienės romanai apie žymius Mažosios Lietuvos kultūros ir raštijos veikėjus tik praplečia lietuvių literatūros lauką, suteikia jam naujų spalvų. Lituanistė, literatūrologė Alma Lapinskienė pristatė jos išverstą Nobelio literatūros premijos laureatės, Baltarusijos rašytojos Svetlanos Aleksejevič knygą „Černobylio malda“. Lyriškai nuteikė poetės, vertėjos, literatūros kritikės Ramutės Dragenytės skaitomos savos kūrybos eilės. Renginyje dalyvavusi prozininkė, publicistė Astrida Petraitytė apžvelgė savo kūrybą, skirtą Mažosios Lietuvos tematikai. Rusų literatūros didaktikos specialistė Ona Danutė Klumbytė pastebėjo, jog labai svarbu užsienyje gyvenančiam jaunimui gauti lietuvių literatūros vertimų, nes taip jie turi galimybę visiškai neatitrūkti nuo savo kultūros. Tremties temą literatūroje apžvelgė pedagogas, žurnalistas, rašytojas Rimantas Greičius, kuris apie skaudžius išgyvenimus Sibire stengiasi rašyti šviesiomis spalvomis. Renginio pabaigoje kraštietės poetės ir dailininkės Aldonos Gustas poeziją bei ištrauką iš Hermano Zudermano romano „Kelionė į Tilžę“ skaitė aktorė Rita Juodelienė. Jai gitara pritarė šilutiškė Žydrė Adomaitienė.

Susitikimų erdvėje „Sportas – sveikata: mitai ir faktai“ susitikti su šilutiškiais atėjo žymūs kraštiečiai sportininkai Gediminas Gruodis ir Romas Bernotas, savo sportiniais pasiekimais garsinę ne tik Šilutės kraštą, bet ir Lietuvą. Susitikime dalintasi prisiminimais apie sportinę karjerą, laimėjimus, kalbėta apie sporto ir sveikatos ryšį. Šilutiškis bokso treneris Vincas Murauskas prisiminė savo auklėtinį, dabartinį Pasvalio sporto mokyklos trenerį, bokso klubo „Boksininkas“ vadovą, kraštietį Stasį Balčiauską. Susirinkusieji pripažino, kad sportas suteikia energijos, pozityvaus mąstymo, sudaro galimybes draugystei ir bendravimui, tačiau sveikatai naudingas tik protingas sportas.

Susitikime „Atsakymai iš verslo pasaulio atstovų lūpų: žinios, idėjos, sprendimai…“ su šilutiškiais bendravo derybų ir pardavimų konsultantas, lektorius Darius Rupšlaukis ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis. Pašnekovai išsakė savo nuomonę apie verslą, jo vingrybes ir problemas, akcentavo, jog verslas visų pirma turi teikti malonumą ir būti mėgstamu hobiu, tada atsiras ir pelnas. Renginio dalyviai suskubo įsijungti į diskusiją, juk opių problemų versle šiandien tikrai apstu.

Erdvė „Įdomusis mokslas smalsuoliams: nuo brangakmenių iki magijos“ kraštiečiams ir šilutiškiams įsimins kaip netikėtumų, įdomybių bei naudingų žinių valanda. Ją pradėjo geologijos mokslų daktaras, brangakmenių muziejaus vadovas Arūnas Kleišmantas. Trumpoje paskaitoje sužinota, kad brangakmenių nėra tiek daug, kiek manoma ir norėtųsi. Dauguma žmonių turi tik gražų blizgutį, net muziejuose jų – tik vienas kitas. Istorikė Rasa Banytė-Rowell kalbėjo apie kitokius „brangakmenius“ – archeologinius radinius. Ji papasakojo apie Šilutės rajone iškastus radinius ir priminė, kad dalį jų šiandien galime pamatyti Šilutės dvarininko Hugo Šojaus dėka. Kauno technologijos universiteto profesorius Edmundas Kibirkštis trumpai pristatė savo sukurtus išradimus. O šio susitikimo pabaiga buvo itin netikėta ir efektyvi. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros specialistė, chemikė Sonata Juciutė demonstravo magiškus, mokslu pagrįstus triukus su sausuoju ledu ir degančiomis rankomis, kuriuos išbandė visi drąsuoliai.

Kamerinėje erdvėje „Meno mūzos įkvėpti…“ susirinko grafikė Roma Auškalnytė, fotografė Violeta Harvey, dizainerė, kostiumų kūrėja Janina Krasauskienė, tapytojas, architektas Mantas Maziliauskas, šilutiškiai ir kiti kraštiečiai, kuriems menas – sielos atgaiva bei gyvenimo variklis. Menininkai, kupini ekspresijos, atvėrė savo širdis pasakodami, kas jiems yra kūryba, iš kur semiasi idėjų darbams. Susirinkusieji galėjo matyti, girdėti ir jausti aplink save tvyrančią itin trapią, kūrybinėmis idėjomis kibirkščiuojančią erdvę. Džiugu, kad valandos trukmės pokalbiai, patirčių dalijimasis išsiplėtė į ilgesnius dialogus, užsimezgusias naujas pažintis ir būsimų bendrų planų dėlionę, susietą su Šilutės kraštu.

Tikra dovana šilutiškiams tapo susitikimas su aktoriumi Adolfu Večerskiu. Jo draugiją papildė teatro pedagogas Gediminas Šimkus su dukra Rasa Šimkute bei Čikagoje (JAV) gyvenantis ir ten lietuvių bendruomenėse spektaklius režisuojantis Haroldas Mockus. Laikas, lydimas šypsenų, geros nuotaikos, sąmojų, teatrališkumo tirpte tirpo. O „už gerus“ pateiktus klausimus aktorius A. Večerskis dovanojo knygą bei kompaktinę plokštelę su jau penkiasdešimt metų scenoje vaidinama „Žaldokyne“, kur kraštietis kuria vieną pagrindinių Motiejaus Sapiegos vaidmenų.

Į šventę atvykusį ir su šilutiškiais vidurdienio pašnekesiuose susitikusį kino aktorių, fotografą, diplomatą Juozą Budraitį auditorija pasitiko stovėdama. Šventės metu ko gero ne vienas šilutiškis ir netgi atvykęs kraštietis slapčia stebėjo, vogčia kreipė žvilgsnį į aktorių. Jo inteligentiškumo, ramumo, santūrumo, paprastumo neįmanoma nepastebėti ir tuo nesižavėti. Aktorius pasidalino šmaikščiais ir rimtais epizodais iš savo gyvenimo ir suvaidintų filmų, prisiminė lemtingus atsitiktinumus, padėjusius jam tapti ne tik vienu talentingiausių lietuvių kino aktorių, bet ir diplomatu bei fotografu. Ilgai šilutiškiai nepaleido aktoriaus ir po susitikimo – nusidriekė solidi eilė laukiančių autografo J. Budraičio ir Margaritos Matulytės knygoje „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Rambyno kalne tapo tamsiau…

Mūsų kraštą pasiekė liūdna žinia – mirė krašto šviesuolis, bitėniškis, Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas Kazimieras Žemgulis.

Lemtis Kazimierui buvo dosni – suteikė laimę gyventi, veikti ir dirbti šalia nuostabaus Rambyno kalno, Martyno Jankaus kūrybinio palikimo apsuptyje. Jis buvo apdovanotas išskirtiniu darbštumu, kurio buvo pilna kiekviena Jo diena,

Skaityti toliau

išskirtiniu jautrumu kiekvienam, troškusiam šviesos, stiprybės, paguodos, subtilios kultūros aplinkos. Gražiausiomis spalvomis jo būtį spalvino meilė savo šeimai ir ypač žmonai Birutėlei. Šviesu buvo šalia Kazimiero…

Pagarba ir gražiausi prisiminimai apie Jo gyvenimo kelią. Nuoširdžiausia užuojauta visiems, gedintiems Kazimiero Žemgulio.

Šilutės kultūros bendruomenė

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liepos 16 d. prasideda vėžiavimo sezonas, kai leidžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Jis tęsis iki spalio 14-osios.

Šiuos vėžius galima gaudyti tik bučiukais, ne ilgesniais nei 1 m ir ne platesniais nei 0,5 m, ir samteliais – draudžiama rankomis, graibštais ar kitais būdais. Vienas žvejas gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 ne mažesnių nei 10 cm plačiažnyplių ar siauražnyplių vėžių.

Skaityti toliau

Plačiažnypliai vėžiai yra vienintelė vietinė rūšis, visada gyvenusi Lietuvos upėse ir ežeruose. Šiuo metu visoje Europoje jie sparčiai nyksta, nes juos išstumia ateiviai – rainuotieji ir žymėtieji vėžiai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Invazinius – rainuotuosius ar žymėtuosius – vėžius galima gaudyti ištisus metus bet kokiais būdais: rankomis, graibštais, bučiukais ar samteliais. Nei įrankių, nei leidžiamų sugauti invazinių vėžių skaičius ar dydis nėra ribojami. Aplinkosaugininkai primena, kad gaudant invazinius vėžius sugautus plačiažnyplius ar siauražnyplius vėžius privalu nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. Vėžiams, tiek vietiniams, tiek invaziniams, gaudyti reikia įsigyti tame vandens telkinyje galiojantį žvejybos leidimą.

Rainuotąjį vėžį lengva atskirti pagal ant pilvelio nugarinės pusės esančias rudas (tamsiai raudonas) skersines juostas. Žymėtasis vėžys išsiskiria ryškia šviesia dėme ant žnyplių. Siauražnyplis vėžys turi šiurkštų kiautą ir siauras žnyples.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, labai svarbu pažinti vėžius ir jokiu būdu neperkelti rainuotųjų ir žymėtųjų į kitus vandens telkinius. Būdami atsparūs vėžių marui, jie užkrečia šia mirtina liga vietinius vėžius ir užima jų buveines. Jie, skirtingai nuo vietinių vėžių, yra aktyvūs ir šaltuoju metų sezonu, rudenį sunaikina ypač daug neršiančių žuvų (lašišų, šlakių, vėgėlių, sykų, seliavų) ikrų ir jauniklių.

www.am.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Liepos 14 d. suėjo vieneri metai, kai buvo įregistruota asociacija „Šilutės šeimų klubas“. Ta proga Šilutės (H. Šojaus) dvaro kieme asociacija surengė savo gimtadienio šventę.

Asociacija „Šilutės šeimų klubas“ organizuoja įvairius renginius, vykdo kultūrinę, labdaringą ir kitokią veiklą. Šiuo metu ji jau turi per 30 narių (neskaitant tų kone 6000, kurie priklauso virtualiai grupei socialiniame tinkle „Facebook“). Tačiau, anot šios organizacijos vadovės Vilijos Liatukienės, asociacijos veikloje dalyvauja gerokai daugiau žmonių. 

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

10 kadrų

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Oresto Lidžiaus nuotr.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

„Kuo turtingesnė skaitytojo knyginė patirtis, jo apsiskaitymas, tuo giliau jis suvokia kūrinio kontekstą, teksto pagrindines aplinkybes, žanrinę tradiciją, stiliaus ypatybes. Knyga suteikia galimybę į gyvenimą pažiūrėti kitaip, t.y. skaitantysis išmoksta pamatyti tai, ko neskaitantis žmogus nepastebėtų. Skaitymas suteikia žmogui subtilesnę gyvenimo formą, aukštesnę ir galingesnę prasmę. Skaitydamas žmogus ugdosi gebėjimą abstrakčiai, logiškai, asociatyviai mąstyti, įprasminti simbolius“ (Genovaitė Raguotienė).

Skaityti toliau

Bibliotekininkai, siekdami skatinti skaitymą, nuolat ieško patrauklumo ir naujovių savo veiklose. Skaitymo malonumo pajautą reikia ugdyti nuo mažumės, todėl buvo sugalvota idėja, kaip žaismingai vaikams teikti knygelių skolinimosi į namus paslaugą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasiūti spalvingo audinio krepšeliai su logotipu (autorius Andrius Sirtautas), vaizduojančiu ežiuką, kviečiantį skaityti. Krepšelyje sukomplektuoti knygelių vaikams rinkiniai pagal skaitytojų amžiaus grupes. Šiuos spalvingus skaitymo krepšelius su knygelių komplektais jaunieji bibliotekos skaitytojai skolinsis į namus, o perskaitę grąžins bibliotekai ir pasiskolins kitą knygų krepšelyje komplektą.

Du skaitymo krepšeliai, kaip Šilutės miestą simbolizuojantys ženklai, jau išvyko į Amerikoje gyvenančio kraštiečio Haroldo Mockaus šeimą. Jais džiaugsis jo sūneliai Tauras ir Kintas.
Tikimės, kad ši nauja skaitymo akcija skatins ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius, senelius skaityti ir domėtis knygų pasauliu. Akcijai pavykus, bus teikiamas projektas, kad būtų galimybė toliau ją įgyvendinti ir populiarinti.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vaikų aptarnavimo skyriaus vedėja Vita Gerulienė

Organizatorių nuotr.

Pasaulio lietuvių vienybės dieną, liepos 17-ąją, iš Vilniaus traukinių stoties Maskvos link pajudėjo jau penkioliktoji projekto „Misija Sibiras“ ekspedicija. Šių metų ekspedicijos komandos tikslas – už poliarinio rato esanti Igarka.

Dar balandžio mėnesį projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai, paskelbę atranką į 2016-ųjų metų ekspediciją, sulaukė daugiau nei 800 norinčiųjų tapti projekto dalyviais. Iš jų 76 asmenys buvo atrinkti į bandomąjį žygį ir būtent po jo buvo suformuota galutinė 16 žmonių komanda.

Skaityti toliau

Atrinkta komanda atsakingai ruošėsi ekspedicijai: kartu leidosi į dar vieną žygį Lietuvoje, susitikinėjo su Igarkos tremtiniais, klausėsi jų istorijų, lankėsi pas kryždirbį, o taip pat dalyvavo susitikime su LR Prezidente Dalia Grybauskaite. Šiandien „Misija Sibiras‘16“ komanda jau pakeliui į Igarką.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Organizatorių nuotr.

Igarka – viena tolimiausių ir viena svarbiausių lietuvių tremties vietų, esanti Krasnojarsko srities šiaurėje. Tremties laikotarpiu į Igarką buvo ištremta tūkstančiai lietuvių. Igarkoje iki šių dienų yra išlikusios vienos didžiausių lietuvių kapinės buvusios SSRS teritorijoje. Vienose jų – net apie 500 kapaviečių. Už šiaurės poliarinio rato, prie Jenisiejaus upės esantis miestas buvo įkurtas 1929 metais iki tol negyvenamose teritorijose. Tai, kad vietovė ilgai buvo neapgyvendinta, lėmė labai atšiaurus poliarinis klimatas. Žiemos trukmė Igarkoje – devyni mėnesiai, o šaltis nukrenta net iki -60°C. Tiesa, šiuo metu temperatūra Igarkoje siekia net apie +30°C.

Į „Misija Sibiras‘16“ ekspedicijos išlydėjimą Vilniaus traukinių stotyje, geležinkelių muziejuje rinkosi dalyvių artimieji, projekto partneriai, buvę ekspedicijų dalyviai ir visi neabejingi kilniai „Misija Sibiras“ projekto veiklai. Ekspedicijos dalyvius ir susirinkusius svečius sveikino muzikos grupė Kūjeliai. „Misija Sibiras‘16“ komandai linkėjimus sakė profesorius Vytautas Landsbergis, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, „Misija Sibiras“ projekto patarėjų tarybos pirmininkas Vygaudas Ušackas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Šiandien į kelią išlydėjome jau penkioliktąją „Misija Sibiras“ ekspediciją. Labai džiaugiamės, kad į išlydėjimo renginį susirinko ne tik ekspedicijos dalyvių draugai ir artimieji, bet ir žmonės, kuriems projektas „Misija Sibiras“ atrodo svarbus ir reikšmingas. Šis palaikymas reiškia labai daug tiek dalyviams, kurie iš Lietuvos išvyksta su darbams motyvuojančiu žmonių palaikymu, tiek mums, organizatoriams, kuomet matome, kad projektas, net ir prabėgus dešimčiai metų, vis dar yra mėgstamas ir reikalingas“ – kalbėjo labdaros paramos fondo „Jauniems“, organizuojančio projektą „Misija Sibiras“, direktorius Ignas Rusilas.

Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ įgyvendinamo projekto „Misija Sibiras“ metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Nuo 2006 m. savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 11 000 jaunų žmonių, suorganizuota 14 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.

Raminta Kėželytė, labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ komunikacijos koordinatorė

Luko Balandžio, 15min.lt, nuotr.

Vienas iš Lietuvos geriausiųjų – Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientas Martynas Šapalas, kuris net 4 valstybinius egzaminus išlaikė 100 balų įvertinimu.

Antradienį Valdovų rūmuose pagerbti sėkmingiausiai brandos ir profesinio mokymo kvalifikacijos egzaminus išlaikę Lietuvos abiturientai, jų mokytojai ir artimieji. 100 abiturientų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių pasveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Skaityti toliau

„Džiaugiuosi, kad daug „šimtukininkų“ yra ne tik didžiųjų miestų, bet ir rajonų mokyklose – Ignalinoje, Šilutėje, Elektrėnuose, Raseiniuose ir kitur. Tai rodo, kad visoje šalyje yra motyvuotų, darbščių mokinių ir šaunių, kompetentingų mokytojų, kurių atkaklus darbas vainikuojamas geriausiais akademiniais rezultatais, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. – Linkiu gražios vasaros ir sėkmingos studijų pradžios. Ir toliau siekite geriausio, savo talentus realizuokite mūsų šalyje.“

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valdovų rūmuose pasveikinti 93 abiturientai, kurie 3 ar daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikė surinkdami maksimalų balų kiekį. 3 ar daugiau šimtukų laikydami brandos egzaminus šiemet gavo 41 bendrojo lavinimo mokyklos abiturientai iš 20 savivaldybių.

2016 m. brandos egzaminų sesijos metu iš viso 1863 abiturientų darbai (2,14 proc. nuo visų laikytų egzaminų) buvo įvertinti 100 balų. Po 5 šimtukus gavo 3 mokiniai, po 4 – 13, po 3 – 77, po du – 253, po 1 – 1059 mokiniai. Nors vieną brandos egzaminą surinkdami maksimalų balų kiekį šiemet išlaikė 1405 abiturientai, t.y. 4,2 proc. nuo visų pasirinkusių laikyti valstybinius brandos egzaminus. Praėjusiais metais tokių abiturientų dalis buvo panaši – 4,5 proc.

Šiemet sėkmingiausiai abitūros egzaminus išlaikė trys abiturientai, gavę 5 šimtukus. Tai Nikita Pajanok iš Klaipėdos licėjaus, Giedrius Pakalka iš Ignalinos gimnazijos ir Agnė Staniūtė iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos.

Po 4 šimtukus surinko 13 abiturientų: Domas Augustaitis ir Tadas Bareikis iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Vilniaus licėjaus mokinys Simonas Jatužis, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnaziją baigęs Nikita Daniliuk, Lukas Gylys ir Jonas Viršilas iš Klaipėdos licėjaus, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas Eimantas Butkus, Edvinas Aleksandravičius iš Šiaulių universiteto ir Aleksas Legačinskas iš Šiaulių Lieporių gimnazijų, Panevėžio 5-ąją gimnaziją baigęs Vytautas Krivickas, Mažeikių Gabijos gimnazijos abiturientas Elvinas Ribinskas, Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientas Martynas Šapalas ir Gintė Petrulionytė iš Druskininkų „Ryto“ gimnazijos.

Susijęs: “Valdžia nusilenkė geriausiems abiturientams (sąrašas pridedamas)”

Po 3 aukščiausius įvertinimus brandos atestatuose turi 77 abiturientai. Šiame sąraše – ne tik didžiųjų šalies miestų mokiniai, bet ir abiturientai iš Marijampolės, Alytaus, Utenos, Elektrėnų, Kėdainių, Kretingos, Telšių, Raseinių, Kauno ir Šalčininkų rajonų. Bent vieną 100 balų įvertinimą gavusių abiturientų yra beveik visose – 58 iš 60 – Lietuvos savivaldybėse.

Valdovų rūmuose taip pat pagerbti 7 profesinių mokyklų absolventai, kurie, sėkmingai išlaikę egzaminus, įgijo aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, yra tapę įvairių profesinio meistriškumo konkursų laureatais.

Ceremonijoje pasveikintos kirpėjo mokymo programą su pagyrimu baigusios Agnė Kačinskaitė, Augustė Kanevičiūtė ir Eglė Tumosaitė, automobilių elektromechaniko mokymo programą baigusi Indrė Adomaitienė, socialinio slaugytojo kvalifikaciją įgijęs Saulius Gabertas, būsimasis elektroninės leidybos maketuotojas Dovydas Meškėnas bei dailiųjų metalo dirbinių gamintojas Andrius Sologubas.

Daugiausiai šiemet gautų šimtukų – 785 – abiturientai gavo už valstybinį anglų kalbos egzaminą. 100 balų įvertinti buvo 3,88 proc. šį egzaminą laikiusių abiturientų. Dar 389 abiturientai maksimalų įvertinimą gavo už matematikos, 164 – už lietuvių kalbos ir literatūros, 246 – informacinių technologijų valstybinius brandos egzaminus.

Prašymus laikyti brandos egzaminus 2016 metais pateikė 33 710 kandidatų. Tai beveik 10 proc. mažiau nei pernai.

www.smm.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pastaruoju metu į Lietuvos miškus patraukė pulkai grybautojų. Kad vietoj gamtos gėrybių į namus netektų grįžti su administracinio teisės pažeidimo protokolu, aplinkosaugininkai primena – būnant miške reikia nepamiršti lankymosi miške bei grybavimo taisyklių reikalavimų.

Skaityti toliau

Nors grybus rinkti galima visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – miškuose, reikia žinoti, kad grybauti neleidžiama rezervatuose, specialios paskirties miškuose (pasienio zonos, karinių objektų) ir tuose miškuose, kuriuose grybavimas ar lankymasis dėl svarbių priežasčių laikinai uždraustas ar apribotas savivaldybių sprendimais. Informacija apie tokį draudimą ar apribojimą skelbiama vietos spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, per radiją ar televiziją, o prie kelių, takų į mišką, kuriame uždraustas ar apribotas lankymasis, apie tai informuoja pastatyti ženklai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Grybautojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Renkant grybus juos reikia arba išrauti, arba nupjauti prie pat žemės. Griežtai draudžiama ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus. Miško ekosistemoms ypač kenkiama, kai paklotė ardoma grėbliais ir kitais įrankiais, nes taip sunaikinama ir grybiena.

Kaip nustato Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės, draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1 cm, ir baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1,5 cm. Taip pat negalima rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybų.

Jeigu nustatyta tvarka pažeidžiama grybaujant, piliečiams gali būti skiriama nuo 7 Eur iki 28 Eur, pareigūnams – nuo 28 Eur iki 57 Eur bauda. Jeigu tvarka pažeidžiama grybus superkant, parduodant ar perdirbant, piliečiams gali būti skiriama nuo 72 Eur iki 144 Eur, pareigūnams – nuo 144 Eur iki 289 Eur bauda.

www.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liepos 26–28 dienomis Kuršių mariose vyks burvalčių ir istorinių burlaivių regata „Burpilis“, kurią organizuoja Tradicinių ir istorinių laivų asociacija.

Šiose draugiškose varžybose žada dalyvauti ir visas būrys buriuotojų iš Rusnės, Kintų ir Šturmų.

Draugiškų varžybų metu Kuršių marių vandenis skros kurėnai ir venterinės valtys. Šia regata bus siekiama suburti tradicinių ir istorinių laivų savininkus, pamario gyvenviečių bendruomenes, jūrinio paveldo entuziastus ir tradicinės laivadirbystės amatininkus.

Skaityti toliau

Liepos 26-ąją, antradienį, nuo Nidos tarptautinio keleivinio uosto molų bus galima stebėti pirmojo, Eduardo Jonušo vardu pavadinto, etapo dalyvių startą. Liepos 27-ąją, trečiadienį, vyks Ernsto Vilhelmo Berbomo etapas – laivynas pajudės iš Nidos į Šturmų uostelį. Liepos 28-ąją, ketvirtadienį, Lietuvos buriuotojo Kristupo Plonaičio etapo metu laivai buriuos iš Šturmų į Klaipėdą. Sustojimų metu vyks susitikimai su pamario gyventojais, pažintinės-kultūrinės ekskursijos ir vakaronės laivuose.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Regatos dalyviai suplauks į Jūros šventę Klaipėdoje ir prisistatys visuomenei liepos 29-ąją bei liepos 30-ąją Lietuvos jūrų muziejaus renginyje – tradicinių ir istorinių laivų dienose „Dangės flotilė“, kurio metu pageidaujantiems bus suteikiama galimybė su senaisiais burlaiviais išplaukti į marias.

Šioje regatoje bus galima išvysti ir rusniškio Simo Knapkio atkurtą ir šių metų Nacionalinėje ekspedicijoje „Nemunu per Lietuvą“ išbandytą „Vytį“, kitas rusniškių – Kęstučio Laukevičiaus, Raimondo Plikšnio – turimas istorines burvaltes. Anot S. Knapkio, šiose varžybose taip pat žada dalyvauti kintiškis Laurynas Juodeška ir Česlovas Žemaitis iš Šturmų.

Regatos “Burpilis 2016″ programa

Liepos 26 d. (antradienis), Nidos jachtklubas
12.00 val. E. Jonušo etapo startas.
17.00 val. I etapo nugalėtojų apdovanojimo ceremonija.

Liepos 27 d. (trečiadienis), Nidos jachtklubas
10.00 val. E. V. Berbomo etapo (Nida–Šturmai) startas.
17.00 val. II etapo nugalėtojų apdovanojimo ceremonija Kintų Vydūno kultūros centre.
18.00 val. vakaronė Šturmuose.

Liepos 28 d. (ketvirtadienis), Šturmų uostas
10.00 val. K. Plonaičio etapo (Šturmai–Klaipėda) startas.
17.00 – 20.00 val. suplaukimas prie Pilies tilto Dangės upėje Klaipėdoje.
21.00 val. Pilies tilto pakėlimas ir teatralizuotas laivų suplaukimas prie Buriuotojų krantinės.

Liepos 29 d. (penktadienis), Buriuotojų krantinė (Klaipėda)
13.00 – 16.00 val. galimybė išplaukti su laivais į marias.
19.00 – 20.00 val. laivų paradas Dangės upėje.

Turėtų būti įdomu.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministro įsakymu ruošiamasi naikinti Grybavimo Lietuvos miškuose taisykles ir kartu panaikinti apribojimą rinkti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,5 cm, ir voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,0 cm, praneša portalas GRYNAS.lt.

Esą nutarta panaikinti šį grybautojus piktinantį draudimą, kadangi tokio mažo dydžio surenkamų (ir ypač superkamų) grybų kiekis nėra didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams bei jų populiacijoms nedaro.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau: GRYNAS.lt: „Gera žinia grybautojams: naikinamas pasipiktinimą sukėlęs draudimas“

Šilutės rajone į Dubysą išsiliejo dyzelinas, skelbiama vienos komercinės televizijos interneto svetainėje.

„Šilutės rajone į Dubysą išsiliejo nedidelis kiekis dyzelino, – toliau rašoma pranešime. - Apie įvykį Bendrojo pagalbos centro telefonu pranešta sekmadienį, 11.52 val., informuota, kad teršalai pastebėti Pakalnės kaimo teritorijoje…“

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ir kuo visa tai baigsis?

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) informuoja, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius vidutinė Žemės oro temperatūra ir toliau pasižymėjo rekordiškai aukštomis reikšmėmis.

2016 m. birželis buvo karščiausias iš visų birželių nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Šis mėnuo yra 14-tas iš eilės mėnuo, kai registruojama aukščiausia to mėnesio oro temperatūra. Be to, tai 378-tas mėnuo, kurio temperatūra aukštesnė už XX a. vidurkį (paskutinį kartą žemesnė už XX a. vidurkį buvo 1984 m. gruodį).

Skaityti toliau

Remiantis NASA in NOAA duomenimis, 2016 m. sausio‒birželio mėn. vidutinė Žemės oro temperatūra buvo 1,3 °C aukštesnė nei XIX a. pabaigoje, 1,05 °C aukštesnė nei XX a. vidurkis ir 0,2 °C viršijo 2015 m. rekordą. Tai siejama ne tik su klimato šiltėjimu, bet ir 2015 m. prasidėjusiu El Niño reiškiniu, kuris truko iki šių metų kovo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiti klimato kaitos indikatoriai taip pat pasižymėjo rekordinėmis reikšmėmis. Anglies dioksido, kuris yra vienas iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponentų, lygis toliau auga, ir šiais metais koncentracija viršijo simboliniu laikomą 400 ppm (1 ppm – 1 milijoninė dalis) lygį. Nors šių dujų koncentracija kinta priklausomai nuo sezono, vyrauja teigiama tendencija. Birželį pasiektas beveik 407 ppm lygis, tai 4 ppm daugiau nei prieš metus.

Pirmą šių metų pusmetį kasmetinis Arkties ledas ir Grenlandijos ledo skydas pradėjo tirpti anksčiau ir tirpo greičiau nei įprasta, o sniego danga Šiaurės pusrutulyje dengė išskirtinai mažus plotus.

Birželio mėnuo buvo neįprastai sausas vakarų ir centrinėje JAV dalyje, Ispanijoje, šiaurės Kolumbijoje, šiaurės rytų Brazilijoje, Čilėje, pietų Argentinoje ir centrinėje Rusijos dalyje. Daugiau nei įprasta kritulių iškrito šiaurės Argentinoje, šiaurės ir vidurio Europoje, ir centrinėje bei pietų Azijoje.

Oro temperatūros ir kitų parametrų pokyčiai atskiruose regionuose ne visada sutampa. Lietuvoje pirmas šių metų pusmetis buvo 1,2 °C šiltesnis nei standartinė klimato norma (1981–2010 m. meteorologinių parametrų vidurkiai), nors atskirų mėnesių nuokrypiai nevienodi: sausis buvo 3,7 °C vėsesnis, balandis artimas klimato normai, o likę mėnesiai – šiltesni 1,6 °C ir daugiau. Didžiausia oro temperatūros teigiama anomalija pasižymėjo vasario mėnuo (4,7 °C). Pagal vidutinę oro temperatūrą 2016 m. birželis buvo septintas iš šilčiausių birželių nuo 1961 m., o šių metų pirmas pusmetis buvo 0,2 °C vėsesnis nei 2015 m.

www.meteo.lt inf.

www.post.lt inf.

Nuo rugpjūčio 1 d.Lietuvos pašto laiškininkai siuntas ir prenumeruotus spaudos leidinius pristato tik į tvarkingas gaunamųjų laiškų dėžutes.

Gyventojai ir įmonės, neįsirengę ar neatnaujinę naudoti nebetinkamos senos gaunamųjų laiškų dėžutės, gautas pašto korespondencijos siuntas ir spaudos leidinius nuo šiol galės atsiimti tik pašte.

Skaityti toliau

„Gyventojai ir įmonės, įstaigos bei organizacijos, kurios neišgirdo Lietuvos pašto raginimų ir neįsirengė tinkamos naudoti gaunamųjų laiškų dėžutės taip, kaip to reikalauja Pašto įstatymas, nuo šiandien nesulauks nei pašto korespondencijos siuntų, nei prenumeruotų spaudos leidinių. Kadangi adresatai nesudaro sąlygų kokybiškam ir saugiam pašto siuntų pristatymui, gautas pašto siuntas be išankstinio pranešimo jie galės atsiimti tik pašte“, – tvirtino Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pašto įstatymu gyventojams numatyta pareiga įsirengti rakinamas, aiškiai ir suprantamai numeruotas gaunamųjų laiškų dėžutes, jos turi būti laiškininkams lengvai prieinamose vietose.

Pašto korespondencijos siuntos ir prenumeruoti spaudos leidiniai nebus pristatomi į tas gaunamųjų laiškų dėžutes, kurios:
nerakinamos – neturi spynelės, durelės atviros arba jų išvis nėra, nesandariai užsidaro, o per plyšius galima lengvai ištrauki siuntas ar spaudos leidinius;
nesunumeruotos – neįmanoma nustatyti, kokiam adresatui laiškų dėžutė priklauso;
nenurodytas įmonės ir organizacijos pavadinimas – neįmanoma nustatyti, kuriai įmonei ar organizacijai priklauso laiškų dėžutė;
perpildytos ar netinkamo dydžio, todėl nėra galimybės įdėti pašto siuntos ar spaudos leidinio;
pakabintos netinkamoje vietoje, t. y. aukščiau nei antrame daugiabučio namo aukšte; už tvoros arba uždaroje individualių namų ar įmonės teritorijoje, sunkiai prieinamoje ar laiškininkui nesaugioje vietoje (arti šuns būdos).

„Laiškininkai ir toliau kasdien neš pristatyti pašto siuntų ir spaudos leidinių pagal nurodytą gavėjo adresą, tačiau juos paliks tik tvarkingose gaunamųjų laiškų dėžutėse. Gyventojai ar įmonės, kurie vis dar neturi įsirengę tvarkingų laiškų dėžučių, turėtų suskubti jomis pasirūpinti, jeigu nenori eiti paštą atsiimti siuntų.

www.post.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministro š. m. liepos 29 d. įsakymu panaikintos Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės.

Panaikintas apribojimas rinkti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu pusantro centimetro, ir voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu vienas centimetras, kadangi tokio mažo dydžio surenkamų (ir ypač superkamų) grybų kiekis nėra ir negali būti didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams bei jų populiacijoms nedaro.

Skaityti toliau

Nors grybavimo taisyklės nebeteko  galios, tačiau išlieka draudimas rinkti ir supirkti grybus, įrašytus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą – jis nustatytas Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.am.lt inf.