Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia fiksuoti meteorologinį reiškinį, kai saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje atsiranda ištisinė spalvų spektro juosta – vaivorykštė.
Autoriai gali teikti po vieną spalvotą fotografiją, kurioje atsispindėtų konkurso tema, siųsdami ją žinute „Facebook“ puslapyje “Meteo.lt”.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
www.meteo.lt inf.
Juknaičiai- Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2016.
Birželio 18 d. vyks tradicinė Juknaičių miestelio šventė “Visada jauni”.
Amatininkai ir tautodailininkai kviečiami dalyvauti ir prekiauti šventėje.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Salos etnokultūros ir informacijos centro inf.
Gegužės 26 d. (ketvirtadienį) 16 val. kviečiame visus esamus ir buvusius mokinius, jų draugus, tėvelius, senelius ir visus besidominčius menu į jaunųjų dailininkų baigiamųjų darbų pristatymą.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kiekvienais metais primena, kad gegužės 31- ąją Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir jos partneriai mini Pasaulinę dieną be tabako. Šią dieną siekiama pabrėžti tabako keliamą riziką sveikatai ir pasisakoma už veiksmingą politiką, mažinant tabako vartojimo sukeliamą žalą. PSO 2016 metais ragina visuomenę šią dieną paminėti pasisakant už suvienodintas, standartizuotas (toliau – bendrines) tabako pakuotes.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kaip žinome, rūkant į organizmą patenka daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, kurios sukelia įvairias ligas, neįgalumą ir galiausiai netgi mirtį. Kasmet visame pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 6 mln., Europoje – 700 tūkst., o Lietuvoje – 7 tūkst. žmonių. Nors dažnai tabako sukeltos ligos pasireiškia tik po kelių dešimtmečių (t. y. tiek laiko prireikia, kol nuolatinis rūkalius suserga plaučių vėžiu), pastebima tendencija, kad susirgusiųjų dėl rūkymo amžius jaunėja. Akivaizdu, kad tai vyksta todėl, kad pradeda rūkyti vis jaunesni žmonės.
PSO konstatuoja, kad aštuoni iš dešimties rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką būdami paaugliais. Naujausi 2013–2014 m. Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (toliau – HBSC) duomenys (40 Europos šalių, JAV ir Kanados) rodo, kad Lietuvoje (po Grenlandijos) bene anksčiausiai pradedama rūkyti: 13 metų ar anksčiau tabaką pradeda vartoti 53 proc. berniukų ir 39 proc. mergaičių. HBSC vidurkis ženkliai mažesnis: 13 metų ar anksčiau pradeda rūkyti 22 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. HBSC duomenimis, Lietuvoje nuolat rūko bent 1 kartą per savaitę 20 proc. penkiolikmečių berniukų ir 12 proc. mergaičių, o HBSC bendras vidurkis yra 11 proc., o pagal lytį – 12 proc. berniukų ir 11 proc. mergaičių.
Apibendrinti Europoje atliktų apklausų rezultatai atskleidžia, jog beveik 80 proc. jaunimo pradeda rūkyti iki 18 metų, o 94 proc. – iki 25 metų. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, du tris kartus daugiau rūko vaikinų nei merginų. Visgi ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad vykstančios greitos permainos europiečių socialiniame ir ekonominiame gyvenime, emancipacijos bei lygybės siekis palaipsniui keičia ir lyčių požiūrį į rūkymą. Pastarųjų dešimtmečių rezultatai liudija, kad tabako vartojimas tarp merginų iki 25 metų išaugo kelis kartus (1994 m. Lietuvoje rūkė 5–6 proc. (20–64 m.) moterų, 2014 m. – 12 proc.). Rūkydamos merginos ir jaunos moterys nesusimąsto, jog cigarečių suodžiai joms kenkia žymiai labiau nei vyrams: ateityje jos ne tik neišvengs ligų, susijusių su rūkymu, bet ir nepaliaujamai trumpės gyvenimo trukmė. Be to, rūkanti mergina anksčiau laiko pasensta, praranda jaunystę, grožį, o žalojančiu elgesiu rizikuoja ne tik savo, bet ir būsimų vaikų sveikata.
Dauguma į tabako vergovę patenka jaunystėje, nesuvokdami, kaip greitai eksperimentavimas dūmais sukelia tiek psichinę, tiek fizinę priklausomybę. Įvairių tyrimų duomenimis, nuo 25 metų rūkyti pradedama labai retai, nes iki to laiko žmogus dažniausiai išauga iš paauglystės krizių, subręsta, susiformuoja įpročiai bei charakteris. Todėl tiek tėvų, tiek specialistų, vykdančių prevencinę veiklą, tikslas – sulaikyti ir užtikrinti, kad vaikas iki pilnametystės, dar besimokydamas mokykloje, nepradėtų rūkyti. Vaiko teisinę padėtį, užtikrinančią vaikui sveiką ir saugią aplinką, reglamentuoja LR Konstitucija, 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių deklaracija, 1989 m. Vaiko teisių konvencija, 1956 m. Vaiko teisių pagrindų įstatymas, 2000 m. LR civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Visgi tabako pramonės gamintojų tikslas – sutrukdyti teisinių įsipareigojimų vykdymą bei pasiekti, o vėliau savo pinklėse išlaikyti silpniausią ir psichologiškai lengvai manipuliuojamą auditoriją – jaunimą.
Kaip ir kokiu būdu?
Be abejonės, vienas iš sėkmingiausių rinkodaros veiksnių, skatinančių jaunimą pradėti eksperimentuoti cigaretėmis – patraukli, o ne gąsdinanti ir atstumianti savo vaizdiniais tabako pakuotė. Psichoanalitiko Vilniaus universiteto profesoriaus A. Bagdono teigimu, tabako pakelio pagražinimas išties padidina rūkančiųjų skaičių, o kuo gražiau daiktai įpakuoti, tuo jie labiau traukia.
Ar moksliniai tyrimai patvirtina, jog nepatraukli ir gąsdinanti tabako pakuotė lemia jaunuolių apsisprendimą rūkyti?
Kanadoje vykdyta apklausa parodė, kad šleikštūs vaizdiniai ir grasinantys įspėjimai ypač baugina jaunimą: daugiau kaip 90 proc. jaunuolių sutinka, kad grafiniai įspėjimai mažina tabako patrauklumą ir suteikia svarbios informacijos apie rūkymo poveikį sveikatai. Atlikti tyrimai rodo, kad 30 proc. nepilnamečių nepradėtų rūkyti, jeigu cigaretės būtų pardavinėjamos neišvaizdžiose bendrinėse pakuotėse. Sambrooko ataskaitoje įrodyta, kad pakeliai be spalvų, firmos įvaizdžio ir logotipų yra mažiau patrauklūs ir įdomūs, o tai didina galimybę informuoti vartotoją apie pavojų sveikatai.
Australijoje, kuri tapo pirmąja pasaulyje šalimi 2012 m. gruodžio mėn. priėmusia novatorišką įstatymą dėl tabako bendrinės pakuotės įgyvendinimo, buvo pastebėta, kad labai padidėjo skambinančiųjų į pagalbos liniją, padedančią žmonėms mesti rūkyti, skaičius. Daugelis rūkalių nurodė, kad jiems nepatiko naujų pakuočių gąsdinanti išvaizda, jie taip pat pastebėjo, kad pablogėjo cigarečių skonis, nors tabako kompanijos patvirtino, kad produktų sudėtis nepakito, išliko tokia pati. Šie pranešimai patvirtina, koks galingas ir svarbus tabako prevencijos įrankis – atgrasus cigarečių pakelis.
PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (2003 m.) 11, 13 str. nurodoma, jog ant tabako pakuočių turi būti aiškūs įspėjimai apie rūkymo žalą sveikatai (tekstiniai, paveikslėliai arba tekstiniai su paveikslėliais). Visgi griežtesni reikalavimai dėl tabako gaminių ženklinimo priimti tik 2014 m. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Pagal Europos Parlamento priimtą naująją ES tabako direktyvą, nuo 2016 m. Airija, Didžioji Britanija, Šiaurės Airija, Prancūzija pradeda taikyti griežtesnį ženklinimą, nepatrauklų dizainą, didesnius įspėjamuosius ženklus, vaizdinius pranešimus ant tabako gaminių. Europoje susidomėjimas ir dalijimasis gerąja patirtimi dėl tabako pakuočių suvienodinimo auga, be to, valstybės narės ir pilietinė visuomenė pasisako prieš tabako pramonės kišimąsi į politinius procesus dėl pakuočių ženklinimo.
Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 30 d. plenariniame posėdyje priimtos Tabako kontrolės ir tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis perkeliama dalis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatų, susijusių su tabako gaminių ir žolinių rūkomųjų gaminių ženklinimu. Pagal naująją tvarką, ant kiekvienos rinkai pateikiamos tabako pakuotės ir ant bet kokios išorinės pakuotės privaloma pateikti naujus įspėjimus apie galimą žalą sveikatai. Šie įspėjimai turės užimti visą pakelio ar išorinės pakuotės paviršių ir negalės būti komentuojami, perfrazuojami ar pateikiami kokia nors kita forma. Įspėjimai taip pat turės būti atspausdinti nenutrinamais aiškiai matomais spaudmenimis, jie negalės būti iš dalies ar visiškai uždengti ar pertraukti banderolėmis, kainų ženklais, saugumo elementais, vyniojimui skirtais maišeliais, aplankais, dėžutėmis. Naujieji pakeitimai Lietuvoje įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 20 d., tačiau dar keturis mėnesius rinkai bus leidžiama tiekti iki šios datos pagamintas senąsias tabako pakuotes.
Tabako gaminių įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turės būti sudaryti iš trijų elementų – informacinio pranešimo, bendro pobūdžio įspėjimo ir kombinuoto įspėjimo apie rūkomojo tabako gaminių galimą žalą sveikatai. Ankstesnis 30 proc. cigarečių pakelio ploto užimantis bendro pobūdžio įspėjimas ir informacinis pranešimas padidėja iki 50 proc., o kombinuoti atgrasantys įspėjimai apie galimą žalą sveikatai užima 65 proc. tabako pakuočių ploto.
Akivaizdu, kad šiomis teisinėmis nuostatomis siekiama sumažinti tabako produktų vartojimą.
Kyla klausimas: kam ši prevencinė priemonė būtų skirta, tiksliau, kokį jaunimo socialinį sluoksnį ji paveiktų?
Jaunuolius galima būtų suskirstyti į du pagrindinius sluoksnius: gatvėmis besišlaistančius, nuolat geriančius, tėvų neprižiūrimus bei inteligentiškus, dažnai pasiturinčiųjų vaikus. Nors cigaretės mums asocijuojasi su ligomis ir visu kitu įmanomu blogiu, tai nereiškia, jog absoliučiai visi jauni rūkaliai priklauso paminėtam pirmajam sluoksniui. Be abejonės, pirmasis sluoksnis yra sunkiai paveikiamas antitabakinių reklamų, kadangi šie jaunuoliai ne itin rūpinasi savo sveikata ir gerove. Tačiau verta atkreipti dėmesį į antrąjį sluoksnį – potencialius būsimus mūsų visuomenės veikėjus. Šiandien vis daugiau stilingo, gražaus ir išsilavinusio jaunimo rūko.
Kas lemia, jog šie jaunuoliai pasiduoda tokiai netinkamai ir galinčiai juos pražudyti ydai?
Be abejonės, kai kuriems baimę rūkyti nugali faktas, jog jų tėvai, užkietėję rūkaliai, yra sveiki ir nesiskundžia jokiomis sveikatos problemomis (jei tai nekenkia jiems, vadinasi, nepakenks ir man – vadovaujamasi tokia logika). Dalis jaunuolių užsimano rūkyti, siekdami įtvirtinti savo statusą ir susikurti tam tikrą įvaizdį. Dažniausiai įvaizdį paaugliai kuria savitai derindami madingus sezono drabužius, kvepalus, kosmetiką ir pan. Tačiau šiandien, deja, viena iš įvaizdžio dalių tapo įmantri ir dėmesį prikaustanti cigarečių pakuotė. Kaip žinome, jaunimas yra labai pamėgęs lauko kavines. Čia jie nuolat susitinka pabendrauti, paskanauti kavos bei atsipalaiduoti. Socialiniuose tinkluose – „Instagram“, „Facebooke“ – pamatytume daugybę nuotraukų, padarytų paauglių laisvalaikiu būtent tokiose kavinėse. Tačiau svarbia nuotraukos dalimi čia dažnai tampa ne patys jaunuoliai ar jų kava, o stilingai ir minimalistiškai ant stalo išdėstyti trys elementai: kava, cigarečių pakelis ir peleninė, kurioje vis dar rūksta nuorūka.
Galbūt jaunuoliai taip stengiasi mėgdžioti aktorius ar bohemą, kurių gyvenimą mes dažnai įsivaizduojame kaip kasdienę kavą su rūkstančia cigarete ir šio „tobulo“ derinio pažadintą kažkokią neaprėpiamą meninę energiją ir žavesį. Tačiau tai tėra susikurtas mitas, kadangi ne visi menininkai yra rūkantys, kaip ir ne visi rūkaliai yra menininkai ar, juo labiau, pripažinti, sėkmingi žmonės. Tačiau toks vaizdinys itin paveikia lengvai manipuliuojamą auditoriją, kuri kol kas neturi sveikatos problemų, o tetrokšta greitų pasiekimų bei laimės, kylančios iš pripažinimo. Atrodo, kad paprasta cigaretė visa tai atneš. Taip, galbūt iš pirmo žvilgsnio cigaretė atneš „draugų“ (nežinia, ar tikrų), smagią kompaniją (nežinia, ar ilgam), bet taip pat daugybę ligų, nusilpusią sveikatą ir gėdą prieš patį save vėlesniame amžiuje, suvokus, kad noras būti tokiu, kokiu save įsivaizdavai, neišsipildė, o šios ydos atsisakyti yra beprotiškai sunku.
Būtent neišvaizdus ir atstumiantis cigarečių pakelis gali tapti puikia antimotyvacija nerūkyti aptarto sluoksnio paauglių grupei. Į „Instragam“ dedama nuotrauka su šleikštulį keliančiu pakeliu prarastų visą savo žavesį, jaunuolis suprastų, jog ji nepopuliari, neatnešanti jam daug „like“ ir netgi negraži. Taip pat kiekvieną sykį išsitraukiant neigiamai nuteikiantį pakelį nuotaika subjurtų, o kompanija, kurioje rūkoma, neatrodytų tokia miela, kai nuolat kankintų neaiškios ateities vizijos. Galų gale, siaubingi ir dideli piešiniai ant pakelio gali tapti rūkančių paauglių naktiniais košmarais.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
Šilutės meno mokyklos dailės skyrių šiemet baigė iš viso 42 mokiniai: Švėkšnos skyriuje – 7, Kintų skyriuje – 3, Šilutėje – 32. Su pastarųjų baigiamaisiais darbais ketvirtadienį buvo galima susipažinti Meno mokyklos kiemelyje surengtame pristatyme.
Nuo šeštadienio visą savaitę šie darbai bus eksponuojami F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….
Oresto Lidžiaus nuotr.
Pirmosios dienos – ir nuotykis, ir iššūkis.
Artėjant birželiui žinomus Lietuvos žmonės, pramogų pasaulio žvaigždes bei irklenčių sporto entuziastus suping.lt įkūrėjas ir profesionalus treneris Mark Gurskij suvienijo dviem bendriems tikslams: aukoti ir padėti Rusnės specialiosios mokyklos auklėtiniams įgyvendinti savo svajones (mat projektas baigsis birželio 1-ąją – Tarptautinę vaikų gynimo dieną Rusnėje) bei priimti iššūkį ir irklentėmis Nemunu nuplaukti 460 kilometrų.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Projekto komanda startavo gegužės 25 d. iš Druskininkų sav. Lipliūnų kaimo, o praėjus dviem dienom dalyviai irklentėmis jau buvo nuplaukę apie 130 kilometrų ir sustojo nakties poilsio netoli Birštono. Projekto iniciatorius Mark Gurskij neslepia, jog iššūkis tikrai ne iš lengvųjų ir reikalauja daug fizinės jėgos, valios ir ryžto. “Galiu pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais. Žinoma, mums labai smagu plaukti, puiki kompanija susirinko, dar nei vieno iš mūsų neapleido jėgos ir noras. Nepaisant to, kad didžiąją laiko dalį mums tiesiai į veidus pūtė vėjas, o Nemuno srovė bandė kantrybę savo nenuspėjamumu, kiaurai košė lietus ir kruša, vieni kitus motyvuojam ir plaukiam toliau. Neklauskite apie sunkumus pasinaudoti tualetu”, – juokavo M.Gurskij.
Tiesa, tiek laiko praleidžiant kartu visiems komandos nariams išryškėja visų charakteriai, būdo bruožai, atsiskleidžia talentai. Projekto nariai džiaugiasi, kad vienas iš dalyvių – inžinierius Justinas Bielskis, pasirodo, yra puikus virtuvės šefas. Jo dėka ant stalo net ir primityviomis sąlygomis garuoja makaronai su lašiša grietinėlės padaže. Pasak M.Gurskij, Justinas yra griežtas virėjas ir valgyti vos užsigeidus neleidžia, mat tam turi būt laikas ir vieta, o kilometrų prieš akis dar per akis.
Susijęs: “Žinomi Lietuvos žmonės suvienijo jėgas dėl vaikų”
Prie rekordinio plaukimo Nemunu irklentėmis projekto penktadienį ketina prisijungti “Power Hit Radio” laidų vedėja Raminta Vyšniauskaitė, o savaitgalį – LNK žinių vedėja Agnė Zacharevičienė. Abi žinomos moterys įsitikinusios, jog Tarptautinė vaikų gynimo diena yra puiki proga prisiminti visus vaikus, išreikšti rūpestį dėl jų ateities, pagerinti laisvalaikio, lavinimosi galimybes ir padėti gyventi tikrą, smagų, vaikišką gyvenimą.
Projekto organizatoriai primena, kad prie šio iššūkio vardan Rusnės specialiosios mokyklos auklėtinių svajonių prisijungė tokie žinomi Lietuvos žmonės kaip: “Power Hit Radio” laidų vedėja Raminta Vyšniauskaitė, šuolių į vandenį čempionas Ignas Barkauskas, grupės “4Fun” būgnininkas Laimonas Staniulionis, dainininkas Justinas Lapatinskas, LNK žinių vedėja Agnė Zacharevičienė, sportininkas ir dainininkas Lukas Pačkauskas, Mindaugas Plukys ir kiti pramogų pasaulio atstovai, suping.lt komanda.
Trumpasis numeris aukoms – 1419 (skambučio ir sms žinutės kaina tik 2 Eur, trumpojoje žinutėje tekstas nebūtinas).
Organizatorių inf.
Prasideda vasara, ir vis daugiau žmonių išsiruošia į vandens telkinius su motorinėmis valtimis, vandens motociklais ir kt. Tačiau plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis galima toli gražu ne visur
Aplinkosaugos reikalavimus plaukioti tokiomis priemonėmis nustato aplinkos ministro patvirtintos Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis (rasite http://www.am.lt/VI/index.php#a/17273).
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Šios sąlygos netaikomos vidaus vandens keliuose, išskyrus vandens kelius ežeruose, kurie yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose.
Valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašus, jų eksploatavimo taisykles galima rasti Vidaus vandens kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos tinklalapiuose.
Aplinkosaugininkai primena, kad vandens motociklais leidžiama plaukioti tik keturiuose telkiniuose – Baltijos jūroje, Drūkšių ežere, Kauno hidroelektrinės ir Elektrėnų tvenkiniuose. Balskų tvenkinyje jais leidžiama plaukioti nacionalinių sporto federacijų organizuojamų arba koordinuojamų pratybų ar renginių metu.
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti visose upėse, mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose, arčiau kaip 100 m nuo vandens telkinių ir jų salų krantų, maudyklų teritorijų, plūdurais pažymėtų nardymo zonų.
Kur galima plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, priklauso nuo jų variklių galingumo. Su ne daugiau kaip 10 AG (8 kW) galingumo varikliais leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną tik didesniuose kaip 100 ha telkiniuose, o nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos – didesniuose kaip 10 ha. Su 11 AG (9 kW)-20 AG (15 kW) galingumo varikliais leidžiama plaukioti visą sezoną ne mažesniuose kaip 500 ha telkiniuose, o nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos –ne mažesniuose kaip 100 ha. Su 21 AG (16 kW)-150 AG (110 kW) galingumo varikliais – nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos didesniuose kaip 200 ha telkiniuose. Su 151 AG (111 kW)-300 AG (220 kW) galingumo varikliais – nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos didesniuose kaip 500 ha telkiniuose.
Kuriuose vandens telkiniuose draudžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis arba plaukiojimas juose yra ribojamas, nustato aplinkos ministro patvirtintas Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas draudžiamas ar ribojamas dėl saugomų gamtinių ir (ar) kitų kraštovaizdžio vertybių, sąrašas. Jį galite rasti https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/90d6b710bfea11e3935eb554ea0f25a5.
Sąrašo pakeitimai:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d228ddc01b2d11e586708c6593c243ce
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/71957280230f11e684adf059272c7587
Vandens telkinius, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis yra leidžiamas, nustato Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis priedas (žr. Priedai). Naujausias jo patikslinimas – dėl Masčio ežero Telšių mieste. Gegužės 25 d. aplinkos ministras, atsižvelgęs į Telšių r. savivaldybės prašymą, leido šiame ežere plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 KW) visą navigacijos sezoną, teikiant viešąją paslaugą – pažintinį plaukiojimą pramoginiu laivu. Toks laivas galės plaukioti savaeigių plaukiojimo priemonių trasomis ir zonomis, kurias nustatė savivaldybės patvirtintas Vietinės reikšmės vandens turizmo trasų Masčio ežere specialusis planas. Tai leis skatinti regiono turizmo plėtrą.
www.am.lt inf.
Seimas po svarstymo pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma atsisakyti nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios nuostatos privalomai ženklinti visus šunis, kates ir šeškus.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
www.lrs.lt inf.
Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda maudymosi sezonas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d.
Šilutės rajono maudyklų vanduo pakankamai švarus („Trumpai: Šilutės rajono maudyklų vanduo švarus“).
Tad maudykitės į sveikatą.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Tačiau nederėtų pamiršti atsargumo vandenyje.
Specialistų patarimai, kaip elgtis vandenyje
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas.
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Negalima plaukti arti prie praplaukiančių laivų, nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.
Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. Šiuo metu galima nusipirkti panašių priemonių parduotuvėse, tačiau perkant reikia atkreipti dėmesį į jų kokybę ir įvertinti, ar jie patogūs, neslidūs. Tačiau neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
Nesimaudykite iškart po valgio. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Draudžiama maudytis vienam. Mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Jeigu pasidaro šalta ar blogai pasijuntama, reikia išlipti iš vandens, nusišluostyti ir sausai persirengti, pabėgioti, pasimankštinti, kol pasidarys šilta.
Pradėję skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo perkaitimo:
http://silutessveikata.lt/wp-content/uploads/2014/07/tvyrant-sauletiems-ir-karstiems-orams-1.pdf
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies miškams jau yra padidėjęs gaisrų pavojus. Dauguma miškų yra trečios gaisringumo klasės (vidutinis pavojus), o kai kuriose Pietų ir Rytų Lietuvos vietose – ketvirtos klasės (didelis pavojus). Toks gaisringumas prognozuojamas ir rytoj.
Miškams nuo gaisrų apsaugoti skirta šiuolaikinė priešgaisrinė sistema. Urėdijose miškus stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos operatoriai.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Iš karto sureaguoti į jų paskelbtą pavojaus signalą ir vykti į įvykio vietą yra pasirengusios urėdijose budinčios priešgaisrinės komandos. Šiemet tokios urėdijų komandos ir pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 190 kartų.
Praėjusią savaitę šalies miškuose, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, buvo užfiksuoti 6 miško gaisrai. Ugnis pažeidė 0,74 ha miško. Nuo metų pradžios iš viso užregistruoti 36 miško gaisrai 7,8 ha plote. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruoti 47 miško gaisrai 10,4 ha plote.
Aplinkos ministerija kviečia visuomenę itin saugoti žaliąjį šalies turtą ir pastebėjus gaisrą tuoj pat jį gesinti – plakti degantį plotą šakomis, drabužiais ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu ar užberti žemėmis. Nepavykus ugnies įveikti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
www.am.lt inf.
Šilutės meno mokyklos dailės mokytojas Andrius Sirtautas grįžo iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos organizuoto nendrinių skulptūrų simpoziumo „Kuršių nerijos gyvoji gamta“. Ten jis su talkininkais sukūrė įspūdingą, daugiau kaip 5 metrų aukščio „Lopšį“, kuris visą vasarą bus eksponuojamas Gintaro įlankoje Juodkrantėje kartu su dar 3 kitų autorių kūriniais.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Anot organizatorių, eskizus konkursui buvo pateikę iš viso 30 autorių: 29 lietuviai ir vienas latvis. Vertinimo komisija atrinko keturis darbus:
„Birdflower“ (Zigmunds Vilnis, Latvija),
„Pasaulio ašis“ (Martynas Gaubas),
„Lopšys“ (Andrius Sirtautas),
„Dvasios paukštis“ (Arvydas Ališanka).
.
Daugiau nuotraukų - https://photos.google.com…
Birželio 1 d. švenčiama Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ši diena – tai priminimas visuomenei, kad turime saugoti ir gerbti vaikų teises. Tai pagrindinė sąlyga kuriant ir formuojant humanišką, teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę.
Šiai dienai paminėti ir parodyti, kokie nuostabūs, žingeidūs ir kūrybingi žmonės yra vaikai, birželio 1 d. VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro filialas Tradicinių amatų centras Švėkšnoje kartu su Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Švėkšnos filialu iniciavo renginį „Vasara vaikams“.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Renginyje savo piešimo, skaitymo ir muilo burbulų pūtimo įgūdžius galėjo parodyti visi mažieji švėkšniškiai.
Vaikai buvo pasitikti nuotaikingai, su vaikiškomis dainelėmis ir spalvotomis kreidelėmis. Mažieji visuomenės nariai Tradicinių amatų centro kiemelyje piešė piešinį tema „Svajonių vasara“, kurį sudarė didelė saulė ir kiekvieno maža, vasariška svajonė jos spinduliuose. Vėliau draugiškai keliavome ant pievelės, į pavėsį. Čia renginio dalyvių laukė užduotys, kuriose vaikai galėjo pasitikrinti, ar daug žino lietuvių liaudies patarlių ir pasakų. Renginio pabaigoje su amatų centro darbuotojų pagalba mažieji su džiaugsmu patys pasigamino įrankį burbulams pūsti ir kiemelyje leido ryškiaspalvius burbulus.
VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro filialas Tradicinių amatų centras ir Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Švėkšnos filialas skiria vasarą vaikams, nes jie maži, o kad užaugtų dideli ir dori žmonės – tai visų suaugusiųjų atsakomybė.
Skatinkime vaikus svajoti, nes jų svajonės didelės, mokykime pažinti pasaulį ir tobulėti, nes jie mūsų visų ateitis.Tradicinių amatų centro inf.
Tarptautinę vaikų gynimo dieną Rusnę pasiekė suping.lt įkūrėjo ir profesionalaus trenerio Mark Gurskij suburta komanda, kuri pirmą kartą Lietuvoje irklentėmis Nemunu nuplaukė net 460 kilometrų.
Projekto iniciatorius Mark Gurskij tikina, kad norėjosi į šią progą bei visą projektą atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį. “Mes nusprendėme, kad mums neužteks tiesiog paskelbti dar vieną gražią iniciatyvą. Visa mūsų komanda – irklenčių sporto entuziastai, Tarptautinę vaikų gynimo dieną pasitikome Rusnėje, Nemunu irklentėmis nuplaukę 460 kilometrų.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Viso projekto metu raginome žmones domėtis Rusnės specialiąja mokykla ir aukoti lėšas jos auklėtiniams, vaikams, kurie taip pat svajoja turėti išskirtinę vasarą. Suaukotus pinigus skirsime šio miesto vaikų specialiosios mokyklos auklėtinių svajonių įgyvendinimui – o jie jau patys rinksis, ko norėtų labiausiai“, – apie projektą pasakojo M.Gurskij.
Projekto dalyviai džiaugiasi, kad keliaudami irklentėmis Nemunu ir nakvodami vis skirtingose vietose susipažino su daug geros valio žmonių, kurie išgirdę apie projektą spausdavo ranką už pasiryžimą, netradicinę idėją ir tokį iššūkį bei prisidėjo savo gerumu, aukomis.
“Tiesą pasakius, supratome, kad nuovargis, kurį manėme sukaupę viso plaukimo metu išgaravo tą pačią sekundę, kai pasiekę Rusnę išvydome mūsų laukiančius Rusnės specialiosios mokyklos vaikus. Jų susidomėjimas irklenčių sportu, tuo, kaip mes galėdavome po aštuonias valandas per dieną išstovėti ant irklentės ir noras visko išmokti patiems tik dar kartą patvirtino, kad tokios gerumo iniciatyvos turi būti kasdienybė. Tai nepakartojamai nuostabūs vaikai, kuriems norisi atiduoti viską, kas geriausia pasaulyje. Jie mus priverčia susimąstyti, kas yra tikrasis žmogiškumas ir koks jis svarbus. Tikimės, kad šis mūsų plaukimas taps kasmetine tradicija ir prisijungs dar daugiau žmonių”, – po rekordinio plaukimo kalbėjo M.Gurskij.
Tuo tarpu visą projekto komandą pasitikę Rusnės spec. mokyklos auklėtiniai, mokyklos direktorius Romualdas Blechertas ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė savo dėkingumą išreiškė dainomis bei vaikų koncertu. “Nesvarbu, kokia auka mus pasieks, svarbiausia, kad jūs atkreipėte dėmesį į mūsų mokyklą, į mūsų miestelį. Jau vien tai mums yra ypatingas įvertinimas”, – dėkojo mokyklos direktorius ir kvietė komandą pailsėti bei pavakaroti Rusnėje, o vaikai džiaugėsi irklenčių sporto mini pamokėlėmis.
Organizatorių inf.
Tarptautinę vaikų gynimo dieną Šilutėje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių, įvyko apsikabinimo už taiką akcija.
Buvo jaunųjų talentų pasirodymas.
Buvo ir žiūrovų.
Ir buvo ištartas žodis „Taika“.
Akcija “Taikos glėbys” siekiama atkreipti pasaulio politikų dėmesį į būtinybę spręsti konfliktines situacijas ne ginklo ir karo pagalba, o supratimo ir santarvės keliu, taip kuriant ilgalaikę taiką pasaulyje.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….
Oresto Lidžiaus nuotr.
Lyjant šliaužioja sliekai – galima laukti ilgo lietaus.
Jeigu pievose skruzdės neša aukštus lizdus – bus lietinga vasara.
Jeigu juodosios skruzdėlės savo lizdą išsklaidžiusios ir kiaušinius išnešusios ant viršaus prieš Saulę, tai galima tikėtis ilgalaikės giedros ir šilto oro, o kai tik jos kiaušinius ima gabenti į vidų ir lizdą pradeda nešti į vieną vietą, tai po dviejų dienų galima tikėtis lietaus.
Balti debesys Žemės nedrėkina.
Auksinis dangus po saulėlydžio – bus geras oras.
Jei į kalną eidamas jauti šiltesnį orą – bus giedra.
Jei rugys pradeda žydėti iš vidurio – vasara bus lietinga, jei iš apačios – ruduo bus lietingas.
Prieš lietų: rasoja lašiniai; patamsėja upės vanduo; šuo žolę ėda; žiogai vakarais negriežia; oras padūmavęs; žuvys nardo, krosnis nebetraukia; akmuo rasoja; druska drėksta, vištos smėlyje “maudosi”; rytą žolė sausa.
Jei žvirbliai maudosi dulkėse – bus lietaus.
Uodų spiečiai žada gerą orą.
Daugybė uodų – bus geras agurkų derlius.
Jei vasara lietinga, žiemą bus daug sniego.
Vasarą giedrą pranašauja: didelė rasa; rausvas saulėlydis.
Prieš sausrą bitės piktesnės.
Jei musės piktos – lauk lietaus.
Jei šuo ant žemės voliojasi – bus vėjo.
Pietuose laumės juosta būna prieš didelę pagadą.
Birželis
Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
Geriausias laikas šienavimui – iki Jono.
Jei birželis karštas, gruodis bus šaltas.
Jei per Sekmines šlapia, per Kalėdas bus daug sniego.
Jei per Jonines griaudės, riešutai bus tušti, nors jų bus daug, gilių ant ąžuolų nebus.
Jei per Jonines lyja, bus šlapias rugpjūtis.
Joninių rasos, lietus javus gaivina.
Lietūs iki Joninių sodiečiui į piniginę pinigus krauna, lietūs po šv. Jono juos atgal iš piniginės traukia.
Jei gegutė ir po Joninių kukuoja, bus ilgas ruduo.
Liepa
Jei liepa karšta – rugsėjis šaltas.
Liepa karšta, daug rūgštinių – lauk šaltos žiemos.
Koks oras septynių miegančių brolių (t.y, liepos 10 d.) dieną, toks bus septynias savaites.
Ko liepa, rugpjūtis neišvirs, to rugsėjis neiškeps.
Liepos viduryje kukuojanti gegutė pranašauja ilgą vasarą, gausiai žydinčios liepos – lietingą rudenį, uodų spiečiai – gerą orą.
Kokia liepa, toks ir sausis.
Perkūnija per Magdaleną (liepos 22 d.) pranašauja būsiant daug lietaus.
Didelė rasa per Onines (liepos 26 d.) žada gražų orą rugpjūtį, pradėję rausti šermukšniai – ankstyvą, šaltą žiemą.
Jei vieversys čirena iki šv. Onos, pavasarį jį išgirsime prieš šv. Kazimierą; jei čirena ir po Oninių, pavasarį jį išgirsime po Kazimierinių.
Rugpjūtis
Saulė per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) ar gausus gervių skrydis žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.www.meteo.lt inf.
Dokumentai teikiami 14 darbo dienų nuo skelbimo paskelbimo Valstybės tarnybos departamento svetainėje dienos (terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos, jei paskutinė termino diena yra ne darbo ar oficialios šventės diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena), konkursą organizuojančiai įstaigai per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą.
Telefonai pasiteirauti: 8 441 79223, 79 225, dalia.bernotiene@silute.lt.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Šilutės rajono savivaldybės administracijos inf.
Patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės.
Birželio 1 d. įsigaliojo patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Nauja nuostata, kad leidžiama paimti jau nebe penkis, kaip anksčiau, o tik tris sugautus sterkus, įsigalios nuo liepos 1 dieną.
Leidžiamų paimti sterkų skaičius sumažintas todėl, kad daugelyje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai, todėl įsivyrauja smulkesnės, menkavertės žuvys.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kitas šių taisyklių pakeitimas – leidimas didesniuose kaip 100 ha vandens tekiniuose, kurie naudojami kaip žvejybos plotai (išnuomoti telkiniai), uodo trūklio lervas gaudyti be telkinio nuomininko leidimo. Taip nustatyta todėl, kad dideliuose vandens telkiniuose šių lervų gaudymas neturi reikšmingo poveikio žuvų mitybos sąlygoms kaip mažuose telkiniuose. Anksčiau visų vandens telkinių, nepriklausomai nuo jų dydžio, nuomininkai galėjo riboti uodo trūklio lervų gaudymą, todėl dideliuose ežeruose, pavyzdžiui, Mastyje, žvejai mėgėjai negalėjo apsirūpinti šiuo vienu populiariausiu masalų.
www.am.lt inf.
Vasara – tai pramogų, aktyvaus laisvalaikio ir buvimo gamtoje metas. Atostogos yra puiki galimybė mėgautis laisvalaikiu su šeima ir draugais. Tačiau nereikia pamiršti, kad vasara gali būti ne tik smagus metas, bet ir kupinas pavojų laikas.
Dviračiai, riedlentės, riedučiai ir kt. – pramogos, kurių metu nereikėtų pamiršti saugumo priemonių, iš kurių viena svarbiausių – šalmas. Saugumo priemonės padės išvengti sužeidimų, tokių kaip galvos traumos, kaulų lūžiai, nubrozdinimai ir kt.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Taip pat reikėtų pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius ir priemonės būklę. Kaip ir kiti eismo dalyviai, taip ir dviratininkai turi laikytis kelių eismo taisyklių. Važiuoti galima tik techniškai tvarkingu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas atšvaitas, o iš abiejų šonų – oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių prisisegęs šviesą atspindinčius elementus, kad būtų matomas kelyje, automobilių vairuotojų ir pėsčiųjų.
Saugios maudynės. Vasarą žmonės dažnai maudosi įvairiuose vandens telkiniuose – jūrose, ežeruose, upėse, baseinuose. Net ir geram plaukikui gali grėsti pavojus. Kiekvienais metais nuskęsta daug žmonių dėl įvairių priežasčių: mėšlungio, raumenų nuovargio, apsvaigę nuo alkoholio. Ne visi skendimo rizikos veiksniai gali būti kontroliuojami, bet kai kuriems galima užkirsti kelią.
Niekada nepalikite vaikų vienų prie vandens telkinio, net jei jis labai seklus. Dažniausiai skęsta vaikai iki 5 metų, jie tiesiog panyra be jokio garso, ir viskas vyksta žaibiškai.
Paplūdimyje reikia laikytis gelbėtojų tarnybos nurodymų ir išsiaiškinti, ką reiškia pakabintos signalinės vėliavos.
Nepulkite maudytis staiga, geriausia bristi į vandenį palengva, kad kūnas po truputį priprastų prie vandens temperatūros.
Nesimaudykite pavalgę sunkaus maisto ar išgėrę alkoholio ir neplaukiokite giliame vandens telkinyje vieni.
Dehidratacija. Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Per karščius, kai gausiai prakaituojama, organizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Dehidratacija pasireiškia tokiais simptomais kaip silpnumas, galvos skausmas, didelis nuovargis, troškulys, išsausėjusi ir/ar suglebusi oda, besiveliantis liežuvis, išdžiūvusi burna. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi. Vasarą reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, geriausia tam rinktis paprastą ar mineralinį vandenį. Užsiimant fiziškai aktyvia veikla vandens atsargas organizme reikėtų papildyti net ir tuomet, kai troškulys nėra juntamas.
Vabzdžių įgėlimai. Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, neduodantys ramybės miškuose, parkuose, paežerėse. Gamtoje nepatartina kvėpintis, ypač gėlių kvapo kvepalais, atvirose vietose gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų – jie privilioja vabzdžius. Jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva, reikia kreiptis pagalbos į medikus – tai alerginė reakcija.
Taip pat, reikia nepamiršti erkių, kurios pastaraisiais metais labai suaktyvėjusios. Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Gamtoje dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėkite ilgas kelnes, kelnių galai turi būti sukišti į kojines ar ilgus batus. Geriausia dėvėti šviesius, vienspalvius drabužius – taip lengviau pastebėsite erkę ir nepritrauksite kitų vabzdžių. Visada apsižiūrėkite kūną, ar nėra ropinėjančių ar įsisiurbusių erkių. Jeigu pamatėte, kad įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Vaistinėse yra parduodami specialūs pincetai, bet jeigu nedrįstate traukti patys, važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą. Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Geriausiais būdas sumažinti riziką susirgti erkiniu encefalitu – skiepai.
Nudegimai. Kadangi Lietuvoje šiltasis sezonas yra trumpas, tai dauguma skuba mėgautis kaitriais saulės spinduliais. Saulė ir paplūdimys – neatsiejama atostogų dalis, todėl nudegimai nuo saulės – dažnas reiškinys daugeliui iš mūsų. Reikia saugotis saulės nudegimų, kurie būna 3 tipų. Pirmojo laipsnio nudegimui būdingas odos paraudimas ir skausmas. Esant antrojo laipsnio nudegimui, be odos paraudimo ir skausmo, atsiranda vandeningų pūslelių. O pats rimčiausias – trečiojo laipsnio nudegimas, kuriam būdingas drebulys, karščiavimas, kartais pašiurpsta visas kūnas, oda parausta, tinsta. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Kad išvengtumėte skausmingų pasekmių:Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
Vasaros pradžioje dauguma perinčių paukščių susilaukia jauniklių, todėl į Lietuvos ornitologų draugiją skambina daug žmonių, klausdami, kaip “globoti” surastus paukščiukus.
Į šią situaciją pažvelgus iš vienos pusės, yra džiugu, kad turime tiek daug paukščių likimui neabejingų žmonių, tačiau iš kitos pusės, tai rodo, kad žmonės ne visuomet žino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Gana dažnai užvaldo noras pasirūpinti iš pirmo žvilgsnio paliktais paukščiukais, tačiau taip pasielgti reikėtų tik labai išskirtiniais atvejais. Tad kaip pasielgti – paukščio jauniklį priglobti ar palikti gamtoje?
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Reikėtų atminti, kad laisvėje gimęs paukštis turi laisvėje ir gyventi. Todėl radus paukščio jauniklį reikėtų teisingai įvertinti situaciją.
Jei jūsų surastasis paukščiukas yra be akivaizdžių sužeidimo požymių, apsiplunksnavęs, savarankiškai juda (nesvarbu, kad nematote jo skrendant), tuomet palikite ten kur suradote – jo tėvai tikrai nepaliko likimo valiai. Kai kurių rūšių paukščių jaunikliai lizdus palieka dar ne visiškai mokėdami skraidyti, todėl juos tėvai nusiveda į kiek įmanoma saugesnę vietą ir jais rūpinasi, kol šie taps savarankiškais. Neretai pasitaiko, kad paukščiukai aptinkami jiems nesaugioje aplinkoje: šalia judrių kelių, automobilių stovėjimo aikštelėse, vietose, kuriose gausu šunų ar kačių. Tokiu atveju patartina paukštį perkelti į kuo arčiau radimo vietos esančią saugią vietą – užkelti paukštį ant medžio apatinių šakų, pernešti į tankesnius krūmus ar miškelį, kur jie galės patys pasislėpti.
Jei paukščiukas dar plikas ir savarankiškai labai mažai juda, apsidairykite jo lizdo ir įkelkite į jį. Svarbu, kad lizde būtų tokie pat paukščiukai, kaip ir jūsų rastieji. Jei jis suardytas ar iškritęs, įkelkite atgal ar įrenkite kuo panašesnį kitą. Namuose tokio amžiaus jauniklius išauginti yra nepaprastai sunku.
Jei paukščiukas yra akivaizdžiai sužeistas, gamtoje jis greičiausiai neišgyvens. Tokiu atveju reikėtų paimti paukštį ir kreiptis į specialistą – veterinarą ar gyvūnų globėjų asociaciją, kurioje dirba veterinarai.
Jei radote iš lizdo iškritusį gandriuką. Gandrų jaunikliai ant žemės šalia lizdo gali atsidurti keliais atvejais iškrenta netyčia arba būna specialiai išmesti tėvų. Netyčia iškristi gali dėl audros ar stipraus vėjo šuorų, nulūžus lizdą laikančiam pagrindui, nesėkmingai besimokantys skraidyti. Tėvų išmetami gali būti dėl to, kad jie yra sergantys ir taip apsaugomi kiti jaunikliai. Tačiau atskirti, ar tai netyčia iškritęs jauniklis, ar išmestas tėvų neretai būna gana sunku. Tokiu atveju, jei tik jauniklis nėra akivaizdžiai sužeistas, reikia pabandyti jį įkelti atgal į lizdą. Ir jei po kurio laiko šis vėl atsidurs ant žemės, tuomet dar kartą įkelti jau nereikia, o reikia elgtis kaip su sužeistu paukščiu.
Kaip elgtis radus sužeistą paukštį?
Labai dažnai suradus sužeistą paukštį nežinoma, kur kreiptis pagalbos. Todėl norėtume patarti, kaip elgtis tokioje situacijoje:
suradę sužeistą paukštį nuneškite jį apžiūrėti veterinarams;
nepasitarę su veterinaru nesiimkite patys gydyti, maitinti ar girdyti tokio paukščio taip pat negalima. Dažnai nutinka taip, kad neteisingas gydymo būdas, lesalas ar jo pateikimo metodas tampa paukščio žūties priežastimi;
paukštį laikykite šiltai, minkštu popieriumi ar medžiaga išklotoje dėžutėje, uždengtoje orui pralaidžia medžiaga;
Skambinkite visą parą Gyvūnų globėjų asociacijos mob. tel. 8 686 44828.
Birželio pradžioje Lietuvos pajūryje ir Nemuno deltoje lankęsi norvegų ornitologai pripažino, kad daugelis į mūsų šalį atvyko pirmą kartą ir liko pakerėti turtinga laukine gamta, kokybišku maistu ir žemomis kainomis.
„Jūs turite tokią augalų, vabzdžių ir paukščių įvairovę, kurią daugelis šalių intensyvindami ūkininkavimą jau išnaikino. Jei norvegai būtų labiau informuoti apie Lietuvoje esančius gamtos lobius, tikrai čia vyktų atostogauti. Visokios ispanijos nublanktų,“ – įspūdžiais dalinosi vienas iš ornitologų.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kitas kolega jam pritarė: „Pas mus gyvenančios paukščių rūšys visai kitokios. Labai įdomu stebėti dar niekada neregėtus sparnuočius.“
Dvylikos žmonių grupė per penkių dienų viešnagę Palangoje, Kuršių Nerijoje ir Nemuno deltoje stebėjo daugiau nei 130 paukščių rūšių. Didelį įspūdį jiems paliko leidžiantis saulei vykęs romantiškas meldinių nendrinukių koncertas, Ventės rago ornitologinė stotis, kormoranų kolonija, didžiuliai atvirų pievų plotai. Komandos vadovas, ornitologas Morten Günther kaip vieną iš šio krašto patrauklumų išskiria lengvą susisiekimą: „Pakankamai pigūs tiesioginiai skrydžiai iš Oslo į Palangą sudaro puikias sąlygas norvegams lankytis Nemuno deltoje ir visame Lietuvos pajūryje.“
Prie grupės paskutinę vizito dieną prisijungę ir ornitologus kalbinę Baltijos aplinkos forumo specialistai įsitikinę, kad ši kelionė – dar vienas įrodymas, kad paukščiai neša naudą regionui. „Tai – ne tik Nemuno deltos išskirtinumas, bet ir unikali galimybė pritraukti pajamas. Labai svarbu suprasti, kad tik bendromis vietos gyventojų pastangomis paukščiai ir jų namai – pievos gali išlikti“, – apie išskirtinę gamtos kuriamą vertę pasakojo aplinkosaugos specialistas Justas Gulbinas.
Daugiau apie pievų palaikymo iniciatyvą – www.vivagrass.eu.
bef.lt inf.
