www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sekmadienį, 3 valandą nakties, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn.

Vasaros laiku gyvensime iki spalio pabaigos.

Skaityti toliau

Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.

Liudo Mockaus nuotr.

Keli priminimai, kaip tausoti Žemės išteklius.

Kovo 21 – 22 d. – pavasario lygiadienis, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose.

1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis, kuomet dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.

Skaityti toliau

Galvoti apie Žemę ir tausoti jos išteklius turime nuolat. Tad kasdien reikėtų nusistatyti priminimą “Nepamiršk Žemės”. Nepamiršk jos:
kai neši išmesti šiukšles (rūšiuok),
kai perki skalbimo priemones (pirk draugiškas aplinkai, be kenksmingų fosforo junginių),
kai palieki be reikalo įjungtą šviesą ir elektros prietaisus budėjimo režimu per naktį (taupyk elektros energiją),
kai sėdi už automobilio vairo (gal galėtum dažniau naudotis viešuoju transportu?),
kai perki produktus plastiko pakuotėse (gal galėtum jų vengti ir keisti alternatyva? ) arba, tarkim, bananų kekę, atskiras prekes pakuoji į atskirus maišelius (visada nešiokis daugkartinį pirkinių maišelį – jų būna net labai originalių!),
kai išmeti šiukšlę į šiukšliadėžę poilsiavietėje (stenkis išsinešti tai, ką atsineši į gamtą ir išmesti ten, kur šiukšlės surenkamos dažniau ir jų neišnešioja paukščiai ir žvėrys),
kai įsigyji kosmetikos priemonių – panagrinėk sudėtį, kad dėl tavo pasirinktos kosmetikos nebūtų išnaudojami gyvūnai tiesioginiu ar netiesioginiu būdu, pvz. naudojant palmių aliejų. Žaliava palmių aliejui auginama plantacijose, kurios sukuriamos, iškirtus atogrąžų miškus ir vietoj jų plotą apsodinus palmėmis. Dėl miškų kirtimų sunaikinama unikali bioįvairovė: augalija ir gyvūnija. Daugybė rūšių nyksta. Bene didžiausia grėsmė kyla atogrąžų miškuose nuo seno gyvenantiems orangutangams.

www.vstt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vieną didžiausių ir prasmingiausių miškininkų darbų – pavasarinį miškasodį Generalinė miškų urėdija ir visos 42 miškų urėdijos kviečia pradėti visuotine talka.

Visuotinė talka planuojama balandžio 16 d. Po jos turėtų sužaliuoti bent 100 hektarų ateities miškų.

Miškų urėdijų darbuotojai atsakingai rengiasi Nacionalinei miško sodinimo šventei. Jie įpareigoti pasirūpinti, kad potencialūs talkininkai iš anksto žinotų talkų vietas, talkai būtų parengta dirva ir sodinukų, nepritrūktų medelių sodinimo įrankių.

Skaityti toliau

Iš archyvo: “Žuvusiųjų Afganistane atminimui, visų gyvųjų vardan…”

Kokias vaišes pagamins lengvai pavargusiems talkininkams miškų urėdijų darbuotojai, priklausys nuo jų sumanumo ir vaišingumo, tačiau malonių įspūdžių apie mišką ir miškininkus tikrai neturėtų trūkti.

Šilutės miškų urėdija

A. Karcevo 'Svajonių žuvis'.

Žuvininkystės tarnyba išrinko prieš mėnesį paskelbto piešinių konkurso „Mano svajonių žuvis“ nugalėtojus.

Šiame konkurse dalyvavo pradinių klasių moksleiviai iš septynių rajonų, kuriuose yra Žuvininkystės tarnybos poskyriai: Alytaus, Ignalinos, Kaišiadorių, Prienų, Šilutės, Švenčionių ir Vilniaus.

Iš Šilutės rajono nugalėtoju pripažintas Augustas Karcevas, Šilutės r. Rusnės specialioji m-kla, 3kl., mok. Nijolė Kairienė (jo piešinys nuotraukoje).

Skaityti toliau

Kadangi Žuvininkystės tarnyba gavo net 735 vieną už kitą gražesnius piešinius, komisija nusprendė įsteigti penkis papildomus prizus, iš kurių du atiteko Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pradinukams.

Dominyka Nausėdaitė, Vygantė Kojalytė, Austėja Macijauskaitė ir Karina Alkimavičiūtė (4B kl., mok. Irma Kelpšienė) nupiešė tautiškiausią žuvį (nuotrauka dešinėje)

Gabrielius Burinskas (1B kl., mok. Virginija Macijaukienė) nupiešė didžiausią žuvį (nuotrauka kairėje).

Daugiau – http://zuv.lt/index.php?820661244

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Jau septintus metus kovo pabaigoje „Vaikų linija“ inicijuoja „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, kurios pagrindinis tikslas – keisti visuomenės nuostatas iš palankių patyčioms į nepalankias.

Kiekvienais metais didelis būrys įstaigų aktyviai įsijungia į šios savaitės vyksmą visoje Lietuvoje. Šiais metais prie akcijos prisijungė ir Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka bei jos filialai.

Skaityti toliau

Kovo 16 d. į viešojoje bibliotekoje surengtą integruotą pamoką „Kaip atpažinti elektroninėje erdvėje patyčias“, rinkosi Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos trečiokai kartu su mokytoja Dalia Savickiene. Moksleiviams bibliotekos specialistė papasakojo kokios būna patyčios virtualioje erdvėje, kaip jas atpažinti, ir ką daryti, kad jų nebūtų bei kur kreiptis su jomis susidūrus, ugdė vaikų žinias ir įgūdžius priimant tinkamus sprendimus apie žmones, sutiktus internete, pasakojo, kokiose situacijose jie gali pasidalinti privačia informacija, mokė kaip patiems tinkamai elgtis internete. Pamokos pabaigoje susirinkusieji pasitikrino savo žinias atlikdami testą „Ar esi saugus internete?“

Degučių filiale vyko popietė vaikams ,,Išmokime gyventi be patyčių“. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Degučių skyriaus mokiniai diskutavo apie patyčias, kaip jos pasireiškia, ar mūsų maži „juokeliai“ draugų būryje kartais nevirsta į patyčias. Vaikai žiūrėjo filmuką ,,Kovojame su elektroninėmis patyčiomis“, kuriame mokoma būti draugiškais visur ir visada, nuo patyčių mokėti apginti ne tik save, bet ir draugus.

Kūrybinės dirbtuvėlės „Draugystės namas“ surengtos Gardamo filiale. Jose dalyvavo Gardamo pagrindinės mokyklos 3–4 klasių mokiniai ir jų auklėtojos Virginija Lidžiuvienė bei Sonata Lidžiuvienė. Dalyviai pasidalino mintimis apie patyčias, patiriamas mokykloje ar už jos ribų. Kai kurie vaikai prisipažino, kad ir patiems kartais kyla noras paerzinti ar pravardžiuoti klasės draugą. Pakalbėję apie patyčias vaikai priėjo prie išvados, kad reikia būti draugiškiems ir savo piešiniais kūrė draugystės namą.

Šilutės Žibų pradinės mokyklos Grabupių skyriaus mokiniai peržiūrėjo keletą trumpo metražo animacinio pobūdžio filmukų bei filmą „Skriaudėjo šokis“, kuriame akcentuojamas patyčių atpažinimas ir strategijos, vaikų reakcijos į patyčias. Pakalbėję apie tai ką matė, vaikai dar pažiūrėjo Kukio ir Medučio filmukus, kurie buvo sukurti tolerancijai skatinti.

Katyčių filiale Katyčių pagrindinės mokyklos mokiniai žiūrėjo filmą „Elektroninėje erdvėje bendrauk saugiai!“.

Kintų pagrindinės mokyklos mokiniams parodytas filmukas apie patyčias internete, kaip nuo jų apsisaugoti. Jie ant popieriaus lapų piešė savo rankos kontūrus ir ant kiekvieno nupiešto pirštuko surašė, į ką gali kreiptis, jei patirtų patyčias. Renginio metu buvo skaitomi tekstai apie įvairias situacijas, vaikai turėjo atpažinti skundimą ir pagalbos prašymą. Vyko diskusijos. Papasakota, kur vaikai gali kreiptis pagalbos ir kuo suaugusieji gali padėti, kai vaikai praneša apie patyčias.

Jauniesiems Juknaičių filialo lankytojams demonstruotas filmukas „Neskatink smurto, netoleruok patyčių“ ir prevencinis filmukas prieš patyčias „Naujokė“. Aptartos įvairios filme matytos situacijos, mokiniams kilusios tiek teigiamos, tiek neigiamos reakcijos ir emocijos.

Pašyšių filiale susirinkusieji žiūrėjo meninį filmą ,,Virtualūs priekabiautojai“, kur pasakojama apie paauglę Teilor, patiriančią užgauliojimus internetinėje erdvėje bei parodomi būdai kaip susidoroti su situacija.

Šylių filialas kartu su Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyriaus mokiniai renginio metu buvo mokomi pažinti savo jausmus, kalbėti apie juos, susidraugauti, spręsti konfliktus, prašyti pagalbos, padėti kitiems. Mokykloje vaikai piešė delniukus ir juos spalvino.

„Skundimas ar pagalbos prašymas?“ – toks užsiėmimas Traksėdžių filiale surengtas Traksėdžių pagrindinės mokyklos mokiniams. Vaikams pateiktos įvairios situacijos, jie turėjo pasakyti, ar tai yra skundimas, ar pagalbos prašymas. Atlikdami užduotį jie parašė, kaip jaučiasi tie vaikai, kurie patiria patyčias, kokie jausmai kyla tiems, kurie stebi patyčias ir kaip jaučiasi vaikas, besityčiojantis iš kitų.

Žemaičių Naumiesčio filiale vyko popietė ,,Patyčios – silpnųjų ginklas“. Išsiaiškinta, jog patyčios, tai ne tik pravardžiavimas, erzinimas, stumdymas, mušimas, bet ir ignoravimas, gąsdinimas, apkalbinėjimas. Ieškodami atsakymo į klausimą, kodėl patyčios yra kasdieninis reiškinys ir kas labiausiai jomis užsiima, moksleiviai nusprendė, jog vaikai, kurie priekabiauja prie kitų vaikų, dažniausiai turi savų problemų, jų šeimose patyčios yra priimtinas bendravimo būdas. Vaikai sužinojo, kaip reaguoti susidūrus su patyčiomis ir kaip lengviausia jų išvengti. Moksleiviai žiūrėjo filmą patyčių prevencijos tema „Nekentėk tyloje“, po kurio dalijosi savo išgyvenimais, mintimis, pastebėjimais.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyrius

A. Šlekienės nuotr.

Velykos – tai gamtos atbudimo ir prisikėlimo šventė. Juk po žiemos, laukiant pavasario, mus džiugina net ir patys mažiausi pasirodantys daigeliai. Taigi, Velykų šventinį stalą Gėlių dizaino studijos „Nerine“ floristė Asta Šlekienė siūlo puošti natūraliais augalais, žalumynais, kurie pabrėš pavasarinės šventės išskirtinumą, pripildys namus Velykų dvasia ir suteiks mūsų šventiniam stalui puošnumo.

Nors klimatologai vis dar pranašauja žiemą, pavasarinę nuotaiką jau galima susikurti kiekvienuose namuose.

Skaityti toliau

Puiki idėja artėjant šv. Velykoms pasisėti jaunų daigelių, tarkim pipirnės. Nestandartinius floristinius sprendimus iš gamtos siūlanti dizainerė atkreipia dėmesį, kad pikantiško skonio aromatingi lapeliai ne tik puošnūs, bet juose gausu ir įvairiausių vertingų maistinių medžiagų. „Jaunų daigelių žaluma ne tik suteiks namams pavasarinės gyvybės, bet ir bus vitaminų šaltinis jūsų Velykų stalui“.

Velykos yra prisikėlimo šventė, tad tikrai gražu ir prasminga šventinį stalą papuošti vainiku, kuris laikomas amžinybės simboliu. „Velykiniai vainikai yra lengvi, ažūriniai, jiems gaminti naudojamos natūralios medžiagos. Dar vienas pavasario pranašas – prasprogę kačiukai. Jie visuomet mums primena, kad jau pavasaris“, – sako daugiau kaip dešimt metų menu iš gėlių užsiimanti floristė.

Velykos neatsiejamos ir nuo gamtos prisikėlimo, gyvybės ir vaisingumo simbolio – kiaušinių. Yra be galo daug jų marginimo būdų: vieni piešia vašku, kiti kiaušinius margina skutinėdami, treti nepakartojamus raštus išgauna virdami kiaušinius, įvyniotus į įvairius žolynus. „Mūsų kiaušinukai floristiški: iš samanų pagaminome kiaušinio formą, po to ją apklijavome kačiukų pumpurais – paprasti, bet labai mieli“, – šypsosi dizainerė.

Jei nesate alergiški kvapams, Velykų stalą galima papuošti ir vienais gražiausių pavasarinių žiedų – jacintais. „Galima primerkti įvairių spalvų jacintų žiedų ir namai tikrai prisipildys šventiškos atmosferos. Itin gražiai ir estetiškai atrodo vaškuoti jacintų svogūnėliai, kuriuos puošia išlindę lapeliai. Tačiau ne visi gali mėgautis jų kvapu – kai kuriems žmonėms šių dailių gėlių kvapas sukelia alergiją, todėl laukiant svečių vertėtų pasidomėti ar tarp jų nėra alergiškų žmonių“, – įspėja floristė.

„Jie taip pat mums bus kaip vazelės, į kurias galėsime sumerkti pirmuosius pavasario žalumynus“, – sako ji ir linki ruošiantis Velykoms nepamiršti gamtos mums dovanojamo grožio, kuris sustiprins šventinę nuotaiką kiekvienuose namuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiandien minima Pasaulinė vandens diena – tai proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1992 metais, o Lietuvoje ji minima Aplinkos ministerijos iniciatyva nuo 2000-ųjų.

Šiemet pagrindinė Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir darbas. Beveik pusė žmonijos – apie 1,5 mlrd. planetos gyventojų – dirba su vandeniu susijusiuose sektoriuose.

Skaityti toliau

Susijęs: “Medikai įspėja apie per vandenį plintančias infekcijas”

Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. Kasmet dėl blogų higienos sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, ketvirtadalis besivystančių šalių gyventojų skursta ir gyvena sveikatai kenksmingoje aplinkoje.

Mūsų šalis yra turtinga gėlo vandens išteklių. Esame bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Todėl šio vandens ištekliai yra aukso vertės. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai šalyje iš žemės gelmių buvo išgauta per 132 mln. kubinių metrų požeminio vandens. Mineralinis vanduo sudarė tik labai mažą jo dalį – išgauta 121,7 tūkst. kubinių metrų.

Geologai yra nustatę, kad saugiai, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, Lietuvoje iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną. Tad šiuo metu sunaudojame tik apie 10 proc. galimo išgauti požeminio vandens. Kadangi tai atsinaujinantys gamtos ištekliai, nepriklausomai nuo galimų klimato kaitos scenarijų, jų pakaks ilgam. Todėl pagrindinis tikslas – išsaugoti ne požeminio vandens išteklių kiekį, bet jų kokybę. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyta, kad siekiant išsaugoti visų rūšių požeminio vandens išteklius, reikia tobulinti šių išteklių tyrimus, vertinimą, aprobavimą ir apskaitą, inventorizuoti požeminio vandens taršos šaltinius, gerinti šių išteklių stebėsenos, naudojimo ir apsaugos nuo taršos kontrolės sistemą.

Akcija: išsitirkite savo šulinių ir gręžinių vandenį

Gerokai daugiau rūpesčių kelia paviršinių vandens telkinių būklė. Apie 65 proc. šalies upių ir ežerų neatitinka geros būklės reikalavimų. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos vandens telkiniai dumblėja, užauga augmenija, žydi, juose sumažėjusi žuvų įvairovė. Labiausiai jie nukenčia nuo žemės ūkio taršos – didelių nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentracijų.

www.am.lt inf.

Ministrų kabinetas, trečiadienį ryte susirinkęs į posėdį, nutarė Lietuvoje paskelbti gedulą, taip solidarizuojantis su nuo teroro atakų nukentėjusia Belgija ir pagerbiant teroro išpuolių aukas.

Gedulas šalyje skelbiamas kovo 24 d., ketvirtadienį, nuo 7 iki 22 val.

Skaityti toliau

lrv.lt inf.

www.youtube.com stop kadras.

Sėkmingai debiutavęs nacionalinės „Eurovizijos“ konkurse, Valdas Lacko toliau skinasi kelią į gerbėjų širdis. Perėjęs ugnį ir vandenį, kuomet konkurso atrankų scenoje virė dramos ir aistros, rusniškis Valdas Lacko džiaugiasi, jog didžiojoje scenoje įgijo ne tik neįkainojamą patirties bagažą, bet ir pagausino gerbėjų būrį, praneša portalas 15 min.lt.

Visada nuoširdus ir atviras atlikėjas iš Rusnės sėkmingai debiutavo šių metų nacionaliniame „Eurovizijos“ konkurse ir buvo tituluotas šių metų „Eurovizijos“ atradimu.

Skaityti toliau

Norėdamas ir vėl pamaloninti savo ištikimus klausytojus, dainų autorius ir atlikėjas pristato naują dainą „Meilė dar gyva“, kurią sukūrė kartu su kompozitoriumi Pauliumi Jasiūnu.

Video: Valdas Lacko – “Meilė dar gyva”

„Šį kūrinį skiriu klausytojams, kuriems gyvenime svarbiausia nuoširdumas, atsidavimas ir ištikimybė. Į dainą sudėjau tai, kuo pats gyvenu ir tikiu. Labai viliuosi, jog ši daina bus ne tik naujas mano kūrinys, bet ir dar viena pažintis su naujais mano dainų klausytojais. Tikiuosi, kad ji pasieks ne tik žmonių ausis, bet ir širdis“, – sako Valdas.

Atlikėjas neslepia, kad ir pasibaigus „Eurovizijos“ konkursui, jo gerbėjų ratas plečiasi toliau. Rusniškis sulaukia laiškų su nuoširdžiais sveikinimais ir linkėjimais iš įvairaus amžiaus, įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių. Didėjantis klausytojų ratas Valdą dar labiau įkvepia naujiems darbams ir kūrybai.

15min.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Kaip juokauja meteorologai, Lietuvoje pavasaris prasideda kovo 23-ąją, Pasaulinę meteorologijos dieną. Šia proga Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) skelbia fotografijų konkursą „Pavasaris ir vanduo“ ir kviečia visus jame dalyvauti.

Savo profesinę šventę LHMT darbuotojai šiandien pažymi kartu su pasaulio meteorologų bendruomene. Lietuva, kaip ir dar 184 valstybės ir 6 teritorijos, priklauso Pasaulinei meteorologijos organizacijai, veikiančiai kaip specializuota Jungtinių Tautų agentūra.

Skaityti toliau

Nacionalinės hidrometeorologijos tarnybos kiekvieną paros akimirką visame pasaulyje renka ir analizuoja duomenis apie orus, klimatą, vandenis. Šie duomenys – vertinga ir gyvybiškai svarbi informacija, padedanti apsaugoti žmonių gyvybes, jų pragyvenimo šaltinius.

LHMT gimimo data laikomi 1921 metai, kai Kaune buvo įkurta Centrinė meteorologijos stotis. Mūsų hidrometeorologai gali pasigirti ilga ir turtinga stebėjimų istorija. Vilniaus universitete jau 1770 m. pradėta reguliariai matuoti oro temperatūrą, šiek tiek vėliau – kritulius. Prie upių pirmosios vandens matavimo stotys buvo įsteigtos 1810 m. Net didieji karai nenutraukdavo meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų. Pradėjusi nuo meteorologijos ir hidrologijos, LHMT dabar naudojasi pažangiausiomis technologijomis, naujausiais mokslo laimėjimais, plėtoja biometeorologinių prognozių sritį.

Pasaulinės meteorologijos dienos devizu šiemet pasirinktas šūkis „Karščiau, sausiau, drėgniau. Ateities veidas“. Juo siekiama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į klimato kaitos pasekmes ir būtinybę švelninti šią kaitą.

Apie fotografijų konkursą

Autoriai gali teikti po vieną spalvotą fotografiją, kurioje atsispindėtų tema „Pavasaris ir vanduo“, siųsdami ją el. paštu viktorija.lieguviene@meteo.lt arba žinute socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje “Meteo.lt”. Fotografijų laukiama iki balandžio 29 d., o laimėtojai bus apdovanoti LHMT prizais – knygomis ir LHMT atributika.

Visas konkurso taisykles rasite čia:
http://www.meteo.lt/documents/20181/129594/Konkurso+taisykl%C4%97s/be9a89ff-1ec5-485d-9fda-615143b75d26

www.glis.lt nuotr.

Pirmoji pasaulyje mokslinė studija apie pelkes parašyta apie Nemuno deltoje esančią Aukštumalos pelkę. Prieš daugiau nei šimtą metų vokiečių kalba parašyta knyga išversta į lietuvių kalbą, tad joje pateikta informacija apie pelkėje vykstančius natūralius procesus dabar pasiekiama visiems.

Su ypatingu kruopštumu parengtoje išsamioje studijoje aprašoma aukštapelkė, kuri šiandien gali būti laikoma etalonu pelkių atkūrimu besirūpinantiems gamtosaugininkams – joje aprašoma natūrali, žmogaus veiklos mažai paveikta pelkė.

Skaityti toliau

Knygos pristatymas Nemuno deltos regioniniame parke – šį ketvirtadienį, kovo 24 d. (“Pirmosios pasaulyje monografijos apie pelkes, išverstos į lietuvių kalbą, pristatymas”).

Sumanymas paskelbti K. A. Vėberio monografiją lietuvių kalba kilo dabartiniams Aukštumalos pelkės tyrinėtojams ir Lietuvos gamtos fondo specialistams rengiant LIFE+ programos projektą „Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“. Projekto vadovas Nerijus Zableckis įsitikinęs, kad knygos išleidimas yra reikšmingas įvykis mokslininkų bendruomenei. „Lietuvoje dažnai trūksta pradinės informacijos apie vertingas gamtines teritorijas. Priešingai nei, tarkime, Švedijoje, negalime bet kada prireikus iš archyvų ištraukti XVI-XVII a. žemėlapių. Šiame 1902 m. publikuotame mokslo veikale surinkta labai tiksli informacija apie tuometinę pelkės būklę. Iš jos galime sužinoti, kaip ši pelkė atrodė dar nepaliesta žmogaus veiklos, kokia anuomet buvo jos augalija, kraštovaizdis. Lygindami šią informaciją su šiandienine pelkės būkle, galime labai aiškiai matyti per šį laiką pelkėje įvykusius pokyčius. K. A. Vėberio aprašyta pelkė mums yra tartum nuoroda, kokios pelkės būklės turėtume siekti atkurdami pelkę“, – sako Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Nerijus Zableckis.

Projekto metu numatyta užtvenkti išlikusią aukštapelkės dalį sausinančius griovius ir taip sukurti palankesnes sąlygas kiminams bei kitiems aukštapelkėms būdingiems augalams augti, skatinti durpėdaros procesą, stabdyti durpių klodo skaidymąsi, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą; 100 ha plote kertama aukštapelkei nebūdinga augmenija. „Tai padės pagerinti Aukštumalos telmologiniame draustinyje saugomos aukštapelkės būklę, tiesa, ji, deja, jau niekuomet nebetaps tokia, kokią ją prieš 114 metų dar spėjo aprašyti K. A. Vėberis. O kokia ji buvo daugiau nei prieš šimtmetį, Jūs sužinosite skaitydami šią knygą“, – taip į knygos skaitytojus įžanga kreipiasi dr. Romas Pakalnis, daug laiko ir energijos skyręs Aukštumalos moksliniams tyrimams, kurį tarptautinė mokslininkų bendruomenė žino kaip „tą laimingąjį žmogų, kuris dirba Aukštumaloje“.

Apie šią knygą mokslininkas sakosi žinojęs dar jaunystėje, tačiau anuomet nesupratęs jos svarbos ir reikšmės. Vėliau siekė, kad šiam reikšmingam mokslo veikalui būtų parodytas deramas dėmesys. Padėjo ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės: durpių kasybos verslo atstovų susidomėjimas pelkės atkūrimu – socialiai atsakingo verslo paramos dėka mokslininkai galėjo imtis mokslinių tyrimų ir eksperimentų pelkėje. Atsirado tvirtų R. Pakalnio pasekėjų – dr. Jūratė Sendžikaitė, lietuviškojo knygos leidimo mokslinė redaktorė, ir dr. Leonas Jarašius. Mokslininkas įsitikinęs: jei ne dešimtmetį vykdyti moksliniai tyrimai pačioje pelkėje, ši knyga nebūtų išvydusi dienos šviesos.

„Mums riečiasi nosys pagalvojus, kad šis svarbus mokslo įvykis yra susijęs su Lietuva, bet čia tėra menkas lietuvių nuopelnas. Knygos autorius apie lietuvius rašė: malonus, bet mažiau energingų žmonių tipui priskiriamas lietuvis pasirodė esąs nepakankamai pajėgus tapti šios ar panašios pelkinės dykros viešpačiu, kaip kad atkakliai savo tikslo siekiantis žemutinis saksas šiaurės vakarų Vokietijoje“, – pasakoja knygą iš vokiečių kalbos vertusi biomedicinos mokslų daktarė Dalytė Matulevičiūtė. Pasak jos, anuomet Aukštumalos pelkė, skirtingai nuo nusausintų ir žemės ūkiui naudojamų šiaurės vakarų Vokietijos aukštapelkių, buvo dar mažai paveikta žmogaus, todėl ir buvo pasirinkta tyrimams. Šia knyga K. A. Vėberis griovė iki tol vyravusias pelkėtyros mokslo nuostatas. Iki tol buvo manoma, kad norint suprasti pelkės kaip ekosistemos sandarą, funkcionavimą, būtina ištirti kuo daugiau pelkių, tačiau neskirta dėmesio išsamiems tyrimams. Dėl to iš negausių paviršutiniškų duomenų darant apibendrinimus, būdavo daug spekuliacijų, keliamos nepagrįstos hipotezės. Pavyzdžiui, pelkėje atlikus gręžinį, grąžtui atsirėmus į vieną kamieną, buvo daroma išvada, kad tam tikrame gylyje yra ištisinis medžių sluoksnis, taigi pelkė išsivystė iš miško. Iš tiesų tas vienas grąžto pasiektas medis galėjo būti vienas iš nedaugelio pelkėje augusių medžių. Tai suprasdamas K. A. Vėberis teigė, kad nors bendriems dėsningumams išaiškinti ir svarbu apžiūrėti kuo daugiau pelkių, bet būtina bent vieną pelkę ištirti detaliai. Jis pasirinko Aukštumalą.

„Daugeliui kyla klausimas, ar galima Vėberio aprašytą pelkę lyginti su šiuolaikine Aukštumala – juk nuo to meto daug vandens melioracijos grioviais nutekėjo. Žinoma, šiandien nuvykę į Aukštumalą neberasime Vėberio aprašytos pelkės šlaito ir klampynių, dabar jų vietoje ant mineralizuotų durpių klodų ošia berželiai, smarkiai apsausinti juodalksnynai. Ir pelkės apylinkių augalija labai pasikeitusi, gerokai sumažėjęs pačios aukštapelkės plotas. Tačiau iki šių dienų išliko knygoje aprašytos paprastosios pušies pelkinės ekologinės formos. Knyga padeda suprasti, kaip pelkė funkcionuoja, kodėl, nepaisant sausinimo, jos likučiai dar tebėra gyvi, kas joje yra nepavaldu laikui, o kas yra negrįžtamai sunaikinta dėl ilgalaikio sausinimo“, – sako knygos vertėja, biomedicinos mokslų dr. Dalytė Matulevičiūtė. Kaip sakė pats knygos autorius, „kol egzistuoja natūrali augalija, tol pelkė tam tikra prasme yra panaši į lėtai pulsuojantį ir į išorinius poveikius savitu būdu reaguojantį organizmą. Kai tik ji sunaikinama, prasideda stagnacija ir nuolatinis nykimas“.

Išvertusi ne vieną dešimtį mokslinių veikalų, D. Matulevičiūtė prisipažįsta dar niekad taip nesižavėjusi autoriaus genialumu. Tačiau tai buvo ir pirmas kartais, kai retsykiais jai norėjosi keiksnoti autorių – iš kantrybės ją vedė itin manieringas XIX pabaigos aristokratų kalbos stilius ir griozdiškos sakinių konstrukcijos – kai kurie sakiniai tęsėsi po 13 eilučių, tad nespėjus perskaityti sakinio pabaigos jau buvo sunku prisiminti pradžią. Ji tikisi, kad pavyko ne tik pačiai suprasti, bet ir suprantamai perteikti informaciją skaitytojams lietuvių kalba.

K. A. Vėberio drąsa prieštarauti tuo metu vyravusioms mokslinėms nuostatoms žavisi ir knygos lietuvių kalba mokslinė redaktorė dr. Jūratė Sendžikaitė. Knygos pristatyme ji pasakojo, kad Vokietijoje, Berlyno apylinkėse gimęs ir augęs būsimasis profesorius mokslo žinių sėmėsi Berlyno, Viurcburgo ir Strasbūro univesitetuose, privačiai mokino matematikos ir aritmetikos, dėstė Hohenvesteldo žemės ūkio kolegijoje, o vėliau – net 30 savo gyvenimo metų skyrė įvaioriapusiams pelkių moksliniams tyrimams, dirbdamas Bremeno pelkių tyrimo stotyje. Didžiąją laisvalaikio dalį skyrė botaniniams tyrinėjimas, domėjosi geologija, o įgytas įvairiapusis išsilavinimas jam labai pravertė vykdant mokslinius tyrimus, taip pat ir Aukštumaloje. 1909 m. K. A. Vėberiui suteiktas profesoriaus titulas.

Dar niekada anksčiau vienos pelkės tyrimams nebuvo skirta tiek daug laiko: didžioji darbų dalis atlikta 1898 m. vasarą, iki kitų metų rudens medžiaga buvo analizuojama, dar kartą į pelkę 1900 m., vasarą mokslininkas vyko siekdamas užpildyti pastebėtas informacijos spragas. Informacija buvo renkama daugybe skirtingų metodų, o mokslininko kruopštumo ir surinktos informacijos tikslumo vertėtų pasimokyti šiuolaikinių mokslo veikalų autoriams. Taip surinkta išsami informacija leido ne tik apibūdinti pelkės būklę, leido padaryti pagrįstus apibendrinimus, atsiskleidžiančius ne tik Aukštumalos, bet ir apskritai aukštapelkės eksositemos raidą, žmogaus veiklos poveikį jai. Nustatyti dėsningumai nepavaldūs laiko tėkmei – tai, kas parašyta monografijoje, galioja ir dabar.

vmvt.lt nuotr.

Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.

Kiaušiniai yra vienas geriausių maisto produktų. Pagal savo kokybę jie skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases.

A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė – švarūs, nepažeisti, baltymas – švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ir pašalinės medžiagos – neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos.

Skaityti toliau

Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.

Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu jie neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.

A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g), M – vidutiniai (53–63 g), S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai – ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“.

Kiaušinių ženklinimas

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokiais kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse.

Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka.

I. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:

1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).

2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).

3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.

0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).

II. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių.

III. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Verta žinoti

Vištų kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų. Kiaušinius prieš vartojimą būtina plauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze – žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos.

Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos. Kiaušinio lukšte yra mikroskopinių porų, ypač jo bukajame gale, todėl vištų kiaušinio lukštas tik dalinai apsaugo nuo pašalinių medžiagų patekimo juos verdant, kai pažeidžiama apsauginė plėvelė. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.

Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C – +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę – švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve.

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artėja didžioji pavasario šventė – šv. Velykos. Gyventojai neturėtų pamiršti, kad jų metu padaugėja gaisrų ir kitų nelaimių. Kaip teigia ugniagesiai, dažnas švęsdamas, linksmindamasis dėl neatsargumo ar neatidumo pats prisišaukia nelaimę.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais gaisruose jau žuvo 45 gyventojai. Be to, atšilus orams visada padidėja gaisrų tikimybė ir atvirosiose teritorijose, kurių metu pleška ne tik pernykštė žolė, krūmai, miškai, bet ir gyventojų sodybos.

Skaityti toliau

Pavyzdžiui, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai jau 344 kartus vyko gesinti gaisrų atvirosiose teritorijose, vien kovo mėnesį – per 200 kartų. Ugnis jau nusiaubė daugiau kaip 200 hektarų.Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus, kad jie atsargiai elgtųsi su ugnimi, nerūkytų lovose, nepaliktų be priežiūros mažamečių vaikų, o išvykdami iš namų, nepamirštų išjungti iš elektros tinklo šildymo prietaisų, nepaliktų besikūrenančios krosnies, patikrintų, ar išjungtos dujos.

Ugniagesiai dar kartą prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, vandeniu arba smėliu, o jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks susidoroti, tuojau pat kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Jau tapo tradicija, kad gyventojai, norintys išmokti kompiuterinio ir informacinio raštingumo, kreipiasi į Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojus. Šiais metais šilutiškiams mokymai rengti pagal atnaujintą programą, vykdant projektą „Inovatyvūs pramogadieniai kartu su biblioteka“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė).

Projekto metu sukurtos inovatyvios paslaugos, sudarančios sąlygas palankiam ir aktyviam mokymuisi bei pažinimui, turiningam laisvalaikiui praleisti.

Skaityti toliau

Vasario ir kovo mėnesiais įvyko pirmieji interaktyvių pamokų ciklo užsiėmimai. Šių pamokų metu bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai, vyresniojo amžiaus žmonių mokytojai (andragogai), Dalia Vasiliauskytė bei Donatas Dobilinskas, dalyvius mokė naudotis kompiuteriu, įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, elektroniniu paštu, vykdyti paiešką internete. Gyventojai išmoko naudotis internetine bankininkyste, užsiregistruoti pas gydytoją, prisijungti prie elektroninių valdžios vartų. Mokytasi naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis: interaktyviu ekranu, interaktyviomis edukacinėmis pamokomis, 3D spausdintuvu, robotika, planšetiniais kompiuteriais, elektroninėmis skaityklėmis.

Vykdant minėtą projektą kovo mėnesį bibliotekoje pradėta teikti nauja paslauga – interaktyvių žaidimų popietės. Pasitelkus vienas iš populiariausių ir pažangiausių šiuolaikiškų technologijų, žaidimų konsoles, rengiamos interaktyvios boulingo varžytuvės. Pirmosios interaktyvų boulingą išbandė Šilutės klubo „Moterų seklyčia“ narės. Vėliau prisijungs ir kitos Šilutės rajono nevyriausybinės organizacijos bei Šilutės socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centro auklėtiniai. Įgiję interaktyvaus žaidimo įgūdžių projekto dalyviai dalyvaus boulingo čempionatuose.

Dalia Vasiliauskytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 25-oji – Gandrinės, gandrų parskridimo diena.

Manoma, kad būtent šią dieną sugrįžę gandrai ant sparnų, uodegos ar pasparnėje parneša ir baltąsias kieles, kurios kai kur liaudiškai vadinamos „ledspiromis“. Tikėta, kad būtent nuo šios dienos pavasario žingsniai gerokai paspartėja, o iki šiol gandro dar nepamatę žmonės šį paukštį norėdavo pamatyti tik skrendantį.

Šiais metais pirmieji gandrai grįžo anksti – pirmosiomis kovo dienomis. Tačiau kol kas tai tik pirmieji pavieniai paukščiai, o masinio atskridimo dar laukiame.

Skaityti toliau

Prie savo namų pamatę lizde stovinti ar laukuose braidžiojanti gandrą galime būti tikri, jog pavasaris tikrai atėjo!

Baltasis gandras yra laikomas Lietuvos nacionaliniu paukščiu, ir ne veltui, nes mūsų šalyje gandrų tankumas yra didžiausias visame jų perėjimo areale. Todėl mums tenka ir didelė atsakomybė rūpintis šios paukščių rūšies apsauga, nes daugelyje Europos valstybių baltieji gandrai yra gerokai retesni. ar net nyksta. Baltasis gandras įrašytas į ES Paukščių direktyvos I priedo rūšių sąrašą, kuriame esančių rūšių apsaugai šalyse narėse turi būti steigiamos specialios paskirties saugomos teritorijos. Lietuvoje tokių teritorijų kol kas nėra įsteigta, nes pas mus tai plačiai paplitusi ir kol kas įprasta paukščių rūšis. Tačiau tiek šalies, tiek ES gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja nuolat stebėti baltųjų gandrų populiacijos būklę, saugoti ne tik šiuos paukščius, bet ir jų lizdus. Deja, bet lizdų apsaugos problema šiuo metu mūsų šalyje yra bene aktualiausia baltųjų gandrų apsaugos problema, galinti turėti neigiamos įtakos ilgalaikiams gandrų populiacijos pokyčiams.

Lietuvos ornitologų draugija nuolat gauna informacijos apie tai, kad artėjant pavasariui elektros linijas prižiūrintys specialistai ant stulpų sukrautus gandralizdžius tiesiog numeta, taip pažeisdami saugomų rūšių apsaugos įstatymą. Suprantame, kad elektros tiekimą gyventojams užtikrinančios organizacijos stengiasi pašalinti tai trukdančias priežastis. Tačiau gandralizdis yra saugomas objektas ir lizdų, kuriuose jau perėjo gandrai, nuvertimas yra lizdo sunaikinimas, kuris užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Kviečiame visus, kurie pastebės naikinamų gandralizdžių atvejus, apie tai informuoti regioninius aplinkos apsaugos agentūros padalinius, arba kreiptis bendruoju pagalbos telefonu. Visi gandralizdžiai turi būti perkeliami ant specialių metalinių platformų, kurias gali įrengti tik elektros perdavimo linijų priežiūrą vykdančios organizacijos. Pagal galiojančias elektros linijų eksploatacijos taisykles, jokia kita institucija to padaryti negali.

Paukščiai, o juo labiau gandrai, yra puikūs biologinės įvairovės bei ekologiškai darnios aplinkos indikatoriai, todėl šių paukščių kaimynyste turėtų džiaugtis kiekvienas lietuvis. Turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvos baltųjų gandrų populiacija siekia 19 000-20 000 perinčių porų. Ir tai parodo, jog mus supančioje aplinkoje dar išlaikoma žmogaus veiklos ir gamtos pusiausvyra.

2013-2017 metais visoje Europoje yra atnaujinamas Europos perinčių paukščių atlasas. Lietuvos ornitologai taip pat dalyvauja šiame projekte – savanoriai ornitologai ir paukščių stebėtojai visoje šalyje renka duomenis apie perinčius paukščius. Ir nors baltųjų gandrų situacija mūsų šalyje yra gana gerai ištirta, yra įdomu, kokie gandrų paplitimo bei perėjimo pokyčiai bus konstatuoti atnaujintame atlase.

Daugelyje Europos valstybių baltieji gandrai taip pat buvo įprastas paukštis, tačiau daugiau kaip prieš 30 metų jų populiacijos drastiškai sumažėjo. Kai kuriose šalyse šis paukštis visai išnyko, todėl šiuo metu jose įgyvendinamos rūšies sugrąžinimo programos. Ypač daug pastangų baltųjų gandrų populiacijų atstatymo programoms deda Vokietija, Olandija, Šveicarija, Danija, Prancūzija, Italija ir kitos šalys.

Ar žinojote?

Baltojo gandro kelionė nepaprastai ilga – net 11 000 km kelionę paukščiai įveikia tam, kad pavasarį grįžtų į gimtuosius namus, ar rudenį pasiektų žiemavietes.
Baltojo gandro patinas žiemoja atskirai nuo patelės ir būtent jis pirmasis grįžta užimti lizdą.
Sugrįžęs atnaujina lizdą – neša šakeles, žabarus, velėną, sausą žolę ir kitas statybines medžiagas. Kartais lizdą „papuošia“ plastikinėmis plėvelėmis, skudurais ar virvėmis. Per daug metų lizdas padidėja ir gali sverti ne vieną šimtą kilogramų.
Vasarą gandro racione net 80 proc. sudaro žiogai!
Baltasis gandras gali išgyventi daugiau nei 30 metų.
Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu.

Prieš parskrendant baltiesiems gandrams, verta pamatyti filmą “Gandrai visada grįžta namo”. Šis filmas buvo nominuotas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą.

VIDEO: “Gandrai visada grįžta namo”

www.birdlife.lt inf.

Kam įdomu – prašom: https://www.facebook.com/pages/%C5%A0ilut%C4%97s-trolis/489364031165554?fref=ts

Skaityti toliau

vmvt.lt nuotr.

Prasideda pavasarinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT).

Kovo 29 d. pradedamas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Vakcinacija bus vykdoma tik buferinėse (pasienio) teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.

Skaityti toliau

Kaip ir kasmet, iš lėktuvų bus mėtomi jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio, lėktuvai kils iš Klaipėdos oro uosto.

Priklausomai nuo oro sąlygų, šį vakcinavimo etapą planuojama baigti gegužės pabaigoje.

„Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 m. Turėjome dvejų metų pertrauką, kai nebuvo nustatytas nė vienas pasiutligės atvejis, tačiau pernai lapkričio mėnesį Ignalinos rajone, pasienio ruože su Baltarusija (iki sienos 350 m), buvo užfiksuoti 2 šios ligos atvejai, todėl vakcinacija pasienio ruožuose vykdoma toliau“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė Petrauskienė.

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artėjant Saugaus eismo dienai „Regitros“ egzaminų metodikos specialistai parengė ir teikia diskusijai pageidautino lengvųjų automobilių vairuotojo elgesio aprašą „Vairuotojo kompetencijos“. Tai išsami bei koncentruota patarimų, koks vairuotojo elgesys saugo jį ir kitus eismo dalyvius kelyje, knyga.

Atmintinė – bandymas pirmą kartą būsimų vairuotojų dėmesį atkreipti ne į transporto priemonės valdymo įgūdžius ar perduoti žinias, kokie pavojai gresia keliuose ir kaip jų išvengti, bet tiesiog papasakoti, koks elgesys už vairo laikytinas sektinu standartu bei siekiama vertybe.

Skaityti toliau

„Eismas yra kintantis, o tam tikros situacijos unikalios, todėl vien kelių eismo taisyklių žinojimas negarantuoja saugaus vairavimo, mes gi siūlome savo elgesiu išbandyti sprendimą, kuris leistų visiems pasijusti saugesniems kelyje“, – sako Saulius Šuminas, „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Pasak valstybės įmonės atstovo, patirčių siekiančiam jaunimui svarbu parodyti elgsenos įtaką vairavimo įgūdžiams, nes iš tiesų tik pavieniai jauni žmonės vertina riziką. Dauguma jaunimo siekia maloniai ir patogiai dalyvauti eisme, mat vairuoti jiems tas pats, kas smagiai praleisti laiką – pažiūrėti gerą filmą, pabendrauti su draugais, skaniai pavalgyti, klausytis mėgstamos muzikos, smagiai apsipirkti, pašokti, sportuoti.

S.Šuminas atkreipia dėmesį į mokslo studijas apie narkotikų, alkoholio, greito vairavimo grėsmes, nesveiko maisto vartojimo žalą, prieinančias išvados, jog mokymai apie rizikas, kaip ir dažnas malonumą teikiančių veiklų, įskaitant ir rizikingo vairavimo vaizdavimas sukuria įspūdį, kad toks elgesys yra socialinė norma, t. y. suteiktos žinios paskatina priešingą jaunimo elgesį.

Knyga apie tinkamą vairuotojo elgesį aprašo įvairius pageidaujamus vairuotojo veiksmus ir taip moko priimti tvirtus sprendimus. Ji padrąsins ir tuos, kurie eina laikyti egzamino, ir kitu aspektu paragins pažiūrėti į savo veiklą tuos, kurie vairavimo moko.

Vadovą „Vairuotojo kompetencijos“ rasite čia: http://www.regitra.lt/uploads/documents/files/Vairuotojo%20elgsenos%20vadovas%2020160

Ateityje knygą ketinama praturtinti vairavimo situacijų viešajame eisme vaizdo siužetais.

www.regitra.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Parskrenda paukščiai – pasitikime juos potvynio zonoje!

Nemuno deltos regioninio parko direkcija kviečia visus, neabejingus gamtai ir pasiilgusius pavasario, atvykti į renginį „Parskrenda paukščiai“, kuris vyks balandžio 2 d. Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centre (Kuršmarių g. 13, Rusnė).

Nemuno delta – ypatinga, egzotiška vieta, turinti taip vadinąmąjį 5-ąjį sezoną – potvynį. Būtent jo metu stebimos didžiausios migruojančių paukščių sankaupos.

Skaityti toliau

Renginys skirtas plačiajai visuomenei – tiems, kurie gerai pažįsta paukščius, ir tiems, kurie neturi jokių įgūdžių paukščių stebėjimuose. Dalyvius planuojama suskirstyti nedidelėmis grupelėmis – iki 10-15 žmonių, kuriuos lydės profesionalūs ornitologai su stebėjimams reikalinga įranga bei paukščių pažinimo vadovais. Dalyviai turės galimybę rinktis pageidaujamą stebėjimų laiką – 7:00, 10:00, 13:00 ir 16:00 val. Atkreipiame dėmesį, kad palankiausias paukščių stebėjimas yra ankstyvą rytą, tad trokštantiems pamatyti kuo daugiau rekomenduojamos rytinės valandos. Į paukščių stebėjimo vietą vyksite savo transportu Į stebėjimus rekomenduojama vykti apsirengus akį nerėžiančios spalvos drabužiais. Guminiai batai nėra būtini.

Dalyvio mokestis – 3 Eur.
Įsimeskite sumuštinių sau ir draugams! Mes vaišinsime Jus arbata.

REGISTRACIJA BŪTINA:
https://docs.google.com/forms/d/1_AZrX5pKPZEObvdLKuCqRu9llN_y3jokVPA-hcu_URw/viewform?edit_requested=true

www.nemunodelta.lt inf.

Tradicinių amatų centro nuotr.

Balandžio 1 dieną VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro filialas Tradicinių amatų centras bei F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Švėkšnos filialas sukvietė visus švėkšniškius švęsti “Vaikų Velykėlių”. Renginio pradžioje vaikai gyrėsi, jog Velykas namuose paminėjo laikantis tradicijų ir džiaugėsi galėdami atšvęsti mažąsias vaikų Velykėles Tradicinių amatų centre.

Skaityti toliau

Neilgai trukus mažieji buvo pakviesti į edukacinį užsiėmimą “Kiškio kaukė”, kurio metu vaikai galėjo pasigaminti velykines kiškių ausytes. O iškart po jo sekė Švėkšnos viešosios bibliotekos pasakojimas bei prezentacija apie margučio atsiradimą, tradicinius raštus, jų istoriją bei Atvelykio tradicijas.

Renginio metu Švėkšnos “Saulės” gimnazijos pradinukai taip pat margino kiaušinį, tuo pat sudalyvaudami jau penktą kartą Naisių vasaros organizuojamame konkurse “Vaikų Velykėlės”, kuris puoselėja senas lietuviškas tradicijas, ugdo tautišką vaikų mąstyseną ir sujungia šeimas bendrumo dvasia.

Šį kartą kiaušiniui išmarginti buvo pasirinkta neįprasta technika – pūkuoti kamuoliukai. Tradicinių amatų centras paruošė kiaušinį, o vaikai su spalvotais siūlų kamuoliukais jį išmargino tradiciniais raštais bei papuošė Švėkšnos miestelio herbu. Vaikai žaidė spalvomis, kamuoliukais ir džiaugėsi galėdami neįprastai marginti kiaušinį. Vėliau, išmarginus didįjį kiaušinį unikaliais raštais, visi šventės dalyviai buvo įamžinti nuotraukose su jų sukurtu kūriniu. Na, o nudirbus visus darbus, nieko nelaukdami mažieji švėkšniškiai skubėjo žaisti, klausytis linksmų vaikiškų dainų bei ridenti kiaušinių ir stebėti, kieno gi šį kartą nuriedės toliausiai?

Renginio pabaigoje Tradicinių amatų centras kartu su Švėkšnos viešąja biblioteka dėkojo Švėkšnos “Saulės” gimnazijos pradinukams bei jų mokytojoms už aktyvų dalyvavimą renginyje.

O kad Atvelykio nuotaika dar ilgai neblėstų, o tradicijas bei dvasią būtų galima prisiminti kada tik panorėjus, kiaušinį marginę vaikai bus apdovanoti kompaktiniais diskais “Bardų dainos vaikams”.