Quantcast
Channel: Šilutės ETA Žinios » Gyvenimas
Viewing all 2920 articles
Browse latest View live

Ornitologai kviečia nepamiršti pasirūpinti perinčių kovų apsauga

$
0
0

Kovai. (Gedimino Petkaus, birdlife.lt, nuotr.)Kovai. (Gedimino Petkaus, birdlife.lt, nuotr.)

Į Lietuvą jau sugrįžo nykstantys kovai.

Šiltas vasaris nulėmė, jog kovai į Lietuvą šiais metais sugrįžo gerokai anksčiau neis įprastai. Nors ir trumpai trukusią žiemą nemažai jų praleido mūsų krašte. Iš tikrųjų kovai pavasarį parskrenda netgi anksčiau nei pavasario pranašu vadinamas vieversys.

Nuo senovės lietuvių minimą kovarnių dieną (kovo 4 d.) daugelyje kolonijų paukščiai jau kūrėsi lizduose. O tai jau tikros pavasario pradžios požymis. Šią dieną kaime patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu.

Skaityti toliau

Tačiau, deja, retame Lietuvos kaime ar miestelyje berasime perinčius kovus – didžiąją dalį daugelį metų egzistavusių kolonijų žmogus paprasčiausiai išnaikino – išardė lizdus, šūviais naikino į senąsias perėjimo vietas sugrįžusius paukščius. Gaila, kad aktyviausi šių barbariškų akcijų iniciatoriais buvo savivaldybių darbuotojai, seniūnai ar net klebonai, t.y. žmonės, kurie turėtų kurti gražią ir draugišką aplinką, siekti taikaus sambūvio su mus supančia gamta. Taip jau susiklostė, jog dabar didesnėje šalies dalyje kaimo žmonės apie kovų „parlėkimą“ pavasarį ar jų perėjimo pradžią gali sužinoti tik iš žiniasklaidos, o apie senąsias tradicijas tik pasiskaityti, nes gyvai jų puoselėti nebeišeina dėl paprastos priežasties – nebeliko pačių kovų.

Kokia tikroji kovų būklė mūsų šalyje?

2014 metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vykdytos šalyje perinčių kovų inventorizacijos metu surinkti duomenys šokiravo gamtininkus. Pasirodo, jog iš šešiasdešimties savivaldybių, kovų kolonijų neaptikta net vienuolikoje – Neringoje, Telšių, Pakruojo, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Birštono, Vilniaus rajono, Varėnos ir Druskininkų. O juk daugelyje jų nuo seno pasižymėjo perinčių kovų gausa. Pakruojo savivaldybė dėl skaitlingų kovų kolonijų buvo pasivadinusi netgi „varniukų“ sostine. Dabar šioje „sostinėje“ nebeliko nė vieno perinčio kovo, o Pakruojis gali būti puikiu neapgalvoto gamtos naikinimo pavyzdžiu. Mažiau šimto perinčių porų rasta Palangos, Akmenės, Šiaulių miesto ir Zarasų savivaldybėse, kur taip pat neapseita be drastiško kovų naikinimo. Šiuo metu Lietuvoje liko maždaug trečdalis prieš trisdešimt metų egzistavusių kolonijų, o per paskutinius du dešimtmečius perinčių porų skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai. Remiantis tarptautinių gamtosauginių organizacijų rekomendacijomis, rūšiai nykstant tokiu mastu, ji turėtų būti skelbiama saugoma. To daryti neskubama, nes užtikrinti efektyvią tokiais tempais nykstančios rūšies apsaugą yra nelengvas uždavinys. Tačiau šalies ornitologai negali abejingai stebėti katastrofiška tampančios kovų padėties. 2014 m. Lietuvoje kovą paskelbusi „Metų paukščiu“, LOD siekė atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į šią rūšį, kuriai šiuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys ir net specialios apsaugos priemonės. Tai patvirtino ir tais metais vykdytų kovų kolonijų inventorizacijos rezultatai.

Žmogaus paskelbtas priešu

Jau minėjome, kad kovai dažnai skelbiami nepageidaujamu žmogaus kaimynu. Pirmiausia dėl keliamo triukšmo. Dažnam nepatinka, jog paukščiai veisimosi vietose teršia aplinką. Tačiau šiuo atveju visgi iškyla tas pats klausimas: ar mes esame pakankamai tolerantiški greta mūsų gyvenantiems gyvūnams. Ir dilema: ar žmogus yra visagalis Žemės savininkas, galintis visą aplinką tvarkyti taip, kaip jam patogu ir naudinga, ar visgi yra tos pačios aplinkos dalis ir turi sugyventi su ja? Kovo atveju dažnai tenka spręsti šią dilemą, nes šis paukštis visuomet buvo žmogaus palydovas, kurdavosi greta jo, ne tik perėdavo jo kaimynystėje, bet ir maitinosi žmonių dirbamuose laukuose, daržuose, nekonkuruodamas su juo, o vykdydamas jam skirtą misiją – palaikydamas gamtos pusiausvyrą. Juk būtent kovai yra viena iš nedaugelio rūšių, kuri gali reikšmingai reguliuoti grambuolių gausą (o šie nemažai žmogui bėdų pridaro), taip pat sulesa nemažai pelinių graužikų, kitų žemės ūkio kenkėjų.

Tačiau žmogus dažnai mato tik tai, kas jam nepatinka, trukdo. Susidaro paradoksali situacija – kovui labai reikia žmogaus (tiek dėl perėjimo, tiek maitinimosi sąlygų), o žmogui kovas dažnai atrodo nepageidaujamas triukšmadarys ir aplinkos teršėjas. Net neįvertinant jo svarbos ne tik pačiam žmogui, bet ir visai ekosistemai. Dažniausiai matoma tai, kas nepatinka – gyvenviečių parkuose, skveruose, kapinėse ar klebonijose kovų lizdais tankiai nusėti medžiai. Nepatinka jų keliamas triukšmas, nors mašinų keliamas triukšmas miestuose jiems netrukdo. Taigi, nors kovai turi nedaug natūralių priešų, žmogus tampa didžiausia jų nelaime, tam tikra prasme juos priviliodamas tinkama aplinka (ne tik veisimuisi tinkamais želdiniais, bet ir netvarkingais šiukšlių konteineriais, kur kovai apsčiai randa maisto), o vėliau stengdamasis naikinti nepageidaujamus kaimynus. Tačiau visgi vertėtų prisiminti, jog gyvename jau 21 amžiuje ir išsivysčiusiose šalyse gamtosauginė etika žengia koja kojon su kultūros ir žmogaus gerovės puoselėjimu. Norėtųsi tokia šalimi laikyti ir Lietuvą. Nors kovų šaudymas prie lizdų, kiaušinių ar net jauniklių naikinimas visgi parodo, kad mūsų visuomenėje dar gajus ilgus sovietmečio metus skiepytas vartotojiškas požiūris į gamtą. Kovus vis bandoma išvaryti iš paskutinių likusių jų kolonijų, tam pasitelkiant įvairiausias priemones – pradedant paukščių baidymu ir baigiant perinčių paukščių bei jų lizdų naikinimu.

Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų?

Deja, ir aplinkosaugos institucijos ne visada apgina prieš žmogų bejėgiu atrodantį kovą. Ką jau kalbėti apie daugumą savivaldybių, seniūnijų. Todėl nepaprastai svarbu, kad gamtosaugai neabejinga visuomenės dalis imtųsi kovų gynėjo vaidmens. Tuo paremta ir LOD iniciatyva, prašanti visų gamtos išsaugojimu besirūpinančių žmonių pranešti apie kovų ir jų lizdų naikinimo veisimosi metu atvejus. O jų vis dar pasitaiko iki šiol. Ypač svarbu tokią informaciją gauti operatyviai, kuomet galima užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, o kaltininkus nubausti. Kovų naikinimo klausimas išlieka aktualus Plungėje, kur jis svarstytas net savivaldybės Taryboje. Daug diskusijų kasmet verda dėl didžiausios šalyje kovų kolonijos Dotnuvoje likimo. Bandoma kovus išgauti ir iš Vilniaus miesto, kur savivaldybė pasirinko „tylaus“ naikinimo taktiką. Niekaip negali su kovu kaimynyste susitaikyti ir Palangos, Utenos bei kitos savivaldybės. Tačiau norime priminti, jog paukščių šaudymas perėjimo vietose ar lizdų naikinimas veisimosi metu, t.y. po kovo 1 d., yra didžiulis nusižengimas su atitinkamomis nuobaudų priemonėmis. Svarbu, kad tokie faktai būtų išaiškinti.

Tačiau mūsų teisės aktai leidžia kovus baidyti jų veisimosi vietose, tuo siekiant juos „išprašyti“ iš nepageidaujamų vietų, pavyzdžiui kapinių ar miesto rekreacinių zonų. Atlikti tyrimai parodė, kad lizdų išardymas žiemos metu ir vėlesnis paukščių baidymas jiems tik atskridus į buvusias veisimosi vietas, priverčia kovus ieškoti naujų perėjimo vietų. Tokių būdų išvengiama tiesioginio paukščių ir jų palikuonių naikinimo. Tačiau reikia nepamiršti, jog kovai vis vien įsikurs kažkur netoliese. Todėl net ir organizuojant jų baidymą, reikia pagalvoti ar nenutiks taip, jog paukščiai iš miesto parko ar poilsio zonos persikels prie mokyklų, į judrias miesto vietas, kapines, kur konfliktas su žmogumi tik augs. O tuomet bus griebtasi barbariško lizdų ar perinčių paukščių naikinimo, prisidengiant rūpinimusi visuomenės sveikata ir pan. LOD sieks iš esmės keisti tokią situaciją, pirmiausiai pasitelkiant viešumą, kuris kartais duoda žymiai geresnius rezultatus nei teisinės priemonės. Todėl prašome visų šalies piliečių pranešti mums apie pastebėtus kovų šaudymo ar lizdų naikinimo perėjimo metu atvejus. LOD viešins visus tokių „akcijų“ vykdytojus, informuos visuomenę ir apie jų organizatorius bei leidimus naikinimui išdavusius asmenis, apie gamtosauginius ir medžioklės taisyklių pažeidimus informuos atitinkamas aplinkosaugines institucijas. Jūsų pranešimų laukia draugijos sekretoriato darbuotojai: lod@birdlife.lt; (8 5 ) 213 0498.

NEBŪKIME ABEJINGI, BENDROMIS PASTANGOMIS APGINKIME SKRIAUDŽIAMUS KOVUS!

Trumpai apie kovą

Kovas visuomet buvo žmogaus palydovas, net ir Viduramžiais Europoje įsikurdavęs miestuose ar atskirose dvarų sodybose, pilių satelitinėse gyvenvietėse. Todėl natūralu, kad ir dabar beveik visuomet glaudžiasi prie žmogaus, jo kaimynystėje augančiuose aukštuose medžiuose, kur peri įvairaus dydžio kolonijomis, rečiau pavieniuose lizduose. Didžiausiose žinomose kolonijose Lietuvoje suskaičiuojama daugiau nei po tūkstantį užimtų lizdų, nors paskutiniais metais didelės kolonijos nyksta visoje šalies teritorijoje. Viena iš priežasčių, yra perinčių paukščių persekiojimas ar net naikinimas visokiais, tame tarpe ir neleistinais būdais, pavyzdžiui, šaudant perinčius paukščius. Tenka apgailestauti, kad dalis visuomenės, ypač stokojanti ekologinių žinių ar su vyraujančia vartotojiška mąstysena (atseit, „viskas kas aplinkui priklauso man ir turi būti kaip aš noriu“), vis dar nevengia drastiškų priemonių.

Kovai nyksta daugelyje Europos šalių

Nors kovai matomi visur, – ir kaime, ir mieste, – paskutiniais metais nustatyta, jog daugelyje Europos šalių jie sparčiai nyksta. Vakarų Europoje dėl to „kaltas“ intensyvus žemės ūkis, kuris tiesiogiai siejamas su gausiu pesticidų naudojimu. Šios medžiagos, patekę į kovų organizmą (ko jie negali išvengti, nes maitinasi žemės ūkio naudmenose), įtakoja ne tik žemą rūšies produktyvumą, bet neretai yra ir suaugusių paukščių mirties priežastis. Taip kovai, naikindami žemės ūkio kenkėjus, patys patenka į šiems paspęstus spąstus. Tuo tarpu Rytų Europoje, kur gamtosauginės tradicijos dažnai nėra siejamos su lygiateisiu žmogaus ir gyvosios gamtos vertybių sugyvenimu kartu, laikantis pakantumo ir tolerancijos principo, kovai paprasčiausiai paskelbiami kaip nepageidaujamas žmogaus aplinkos komponentas su atitinkamais, toliau sekančiais sprendimais – naikinti, vyti, išvaryti. Todėl kovų kolonijos nyksta, o pats paukštis Lietuvoje praranda savo etnografinę savastį.

Pavyzdžiui, Lenkijos ornitologai dėl spartaus rūšies nykimo siūlo kovus įtraukti į šalies saugomų paukščių sąrašą. Taigi rytinėje Europoje kovai nukenčia labiausiai: dėl vis intensyvėjančio žemės ūkio ir žmogaus persekiojimo.

www.birdlife.lt inf.


Mėgautis sula šiemet galėsime ilgiau

$
0
0

www.silutesetazinios.lt montažaswww.silutesetazinios.lt montažas

Sula šiemet pradėjo tekėti ypač anksti, tačiau nustos bėgti įprastu metu, todėl sula galėsime mėgautis ilgiau. Taip LRT radijui tvirtino Molėtų krašto muziejaus muziejininkas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Anot jo, kaip ilgai išsaugoti sulą, jos nerauginant, galima pasimokyti iš mūsų senolių.

J. Vaiškūno tvirtinimu, paprastai sula teka apie 1–2 savaites, o kartais ir ilgiau. „Tai priklauso nuo to, kaip paskuba ateiti pavasaris. Kai pradeda sprogti pumpurai, skleistis pirmoji žaluma, apie Jurgines, balandžio 23 d., sula nustoja bėgti.

Skaityti toliau

Dažniausias požymis – pirmoji žaluma“, – teigia etnokosmologas.

Jis įsitikinęs, kad sula, šiemet pradėjusi tekėti dar vasario pradžioje, vis dėlto tekės ilgiau nei įprastai. Specialisto aiškinimu, tai susiję su medžio vegetacija. „Kai pradeda sprogti pumpurai, skleistis pirmoji žaluma, kamiene sustoja cirkuliacija. Tai reiškia, kad šiemet sulos bėgimas tęsis ilgiau arba anksčiau ateis pavasaris, [...] bet taip paprastai nebūna – vis tiek pirmoji žaluma pasirodo balandžio antroje pusėje, taigi sulos tikrai turėsime iki balandžio vidurio“, – tikina J. Vaiškūnas.

Daugiau: lrt.lt: “Mėgautis sula šiemet galėsime ilgiau”

Medikai neskuba atskleisti savo interesų

$
0
0

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugumai sveikatos priežiūros specialistų reikėtų pasitempti atskleidžiant privačius interesus. Tokia išvada peršasi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK), išanalizavusiai beveik 10 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacininkų pateiktų deklaracijų.

81 proc. deklaravusiųjų nurodė tik bazinę informaciją – savo ir sutuoktinio vardą, pavardę bei pagrindinę darbovietę.

Skaityti toliau

Duomenis apie saistančius ryšius, gautas dovanas, sudarytus sandorius, vykdomas individualias veiklas ar kitą interesų konfliktą galinčią sukelti informaciją atskleidė vos 19 proc. deklaravusiųjų. VTEK analizės metu taip pat paaiškėjo, kad net 88 proc. deklaravusiųjų pildė deklaraciją tik vieną kartą ir vos 12 proc. duomenis tikslino ar papildė.

„Privačių interesų deklaravimas – tęstinis procesas. Deklaraciją būtina tikslinti kiekvieną kartą, kai atsiranda naujų duomenų, galinčių sukelti interesų konfliktą. Būtų keista, jei per tuos metus, kai atsirado pareiga deklaruoti, nė vienas iš šių asmenų nebūtų gavęs 150 eurų viršijančios dovanos, nedalyvavęs asociacijų veikloje, neėmęs paskolos, nepirkęs ar nepardavęs nieko, kas viršytų 3 tūkst. eurų sumą. Kai iš septynių deklaracijos lapų užpildomi vienas arba du, kyla įtarimų, kad įstatyme įtvirtinta pareiga vykdoma formaliai ir negalvojama apie siekiamybę dirbti skaidriai. Patirtis rodo, kad kiti tarnautojai vidutiniškai užpildo keturis ar penkis deklaracijos lapus“, – sakė VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius.

Šiemet įsigaliojo naujas privačių interesų deklaracijos priedas. Jame valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys gali nurodyti abejonių keliančius ryšius, atsiradusius einant pareigas. Tai gali būti privačiomis lėšomis finansuoti mokymai, gautos nemokamos paslaugos, reklaminiai produktai, produktų prezentacijos ir kita. Tačiau šiuo deklaracijos priedu per porą mėnesių pasinaudojo tik nedaugelis sveikatos priežiūros specialistų.

„Esama situacija rodo, kad, norėdami atitikti jiems keliamus skaidrumo reikalavimus ir pateisinti visuomenės lūkesčius, viešojo sektoriaus medikai turi stipriai pasitempti. Siekdami bendrų tikslų, teigiamų rezultatų šioje srityje tikimės pasiekti aktyviai bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos ministerija“, – sakė R. Valentukevičius.

VTEK tikisi, jog efektyvinti prevencijos bei kontrolės priemones padės ir prie sveikatos priežiūros sistemos skaidrinimo prisijungusios farmacijos kompanijos. Keturiasdešimt jų iki šių metų vidurio yra įsipareigojusios atskleisti pernai sveikatos priežiūros specialistams ar organizacijoms perleistas vertes – tai yra, pateikti informaciją apie įvairius medikams suteiktus piniginius mokėjimus ir nepiniginę naudą.

Prievolė atskleisti privačius interesus biudžetinėse, valstybės ir savivaldybių bei viešosiose įstaigose dirbantiems gydytojams, odontologams ir farmacininkams numatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme. Sveikatos priežiūros specialistams galioja tokia pati privačių interesų deklaravimo tvarka, kaip ir politikams bei kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Ši pareiga atsirado 2014-aisiais, kai Seimas išplėtė privačius interesus privalančių atskleisti asmenų ratą.

Privačių interesų deklaracijos VTEK standartizuotai teikiamos per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Viešajame sektoriuje dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacininkų deklaracijos yra viešos ir visuomenei prieinamos VTEK interneto svetainėje. Išimtys taikomos asmenims, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra neviešinami.

VTEK inf.

Potvynio apsupty – nauja edukacinė programa

$
0
0

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai  kviečiami pažinti Nemuno deltos regioninį parką, pamario krašto etnografinį palikimą, dalyvaujant edukacinėje programoje „Potvynio apsupty“.

Nemuno deltos regioninis parkas yra unikalus, jame gausu savito grožio gamtos ir įdomūs kultūros paveldo objektai.

Skaityti toliau

Parko teritorija apima įvairialypę Mažosios Lietuvos, kuri atspindi įvairių krašto sričių tradicines gyvensenos ypatybes, dalį: pradedant pirmuoju kryžiuočių statytu Ventės rago švyturiu, kurį jau nuplovė Kuršių marių vanduo, buvusiais pelkininkų kaimais Europos pelkėtyros lopšyje Aukštumalos aukštapelkėje ir tebegyvenančiais gyventojais buvusioje Bismarko gyvenvietėje, kurie kiekvienais metais užpilami potvynio vandenimis.

Atvykę į Rusnės salą, apsilankysite pas Simą Knapkį, tautinio paveldo puoselėtoją, kuris papasakos ir pademonstruos, kaip gaminami tradiciniai pamario krašto laivai – kurėnai. Susipažinę su pamario laivais, atvyksite pas žolininkus Valentiną ir Valdą Baužas, kurie ne tik papasakos, kaip žolelėmis išsigydyti įvairiausias ligas, bet ir pasiūlys išgerti žolininkės paruoštos arbatos, o pageidaujantys galės jos ir nusipirkti.

Pastiprinę sveikatą, vyksite susipažinti su Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalu – rūkytu karšiu, išgirsti kaip jis ruošiamas, paragauti ar net įsigyti. Šiek tiek užkandę, vyksite pas nendrių pjovėją Alfonsą Edmundą Demerecką, kuris išsamiai supažindins su nendrių pjovimo, apdirbimo ir panaudojimo galimybėmis. Sužinoję, kaip galima panaudoti vandens plotuose augančias nendres, vyksite į Pakalnės kaimą Rusnės saloje, kur paragausite tradicinės Pamario krašto žuvienės.

Kaina – 14,50 Eur vienam žmogui. Taikomos nuolaidos grupėms: mokinių, neįgaliųjų – 20 % nuolaida. Programos trukmė 6 val.

Į PROGRAMOS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:
1. Nemuno deltos regioninio parko lankytojo bilietas;
2. Edukacinė programa;
3. Degustacijos;
4. Kelionės vadovo paslaugos.

Išankstinė registracija: z.cesna@nemunodelta.lt arba telefonais: 8 441 75050; 8 647 26719.

Jums pageidaujant maršrutą galima keisti ir koreguoti. Rekomenduojamos grupės nuo 10 žmonių. Norinys dalyvauti šioje edukacinėje programoje prašome informuoti prieš 2 savaites.

www.vstt.lt inf.

Meldinė nedrinukė: lenktynės dėl išlikimo

Tuberkuliozės protrūkis Skuode pakėlė ant kojų ir Seimo kontrolierius

$
0
0

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Seimo kontrolierių akiratyje – visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybėse.

Reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie tuberkuliozės protrūkio atvejį Skuode, Seimo kontrolieriai pradėjo tyrimą savo iniciatyva.

Tyrimu Seimo kontrolieriai Raimondas Šukys ir Augustinas Normantas siekia išsiaiškinti, ar tinkamai atliekama visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybėse, ar vykdoma užkrečiamųjų lygų profilaktika ir kontrolė.

Skaityti toliau

„Po įvykio Skuode būtina atsakyti į keletą klausimų, tarp kurių, kaip savivaldybių administracija vykdo visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybės teritorijose vykdančiose ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose, ar šias funkcijas atlieka tinkamai“, – sakė Seimo kontrolierius Raimondas Šukys.

Seimo kontrolieriai tyrimu sieks išsiaiškinti, ar pakankamas dirbančių ugdymo įstaigose asmenų sveikatos patikrinimo teisinis reglamentavimas, ar tinkamai atliekamas higienos normos numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinant, kad ugdymo įstaigų darbuotojai dirbtų tik nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą.

„Kyla klausimų, kada ir kas turi teisę nuspręsti, kad ugdymo įstaigose dirbančio asmens sveikata turėtų būti tikrinama papildomai. Šiuo metu teisės aktuose numatytas tik vienintelis sąlyga – esant užkrečiamųjų ligų protrūkiui ir epidemijai“, – sakė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas.

Teisės aktai numato, kad bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai mokyklos visuomenės sveikatos specialistams, vykdančių sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose kiekvienais metais turi pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą. Higienos norma HN 21:201 reglamentuoja, kad mokyklose gali dirbti tik nustatyta tvarka ir periodiškumu pasitikrinę sveikatą ir įgiję higienos bei pirmosios pagalbos teikimo srities žinių asmenys turintys sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas numato, kad savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti steigia savivaldybių visuomenės sveikatos biurus, o visuomenės sveikatos saugos kontrolę savivaldybėse vykdo visuomenės sveikatos centrai, kurie atlieka sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) laikymosi kontrolę ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką bei kontrolę.

www.lrski.lt inf.

Penki faktai apie Rusnę. Kurių iš jų dar nežinojote?

$
0
0

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kaip Afrika turi Madagaskarą, taip Lietuva turi savą salą – Rusnę. Tik kitaip nei apie Madagaskarą, apie Rusnę, kaip apie didžiausią Lietuvos salą, pasakytų tikrai ne visi, teigiama portale www.perpasauli.lt.

Skaityti toliau

Publikacijoje pateikiami 5 faktai, kuriuos, anot portalo www.perpasauli.lt, kiekvienas lietuvis turi žinoti apie vieną nuostabiausių Lietuvos kampelių.

Kam įdomu – prašom: www.perpasauli.lt: ”5 faktai, kurių nežinojote apie Rusnės salą”

Medikai įspėja: ligas platinančios erkės jau pabudo

$
0
0

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose vasario pabaigoje. Jau žinoma ir apie erkių įsisiurbimo atvejus.

Kadangi erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą, paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, greitai jų aptiksime visuose miškuose ir parkuose.

Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje prailgėjo nuo kovo (vasario) iki gruodžio. To priežastis – klimato šiltėjimas, ilgesnis ruduo ir ankstyvas pavasaris.

Skaityti toliau

Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose taip pat randamos šių erkių, bet čia jų gausa mažesnė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Šio ir kitų sugebėjimų pagalba, erkė gali judėti link aukos.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkst. žmonių. 2015 m. užregistruoti 336 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2252 – Laimo liga.

Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Pasiskiepyti galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių būdas – tinkami drabužiai ir repelentai. (erkes atbaidančios cheminės priemonės).

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia pašalinti nedelsiant.

Dažniausiai užduodami klausimai apie erkes ir erkių platinamas ligas

Į kurias vietas dažniausiai įsisiurbia erkės?

Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.

Kokias ligas platina erkės?

Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Kaip šiomis ligomis užsikrečiama?

Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Kokie erkinio encefalito ir Laimo ligos požymiai?

Erkinis encefalitas. Liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti.

Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta.

Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1- 3 asmenys).

Laimo liga – ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau.

Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų.

Ligos simptomai. Būdingiausias požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame.

Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą.

Erkių platinamų ligų profilaktika

Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Efektyviausia repelentų veiklioji medžiaga – DEET (dietiltoluamidas). Tik atkreipkite dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams būtina naudoti tik vaikams skirtus produktus.

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Kaip prižiūrėti aplinką?

Vienintelis veiksmingas kovos su erkėmis būdas – ekologinis. Jo esmė – sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi. Tai parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas. Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.

Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė

www.ulac.lt inf.


Šilutės kredito unijos nariams

$
0
0

Neįvykus 2016 m. kovo 17 d. 8 val. adresu: Šilutės kredito unija Lietuvininkų g.32 / Kęstučio g. 1, Šilutė, Šilutės kredito unijos, kurios buveinės adresas Lietuvininkų g. 32 / Kęstučio g. 1, Šilutė eiliniam visuotiniam narių susirinkimui, skelbiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas 2016 m. kovo 18 d. 11 val., kuris vyks Šilutės kultūros ir pramogų centro salėje, adresu Lietuvininkų g. 6, Šilutė.

Dalyvių registracija 10.30 val.

Skaityti toliau

Darbotvarkė:
1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
2. Vidaus audito tarnybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo projekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo priėmimas.
6. 2016 – 2018 m. veiklos plano tvirtinimas.
7. 2016 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.
8. Audito įmonės einamųjų 2016 m. ir dviejų ateinančių finansinių metų kredito unijos finansinei atskaitomybei rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti limito nustatymas.
9. Vytauto Šiškausko koncertas. Po to puodelis karštos kavos.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu Lietuvininkų g. 32/ Kęstučio g. 1, Šilutė.

Šilutės kredito unijos valdyba

Kaip amerikiečiai dainuoja „Lietuva brangi“ (video)

$
0
0

www.youtube.com stop kadras.www.youtube.com stop kadras.

Buvusi televizijos laidų vedėja, žurnalistė Ieva Kašauskaitė pasidalijo jaudinančia akimirka: Jungtinėse Amerikos Valstijose pagal mainų programą besimokanti jos 16-metė dukra Julija Marija drauge su mokyklos choru atliko kūrinį „Lietuva brangi“. Dešimtys choristų sutiko išmokti jiems iki šiol negirdėtą dainą ir atlikti ją svetima sau kalba – lietuviškai, praneša portalas 15min.lt.

Skaityti toliau

Vaizdo įrašas: Mead vidurinės mokyklos kamerinis choras, „Lietuva brangi“

I.Kašauskaitės jaunėlė dukra Julija Marija Petrauskaitė mokosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kolorado valstijoje – išvykusi pagal ExCEL mainų programą lanko Mead vidurinę mokyklą.

„Būdama 15-os metų ji laimėjo praėjusį pavasarį JAV ambasados rengtą konkursą ir stipendiją metams mokytis vidurinėje mokykloje“, – Žmonės.lt pasakoja I.Kašauskaitė.

Nors mokosi svetur, Lietuvos Julija Marija nepamiršta. Pavyzdžiui, mokyklos kamerinio choro mokytojai bei choristams ji pasiūlė išmokti kūrinį „Lietuva brangi“ ir atlikti jį drauge.

„Žinoma, ji ilgisi namų, todėl dalyvauja visose įmanomose veiklose. Gimnazijos choras buvo viena iš jų. Ji uždegė idėja visą chorą į repertuarą įtraukti lietuvišką dainą. Daug kartų jos įrašo visi klausė, manė, kad nepavyks tokio kūrinio įveikti. Bet nuo sausio repetavo, ir kaip matome, pavyko“, – džiaugiasi I.Kašauskaitė.

Dalindamasi jaudinančiu vaizdo įrašu žurnalistė šypsosi: „Tas tarties gražumas… Ar man vienai taip širdį spaudžia?“

Ir prideda kelis dukros bičiulių, išmokusių atlikti „Lietuva brangi“, atsiliepimus. Pavyzdžiui, 10-oko Tylerio: „Mano mėgstamiausias žodis yra „žaliąsias“, nes man tikrai patinka garsas „ž“. Anglų kalboje mes niekad neskleidžiame tokio garso!“

Mintimis dalijosi ir vienuoliktokė Geniva: „Žinau, kad ši daina labai garbinga ir patriotiška. Ši daina žmonėms primena, kaip jų šalis atgavo nepriklausomybę, ir lietuviams tai labai reikšminga. Mes visi labai nerimavome, ar pavyks teisingai ištarti žodžius, tačiau labai stengėmės. Ir nors mūsų tarimas turbūt nėra tobulas, žmonės supras ir, tikiuosi, įvertins, kad stengėmės!“

Vaizdo įrašas: Mead vidurinės mokyklos kamerinis choras, „Lietuva brangi“

www.15min.lt/zmones inf.

Sveikinimas

$
0
0

Skaityti toliau

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Užsakymo Nr. 160309

Sulos mėgėjams

$
0
0

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sula šiemet pradėjo bėgti vasario pradžioje, tad ja bus galima mėgautis ilgiau nei įprasta. Beje, pagal sulos tekėjimo intensyvumą spėjama, kokia bus vasara, jei teka daug – bus lietinga, jei mažai – sausa. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, ką būtina žinoti sulos mėgėjams.

Skaityti toliau

Norintiems prisileisti nedidelius kiekius tik savo reikmėms jokie apribojimai netaikomi, tačiau žmonės, planuojantys užsiimti sulos rinkimu ir pardavimu, turi kreiptis į teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, jose užregistruoti tokią veiklą ir gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (kaip kiekvienu atveju, norint užsiimti maisto tvarkymu). Sulčių gamybos įmonės, norinčios sulą konservuoti ar pasterizuoti, turi parengti ir patvirtinti receptūras, o teikiamą rinkai šį gėrimą paženklinti, suteikiant vartotojams visą būtiną informaciją. Be to, pradedant šią veiklą, būtina nurodyti, iš kokių ir kur augančių medžių (nuosavame, nuomojamame ar kt. sklype) ji bus renkama.

Leidžiant sulą taip pat privaloma laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos. Pagal šią tvarką, sulą tekinti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų. Jeigu medžius planuojama kirsti po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių. Skylės sulai leisti turėtų būti gręžiamos iš šiaurinės pusės, ne aukščiau kaip per metrą nuo žemės. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamienuose – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.

Baigus leisti sulą, medžių žaizdas būtina užkimšti mediniais kaiščiais ir užtepti tirštu sodo tepalu, kad į pažeistas vietas nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir medžiai nepradėtų pūti.

Labai svarbu, kad leidžiant sulą būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį latakėlį, o indą uždengti, kad nepatektų šiukšlės, įvairūs vabzdžiai ar neprilytų.

Suloje yra daug vertingų mineralinių medžiagų, ją geriausiai gerti šviežią. Jeigu neišgeriama iš karto, reikėtų laikyti šaldytuve uždarame stiklainyje ir suvartoti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Raugintą, pakaitintą ir užkonservuotą sulą galima vartoti keletą mėnesių.

vmvt.lt inf.

Paukščių sutinktuvės Nemuno deltoje

$
0
0

www.nemunodelta.lt nuotr.www.nemunodelta.lt nuotr.

Parskrenda paukščiai – pasitikime juos potvynio zonoje!

Nemuno deltos regioninio parko direkcija kviečia visus, neabejingus gamtai ir pasiilgusius pavasario, atvykti į renginį „Parskrenda paukščiai“, kuris vyks balandžio 2 d. Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centre (Kuršmarių g. 13, Rusnė).

Nemuno delta – ypatinga, egzotiška vieta, turinti taip vadinamąjį 5-ąjį sezoną – potvynį. Būtent jo metu stebimos didžiausios migruojančių paukščių sankaupos.

Skaityti toliau

Renginys skirtas plačiajai visuomenei – tiems, kurie gerai pažįsta paukščius, ir tiems, kurie neturi jokių įgūdžių paukščių stebėjimuose. Dalyvius planuojama skirstyti nedidelėmis grupelėmis – iki 10-15 žmonių, kuriuos lydės profesionalūs ornitologai su stebėjimams reikalinga įranga bei paukščių pažinimo vadovais. Dalyviai turės galimybę rinktis pageidaujamą stebėjimų laiką – 7:00, 10:00, 13:00 ir 16:00 val. Atkreipiame dėmesį, kad palankiausias paukščių stebėjimas yra ankstyvą rytą – tad trokštantiems pamatyti kuo daugiau, rekomenduojamos rytinės valandos. Į stebėjimus rekomenduojama vykti apsirengus akį nerėžiančios spalvos drabužiais – kad netrikdyt paukščių. Guminiai batai nėra būtini.

Nemuno deltos lankytojų centre turėsite galimybę aplankyti kelias parodas: apie žvejybą Pamaryje, Aukštumalės aukštapelkę ir paukščius. Taip pat veiks Kino teatras, kuriame bus demonstruojami filmai apie Nemuno deltos gamtą.

Dalyvio mokestis – 3 Eur.

Įsimeskite sumuštinių sau ir draugams! Mes vaišinsime Jus arbata.

Registracija internetu būtina.

www.nemunodelta.lt inf.

„Žemės valanda“: prie šios iniciatyvos prisijungė daugiau nei 40 Lietuvos savivaldybių

$
0
0

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės šiame sąraše nėra.

Kovo 19 d. nuo 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje prisijungs prie pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“, kuri skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos keliamas grėsmes mūsų planetai.

Prie šios akcijos, kurią šiemet Lietuvoje koordinuoja Susivienijimas Žali.LT, jungiasi ir skirtingi Lietuvos regionai.

Skaityti toliau

Įvairiose šalies vietose vyks „Žemės valandos“ minėjimo renginiai, taip pat valandai bus užgesintas įvairių gatvių, aikščių, pastatų apšvietimas. O renginius surengusieji patys, bei pasidalinę jų nuotraukomis su akcijos koordinatoriais gali tikėtis laimėti prizus.

„2015 metai buvo patys karščiausi per visą matavimų istoriją. Nepaisant optimizmo po Paryžiaus konferencijos – akivaizdu, kad nieko neįmanoma pakeisti be kiekvieno iš mūsų asmeninio indėlio. „Žemės valanda“ – tai simbolinė akcija, kurios metu parodome, jog esame pasirengę pokyčiams, taip pat paraginame aplinkinius jų imtis. Tik visų Mūsų pastangų dėka įmanoma laimėti kovą su klimato kaita“, – sako iniciatyvos koordinatorius Martynas Norbutas.

Pasak jo, šiemet Lietuvoje prie akcijos jungiasi neįtikėtinai daug savivaldybių administracijų. Taigi, „Žemės valanda“ bus matoma ne tik Vilniaus Katedros aikštėje, kur kovo 19 d. bus uždegta 1000 Žemės rutulio kontūrais išdėliotų žvakių.

„Akivaizdu, kad regionuose dirbantys žmonės puikiai suvokia kaip svarbu kovoti su klimato kaita. Tai rodo ir administracijų prisiimti konkretūs įsipareigojimai „Žemės valandos“ metu. Ne viename rajone miestelių apšvietimas bus visiškai išjungtas. Kitose vietovėse, pavyzdžiui Alytuje, Anykščiuose, Druskininkuose, Kaune, Rokiškyje, Šilalėje ar Širvintose, bus rengiami specialūs renginiai“, – teigia Susivienijimo Žali.LT narys.

Pasak Martyno Norbuto, šiemet pagrindinio „Žemės valandos“ akcijos parnerio Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje dėka, be žvakių uždegimo akcijos, kovo 18 d. Europos Namuose bus surengta speciali konferencija klimato kaitos temai aptarti. Konferencija „Kova su klimato kaita po Paryžiaus konferencijos: iššūkiai ir perspektyvos“ metu ministerijų atstovai, klimato ekspertai, nevyriausybinių organizacijų nariai pasidalins mintimis ir ateities planais, kurie padės kovoti su klimato kaita.

„Ne Vilniuje gyvenantys piliečiai yra kviečiami surengti savo renginius. Jų prašoma iki kovo 21 d. atsiųsti Susivienijimui Žali.LT renginių nuotraukas ir trumpus jų aprašymus. Tai padariusieji gali tikėtis laimėti prizus”, – pažymi M. Norbutas.

Akcijos organizatoriai praneša, kad prie akcijos konkrečiais veiksmais pažadėjo jungtis: Akmenės, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno miesto, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Mažeikių, Molėtų, Neringos, Pakruojo, Panevėžio miesto ir rajono, Prienų, Rietavo, Rokiškio, Šalčininkų, Šiaulių miesto ir rajono, Šilalės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus miesto ir rajono, Visagino ir Zarasų savivaldybių administracijos.

„Žemės valandą“ taip pat palaiko Vištyčio regioninio parko direkcija, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas, Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, šviesas užgesins Krašto apsaugos ministerija, Airijos ambasada ir Indijos konsulatas, Park Inn by Radisson Vilnius ir Kaunas, IBIS Styles Hotels Vilnius, Babilono viešbutis ir restoranas, Best Western Hotel Santaka.

Daugiau – zali.lt

Kovo 16-oji – Knygnešių diena (filmas „Knygnešys“)

$
0
0

Stop kadras.Stop kadras.

1864–1904 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpa, tačiau joje telpa lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį. Šios kovos simboliu tapo knygnešys.

Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį.

Skaityti toliau

Šiandien, minint lietuviško žodžio saugotojų dieną, kviečiame akimirkai pabėgti nuo savo kasdienybės ir pasinerti į filmo apie šiuos tautos didvyrius siužetą.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus inf.

http://filmasknygnesys.lt/


Pirmosios pasaulyje monografijos apie pelkes, išverstos į lietuvių kalbą, pristatymas

$
0
0

Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcija kviečia į pirmosios pasaulyje monografijos apie pelkes (Weber, 1902) vertimo pristatymą, kuris vyks kovo 24 d. (ketvirtadienį) 15 val. NDRP direkcijoje.

Praėjus 114 metų po pirmojo dabar jau bibliografine retenybe tapusios monografijos publikavimo mūsų skaitytojai galės ją studijuoti ir lietuvių kalba.

Skaityti toliau

Iki šių dienų aktualumo nepraradusi mokslinė publikacija atskleidžia ne tik Aukštumalos pelkės struktūrą, joje vykstančius procesus, bet ir bendrąsias Europos aukštapelkių ypatybes bei raidos etapus.

Renginio programa:

15.00 – Sveikinimo žodis.

15.10 – Nuotraukų parodos „Aukštumalos aukštapelkė: istorija, dabartis ir ateitis” pristatymas.

15.20 – Monografijos „Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis” vertimo pristatymas. Idėjos autorių ir redaktorių pasisakymai.

15.50 – Diskusija.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą “Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke” – www.aukstumala.lt/.

www.nemunodelta.lt inf.

Žemės diena su „Žemės valandos“ atokvėpiu

$
0
0

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prie pasaulinės akcijos prisijungė ir Šilutės rajono savivaldybė.

Dar 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Skaityti toliau

Šią dieną diskutuojama aplinkosauginėmis temomis ir raginama priimti palankius aplinkai sprendimus, konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir tausojimo.

Paminėti Pasaulinę Žemės dieną galime kiekvienas: savo kieme, bendroje aplinkoje, darbo vietoje – kad ir iš buitinių atliekų (popieriaus, kartono) pagaminant paukštį, gėlę, medžio lapą ir papuošiant savo medį (kieme, gatvėje, miške, sode, skvere), atkreipiant dėmesį, kad kiekvieną dieną mes visi privalome rūpintis Žemės išsaugojimu.

Žemės dieną kviečia paminėti ir susivienijimas Žali.LT, kuris ragina prisijungti prie pasaulinės akcijos „Žemės valanda“, vykstančios kovo mėnesio pabaigoje, kai gyventojai ir įvairios organizacijos valandai išjungia visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą. Akcijos tikslas – bent trumpam sumažinti Žemės šiluminę taršą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas.

Pirmoji „Žemės valanda“ įvyko 2007 m. kovo 31 d. Sidnėjuje. Tuomet akcijoje dalyvavo apie 2 mln. gyventojų ir per 2000 įstaigų, kur buvo išjungtas Sidnėjaus operos ir baleto teatro, tilto ir daugelio kitų objektų apšvietimas. Akcijos metu elektros vartojimas sumažėjo nuo 2,1 % iki 10,2 %.

Nuo 2008 m. „Žemės valanda“ tapo tarptautine akcija, kadangi prie Sidnėjaus prisidėjo ne tik kiti Australijos miestai, bet ir viso pasaulio miestai: Londonas,, Dubajus, Manila, Majamis, Kopenhaga, Delis, Tel Avivas, Monrealis, Kvebekas ir kt.

Šiemet, kovo 19 d. nuo 20.30val. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje žada prisijungti prie pilietinės akcijos „Žemės valanda“, kuri skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos keliamas grėsmes mūsų planetai. Prie šios akcijos, kurią šiemet Lietuvoje koordinuoja susivienijimas „Žali.LT“, jungiasi ir skirtingi Lietuvos regionai.

Kviečiame Šilutės krašto žmones, įmones ir organizacijas prisijungti prie „Žemės valandos“ akcijos ir kovo 19 d. nuo 2030 val. iki 2130 val. išjungti visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą, išjungti kompiuterius, televizorius ir kitus šiluminę energiją spinduliuojančius elektros prietaisus, įrenginius. Akcijos metu raginame išeiti į kiemus, gatves, skverus ir iš degančių žvakučių suformuoti skaičių 60, primenantį, kad Žemei skiriam atokvėpio valandą.

Šilutės rajono savivaldybės inf.

Vanduo ir darbas – šių metų Pasaulinės vandens dienos tema

$
0
0

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir darbas“.

Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis vandens dienos problematiką.

Skaityti toliau

Akcija: išsitirkite savo šulinių ir gręžinių vandenį

Vanduo reikalingas ir buityje, ir darbe. 2016 m. yra paskelbti Vandens ir darbo metais, nes vanduo yra dalis kasdienio darbo daugiau kaip pusei visų dirbančių pasaulio žmonių (1,5 mlrd. žmonių). Nuo vandens priklauso gydytojų, laborantų, menininkų, restoranų darbuotojų ir kitų sričių specialistų darbas. Visose darbo vietose yra būtinas saugus vanduo ir pakankamos sanitarijos sąlygos. Žmonių, dirbančių žemės ūkyje, maisto gamyboje, žuvininkystėje, miškininkystėje, darbo be saugaus vandens tiekimo neįmanoma įsivaizduoti. Sunkiai dirbančių žmonių darbo sąlygos priklauso nuo galimybių nusiprausti, atsigerti švaraus vandens. Švarios rankos gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, nuolatinis rankų plovimas yra vienas iš geriausių būdų pašalinti nuo rankų mikrobus ir užkirsti kelią bakterijų plitimui.

Nuo seno gyvenvietės buvo statomos prie upių, ežerų, jūrų ir vandenynų. Nesant kitų transporto rūšių, vandens keliais prekės pervežamos pigiausiai. Pradėjus vystytis pramonei, intensyviai žemdirbystei ir gyvulininkystei, gamyklos ir fermos taip pat pradėtos statyti prie vandens telkinių.

Daugiausia vandens sunaudoja pramonė. Visų pirma, vanduo yra žaliava. Antra, vanduo yra puikus daugelio kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų tirpiklis. Ši jo savybė taikoma mineralinių trąšų gamyboje, druskų elektrolizėje, maisto pramonėje. Trečia, vanduo yra didelio šiluminio talpumo medžiaga. Dėl šios savybės jis naudojamas įvairiose pramonės šakose kaip šilumos nešiklis. Vykstant egzoterminiams procesams šaltas vanduo naudojamas aušinimui, o vykstant endoterminiams karštas vanduo arba vandens garai – šildymui. Vandens ištekliai reikalingi energijos gamybai ir perdavimui, ypač hidroelektrinėms, atominės ir šiluminės energijos šaltiniams. Vanduo gali būti panaudojamas geoterminei energijai išgauti. Geoterminė energija – šiluminė gilesniųjų žemės sluoksnių (įskaitant karštus požeminio vandens telkinius) energija.

Maisto pramonės įmonės sunaudoja ypač daug aukštos kokybės geriamojo vandens. Maisto pramonės įmonėse vanduo naudojamas įrangai, tarai, vamzdynams plauti, dezinfekcijai, aušinimui, orui kondicionuoti, garui ir pačiai produkcijai gaminti. Gaminant alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus vanduo yra pats svarbiausias žaliavinis ir technologinis produktas. Chemijos ir agrochemijos pramonės sektoriams vanduo taip pat yra esminė žaliavinė medžiaga. Chemijos pramonės įmonėse vanduo naudojamas produktams ir aparatams šildyti arba aušinti, garui generuoti, tirpikliams ir reakcijų terpėms, produktams plauti bei medžiagos distiliuoti. Daugeliui technologinių procesų reikalingas demineralizuotas vanduo.

Tekstilės pramonė pagal sunaudojamo vandens kiekį ir sugeneruojamų nutekamųjų vandenų kiekį nusileidžia tik tokioms vandeniui imlioms gamybos sritims kaip juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos ir celiuliozės-popieriaus pramonė, kuro energetika. Tekstilės pramonės technologijų plėtra iš esmės susijusi su taupiu medžiagų naudojimu, efektyviu žaliavų ir kuro naudojimu bei supančios aplinkos neteršimu. Didelę tekstilės pramonės atliekų dalį sudaro nutekamieji vandenys, todėl pagrindinė šios pramonės vystymosi kryptis – technologinių schemų su daugkartiniu vandens panaudojimu kūrimas.

Europos Sąjungos narės skatina ieškoti būdų, kaip mažinti vandens sunaudojimą tiek pramonėje, tiek žemės ūkio, transporto bei energetikos srityse, ieškoti vandens pakartotinio naudojimo, uždarų ciklų kūrimo galimybės. Lietuvos pramonė bei kiti ūkio sektoriai turi didelį potencialą pakartotinai naudoti vandenį, kurti vandens reciklus bei uždarus vandens ciklus. Didžiausias galimybes šioje srityje turi tokios pramonės šakos kaip tekstilė, popieriaus ir kartono, metalų apdirbimo, stiklo bei energetikos įmonės.

Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla. Pramonė ir miestai į atvirus vandenis per parą išleidžia milijonus kubinių metrų nutekamojo užteršto vandens, kurio tik dalis patenka į valymo įrenginius. Pramonės įmonių nutekamajame vandenyje esančios žalingos medžiagos yra nevienodai susidariusios ir įvairiai veikia aplinką, iš keleto įmonių arba cechų į vieną vietą sutekėjęs vanduo gali įgyti visiškai naujų savybių, sveikatai žalingų junginių. Organinių ir neorganinių medžiagų teršiamasis poveikis vandeniui yra nevienodas. Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Į vandenį nafta ir jos produktai patenka iš transporto priemonių, iš naftos gręžinių jūros šelfuose ir su nutekamaisiais vandenimis. Į upes suleisti užteršti vandenys, tekėdami gali patys išsivalyti, bet kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Negaudami deguonies žūsta užterštą vandenį valantys mikroorganizmai ir jis nebeišsivalo. Jei į geriamąjį vandenį patenka nors šiek tiek naftos, jo jau gerti nebegalima. Dar pavojingesnė tarša mineraliniais aliejais.

Patekęs į upes buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Pavojingiausios buitinių vandenų priemaišos yra cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, todėl užterštas vanduo patenka į upes, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.

Ne mažiau teršia vandenį netikslingai ir neatsargiai žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Ne visos į dirvą išbertos mineralinės medžiagos yra augalų įsisavinamos, dalį jų lietaus vanduo nuneša į upelius, melioracijos kanalus, ežerus, dėl to susidaro palankios sąlygos vandens telkiniams užaugti dumbliais. Dalis mineralinių trąšų patenka į gruntinius vandenis, dėl to pablogėja šachtinių šulinių vanduo.

Vandenį teršia ir netvarkingai įrengtos, per arti vandens telkinių pastatytos gyvulių fermos. Su žemės ūkio gamyba susijusi vandens tarša apima dideles teritorijas, užteršiamos mažos upės, nuo kurių priklauso ir didelių upių švarumas. Vandens tarša lemia didelius nuostolius ūkiui, pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, kenkia žmonių sveikatai. Užterštame vandenyje visuomet būna daug patogeninių bakterijų bei virusų. Kai kurie cheminiai junginiai, ypač sieros, pagreitina hidrotechninių įrengimų, tiltų, kitų statinių iš metalo ir gelžbetonio konstrukcijų koroziją. Filtruodamasis vanduo taršą iš viršutinių dirvos sluoksnių nuneša į apatinius. Požeminių vandenų tarša yra daug pavojingesnė nei atvirų telkinių, nes jie negali savaime regeneruotis. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą, kuriuo tikslas – visais lygiais prisidėti prie žmogaus sveikatos išsaugojimo. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras vykdydamas kontaktinio asmens funkcijas koordinuoja Vandens ir sveikatos protokolo nuostatų įgyvendinimą ir ragina imtis priemonių, skirtų apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę.

Maisto ir švaraus vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui, vanduo yra gyvenimo ir sveikatos pagrindas, jis yra būtinas žmogaus organizmui. Tam, kad būtų patenkintas minimalus vandens poreikis, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 7,5 litro vienam asmeniui per dieną. Didesnis kiekis – apie 20 litrų vandens vienam gyventojui per dieną – garantuoja pakankamas higienos ir sanitarijos sąlygas.

Vandens ištekliai lemia aplinkos tvarumą, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybę, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Vanduo ir darbas daro įtaką ekonominiam vystymuisi ir kelia žmonijos gyvenimo lygį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

Medikai įspėja apie per vandenį plintančias infekcijas

$
0
0

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) primena, kad kovo 22-ąją tarptautinė bendruomenė mini Pasaulinę vandens dieną. Šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija sutelkia dėmesį į gėlo vandens svarbą, nes dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos.

Per vandenį plinta ligos

Dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje.

Skaityti toliau

Akcija: išsitirkite savo šulinių ir gręžinių vandenį

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 milijonus vaikų.

Fekalijomis užterštas vanduo ir blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai (Dracunculus, Schistosoma).

Būtina ištirti šulinių vandenį

Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Apie 700 tūkst. gyvenančių kaimuose ar priemiesčiuose gyventojų vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį. Gruntinis vanduo – tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminio vandens sluoksnis, todėl pavasario polaidis vandenį gali užteršti pavojingomis bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos.

Toks vanduo gali kelti pavojų sveikatai.

ULAC medikai primena, kad pasirūpintų savo šulinio vandens kokybe patys ir nerizikuotų gerdami, jų pačių teigimu, labai skaidraus ir labai skanaus savo šulinio vandens, neįsitikinę, ar jis nėra pavojingai užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir nitratais. Toks užterštas geriamasis vanduo ypač pavojingas kūdikiams, asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą.

Šulinio vandens kokybę galima ištirti pristačius mėginį į laboratoriją.

Užteršti paplūdimiai ir maudyklos

Artėjant maudymosi sezonui ULAC ragina pasirūpinti ir paplūdimiais bei maudyklomis. Atvirų telkinių vanduo labiausiai būna užterštas pavasarį, kai nutirpus sniegui ir po smarkių liūčių ant kranto esančios šiukšlės bei kiti teršalai patenka į vandenį.

Smarkiai užterštas vanduo negali apsivalyti savaime, todėl įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos įvairiems patogenams (virusams, bakterijoms, pirmuonių cistoms, kirminų kiaušinėliams) ilgai išlikti gyvybingiems ar net pasidauginti. Į žmogaus organizmą patekus dideliam ligų sukėlėjų kiekiui, žmogus gali susirgti žarnyno infekcinėmis ligomis, gali atsirasti odos alerginių bėrimų.

www.ulac.lt inf.

Minima Pasaulinė Dauno sindromo diena

Viewing all 2920 articles
Browse latest View live