silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo.

Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio” buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. 2000 m. tokia akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų ,,Mieste – be savo automobilio“ rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija.

Skaityti toliau

Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ir kt.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žmonės, nusprendę pasinaudoti ekstrasensų, astrologų, numerologų, parapsichologų, būrimo salonų ir kitomis magijos paslaugomis, turėtų neprarasti sveiko proto ir kritiškai vertinti tokias paslaugas, teigia LR Teisingumo ministerija.

Magijos praktikavimu paprastai laikomi veiksmai, paremti įsitikinimu, kad yra įmanoma daryti įtaką fiziniams objektams ar ateities įvykiams antgamtinėmis ar paranormaliomis priemonėmis. Mokslinį pasaulio supratimą atitinkantys reiškiniai nėra laikomi maginiais.

Skaityti toliau

Nors pasaulyje yra mokslo institucijų, tiriančių paranormalius žmonių gebėjimus, didžioji dalis mokslininkų nemano, kad paranormalūs žmonių gebėjimai yra patvirtinti užtektinais moksliniais įrodymais.

Taigi, magijos paslaugų teikėjų gebėjimai nėra patvirtinti mokslo, o magijos paslaugos dažniausiai teikiamos nežadant absoliučiai užtikrinto rezultato. Todėl dažniausiai nėra įmanoma įvertinti tokių paslaugų kokybės. Tačiau asmuo, nusprendęs naudotis magijos paslaugomis, turėtų žinoti svarbiausias savo, kaip vartotojo, teises.

„Magijos paslaugos yra susijusios su patiklumu ir kai kurių žmonių keistais įsitikinimais, todėl tokių įsitikinimų demokratinė valstybė negali varžyti. Tokios paslaugos yra įteisintos ir daugelyje demokratinių užsienio šalių. Tačiau žmonės, prieš kreipdamiesi į magus ir jiems mokėdami didžiulius pinigus, turėtų dar sykį apsvarstyti, ar iš tiesų burtų pagalba galima pakeisti likimą“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Magijos paslaugų teikėjai, kaip ir kiti verslininkai, turi būti įregistravę (įsteigę) savo veiklą. Šios paslaugos vartotojas turėtų prašyti, kad jam būtų išduotas kasos aparato kvitas ar kitas paslaugos teikimą patvirtinantis dokumentas (tai yra įrodymas, kad naudojotės teikiama paslauga).

Paslaugos teikėjas prieš sudarant sutartį turi suteikti išsamią informaciją apie šios paslaugos teikimo sąlygas, nurodyti paslaugos galutinę kainą, teikimo terminus ir galimas pasekmes.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo gali būti sudaryta ir rašytinė paslaugų teikimo sutartis, nors nei Civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato privalomo rašytinės sutarties sudarymo dėl šios srities paslaugų. Tokioje sutartyje galima numatyti, kokios paslaugos vartotojui bus teikiamos, taip pat numatytos sąlygos, kuomet vartotojui turi būti grąžinami visi ar dalis sumokėtų pinigų (pavyzdžiui, neišsipildžius pranašystei ar nesulaukus pažadėtos konkrečios sėkmės).

Magijos paslaugos teikėjas taip pat neturi teisės daryti įtakos vartotojo apsisprendimui nesąžiningais būdais – tai draudžia Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas. Šis įstatymas draudžia klaidinančią ir agresyvią komercinę veiklą. Pavyzdžiui, jei burtininkas tvirtina, jog nenupirkus jo paslaugų vartotoją ištiks nelaimė, tai yra akivaizdi agresyvi komercinė veikla. Siekdamas išvengti nelaimės, kuria burtininkas pagrasino, vartotojas gali pirkti paslaugas už didelius pinigus, ko turbūt nedarytų kitomis aplinkybėmis.

www.tm.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Spalio 1 d. vėl startuoja tarptautinis mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursas ,,Sveikuolių sveikuoliai“, kuriuo siekiama ugdyti vaikų ir mokinių gebėjimus saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą, skatinti vaikų, mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą, vertinti savo ir kitų galimą potencialą dirbant komandoje.

Skaityti toliau

Konkurso uždaviniai yra organizuoti konkursą mokyklų, savivaldybių, regionų ir šalies lygmenimis, skatinti konkurse dalyvaujančiųjų masiškumą, skleisti sveikos gyvensenos principus mokyklose ir gimnazijose, vykdančiose priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, bendruomenėse, sukurti sveikatos ugdymo užduočių banką iš savivaldybių administracijų padalinių ir visuomenės sveikatos biurų atsiųstų pavyzdžių.

Konkursas vykdomas etapais nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Komandų atrinkimas į I etapą mokyklose vykdomas iki 2015 m. spalio 19 d. I etapas vykdomas savivaldybėse nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. II etapas vykdomas zonose nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. balandžio 3 d. III etapas vykdomas 2016 m. balandžio 28–29 d.

Konkurse gali dalyvauti ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų komandos, kurias sudaro po 5 mokinius, 1 mokytoją, 1 visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, dirbantį mokykloje (ar kitą medicininį išsilavinimą turintį asmenį). Visų etapų organizatoriai savo interneto svetainėse skelbia Konkurso vietą, laiką ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki kiekvieno Konkurso etapo pradžios. Pasibaigus Konkursui skelbiami laimėtojų sąrašai, laimėtojus, turinčius teisę dalyvauti kitame etape, organizatoriai informuoja el. paštu. Apibendrinti Konkurso rezultatai pateikiami interneto svetainėse www.smlpc.lt ir www.lmnsc.lt.

Iš savivaldybių administracijų padalinių ir visuomenės sveikatos biurų iki 2015 m. spalio 16 d. atsiųstų pavyzdžių sudaromas užduočių bankas. Banką administruoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Renginio organizatorių kontaktiniai duomenys: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Sveikatos ir saugos ugdymo skyriaus atsakingi asmenys: Irena Pečiulienė, tel. Nr. 8 5 276 6775, el.p. irena.peciuliene@lmnsc.lt, Rytis Rimgaila, tel. Nr. 8 5 276 6775, rytis.rimgaila@lmnsc.lt
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus atsakingi asmenys: Dalia Sabaliauskienė tel. Nr. 8 5 247 7347, el.p. dalia.sabaliauskiene@smlpc.lt , Nijolė Paulauskienė, tel. Nr. 8 5 247 7347, el.p. nijole.paulauskiene@smlpc.lt

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf,

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje pradėti baltųjų gandrų telemetriniai tyrimai.

Telemetrija, kaip vienas progresyviausių paukščių tyrimų metodų, pasaulyje pradėta naudoti jau prieš du dešimtmečius ir per šį laikotarpį suteikė neįkainojamų žinių apie šimtus paukščių rūšių. Lietuvoje šis tyrimo metodas taip pat pradedamas naudoti, o nuo šios vasaros taikomas ir baltųjų gandrų studijoms, kurias inicijavo Mindaugas Dagys (Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija) ir Ramūnas Žydelis (DHI, Danija).

Skaityti toliau

Šią vasarą Širvintų rajone GPS-GSM siųstuvai buvo pritvirtinti keturiems baltųjų gandrų jaunikliams – po du jauniklius iš dviejų lizdų. Taip pat buvo sugautas ir paženklintas vienas suaugęs gandras Ukmergės rajone. Dedant siųstuvus talkino Darius Musteikis, Valentinas Pabrinkis ir Daiva Vaitkuvienė.

Naudojami siųstuvai dinamiškai nustatomais intervalais – kas 1–15 minučių – registruoja paukščio GPS koordinates, aukštį ir daug kitų parametrų ir perduoda duomenis naudodami GPRS/GSM tinklą (mobilų telefoninį ryšį). Siųstuvų vidines baterijas krauna aukšto našumo saulės baterijos, taip aprūpindamos siųstuvus efektyviam funkcionavimui reikalinga energija.

Nors siųstuvų tvirtinimo metu gandriukai buvo jau beveik suaugę, lizduose jie užtruko dar beveik mėnesį. Jaunikliai pradėjo skraidyti labai nedrąsiai – paskrisdavo vos kelis šimtus metrų į aplinkines pievas ir grįždavo atgal į lizdą. Gaila, bet vieno iš pirmųjų skrydžių metu vienas jauniklis žuvo, atsitrenkęs į aukštos įtampos elektros laidus.

Visi pažymėti gandrai – trys likę jaunikliai ir suaugęs paukštis migraciją pradėjo panašiu laiku – rugpjūčio 18–21 dienomis. Įdomu pastebėti, kad netgi to paties lizdo jaunikliai išskrido skirtingomis dienomis ir skrido atskirai vienas nuo kito. Į pietus paukščiai patraukė beveik identišku maršrutu, įveikdami iki 500 km per dieną ir pakildami iki 3000 metrų aukščio. Gandrų migracijos kelias nusidriekė per Baltarusiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją. Čia laukė antroji nesėkmė – žuvo dar vienas jauniklis. Galima tik spėlioti, kas atsitiko, nes paukštis skrido daugiau nei 200 metrų aukštyje virš žemės, o po minutės jau gulėjo nebejudėdamas.

Kiti gandrai patraukė toliau į pietus ir pro Siriją, Libaną bei Jordaniją pasiekė Izraelį. Čia, įveikęs apie 3700 km atstumą, vienas iš jauniklių apsistojo dviem savaitėms. Kiti du gandrai – suaugęs ir jauniklis skrido toliau ir, kirtę Sinajaus pusiasalį, Rytų dykumą, išilgai Nilo nuskrido į Egipto pietinę dalį.

Gandrams išskridus iš Egipto, duomenų perdavimas tapo gerokai retesnis dėl riboto GPRS ryšio Afrikoje. Iš suaugusio paukščio siųstuvo buvo gautos kelios SMS žinutės su koordinatėmis, rodančiomis, kad jis migravo toliau į pietus ir pasiekė vidurio Sudaną, kur apsistojo dešimčiai dienų. Paskutinės šio gandro koordinatės gautos iš pietvakarių Sudano, netoli sienos su Čadu. Lieka tikėtis, kad tolesnė migracija bei žiemojimas gandrams bus sėkmingi ir kažkuriuo metu, paukščiams patekus į ryšio zoną, siųstuvai persiųs visus duomenis, kuriuos registruoja ir kaupia savo atmintyje.

Izraelyje apsistojęs gandras rugsėjo viduryje taip pat patraukė Afrikos link, tačiau, perskridęs Sinajaus pusiasalį ir pasiekęs Sueco įlanką, jos iš karto nekirto, o pasuko į pietus ir pasiekė Sinajaus pusiasalio pietuose esantį Šarm el Šeichą, kur praleido vieną naktį. Kitą dieną šis gandras jau kirto Sueco įlanką ir toliau skrido panašiu maršrutu, kaip ir kiti du gandrai, kol, palikęs Egiptą, išskrido iš ryšio zonos.

Tikimės, kad Lietuvoje siųstuvais pažymėti baltieji gandrai toliau sėkmingai tęs savo kelionę į žiemavietes, o mes galėsime stebėti jų skrydį.

www.birdlife.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antivirusinių programų kūrėjai perspėja, kad, kol Sirijos karo pabėgėliai veržiasi į Europą, sukčiai kėsinasi apsukti patiklius skaitytojus, sekančius naujienas ir reportažus šia opia tema. Dar daugiau bandymų pasipelnyti aptinkama neva renkant aukas karo pabėgėliams remti.

Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad karo pabėgėlių tema sukčių apgaulėms buvo naudojama gerokai anksčiau, tik dažniausiai elektroninių laiškų pavidalu: vartotojai sulaukdavo melagingų laiškų su prašymu padėti neva Sirijoje vargstančiai ir karo baisumus išgyvenančiai mergaitei.

Skaityti toliau

Dabar sukčiai stengiasi šokiruojančiais vaizdais ar patraukiančiomis antraštėmis privilioti skaitytojus į savo kenkėjiškas svetaines.

„Sukčiai, siekdami sudominti kuo daugiau potencialių aukų, pasitelkia hiperbolizuotas, neįtikėtinai skambančias, tačiau netikras naujienas. Jei antraštė tvirtina, kad vyksta kažkas nerealaus, to jūs niekur daugiau nepamatysite, reikėtų pagalvoti, ar verta spausti tokią nuorodą, tai gali būti apgaulė“, – teigia antivirusines programas pristatančios įmonės produktų vadovas Deividas Švėgžda.

Norint išvengti sukčių pinklių, derėtų imtis atsargumo priemonių. Prieš spaudžiant nuorodas, neva vedančias į šokiruojantį filmuką, pavyzdžiui, apie pabėgėlių proveržį ties Lietuvos ir Latvijos siena, reikėtų atsižvelgti, kur patalpinta ši nuoroda – dažniausiai kenkėjiškos nuorodos platinamos el. paštu ir socialiniuose tinkluose. Taip pat reikia atsižvelgti, kas tą nuorodą patalpino ar atsiuntė, į kokį tinklalapį ji veda.

Tačiau didžiausią pavojų kelia melagingi prašymai padėti pabėgėliams, aukojant jiems norimą pinigų sumą. „Vos tik pasaulyje nutinka katastrofa ar didesnė nelaimė, žaibiškai atsiranda fiktyvių labdarą renkančių organizacijų, viliojančių pinigus iš geranoriškai nusiteikusių žmonių“, – sako D. Švėgžda.

Norintiems padėti karo pabėgėliams reikėtų atsargiai rinktis labdaros ar ne pelno siekiančią organizaciją, renkančią lėšas šiam tikslui. Verta susirūpinti, jei nerandate jokios oficialios informacijos apie lėšų rinkėją.

baltimax.com inf.

NTAKK nuotr.

Priklausomybių mažinimo srityje seimūnai tikrai nepersistengia.

„Naujiems mokslo metams prasidedant parlamentinių partijų veikla lietuvių sveikatinimo srityje įvertinta pažymiais: liberalai – 2, socdemai – 4, o geriausi pažymiai teko lenkams ir konservatoriams, bet ir jų frakcijos tegavo tik po 6. O kur 10?!”- klausia Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK), paskelbusi atnaujintą šios kadencijos Seimo narių ir frakcijų reitingą tabako ir alkoholio kontrolės srityje.

Skaityti toliau

Reitingas sudarytas vertinant Seimo narių 2012 m. lapkričio 16 d. – 2015 m. birželio 30 d. balsavimus alkoholio ir tabako kontrolės klausimais. Reitinguojant politikus remtasi viešai skelbiama balsavimų statistika keičiant, pildant ir tobulinant alkoholio kontrolės, tabako kontrolės ir akcizų įstatymus.

Reitinge įvertinti 146 esamų ir buvusių šios kadencijos Seimo narių balsavimai bei apskaičiuoti Seimo frakcijų įvertinimai atspindintys balsavimus.

Seimo narių balsavimai stebimi ir vertinami nuo 2012 m. Tikimasi, kad nuolatinė politikų balsavimų stebėsenos iniciatyva paskatins politikus atsakingiau domėtis mokslu paremtų tabako ir alkoholio kontrolės priemonių diegimu bei padės visuomenei palyginti politikų kalbas su realiais darbais. Ši pilietinė iniciatyva yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų ir NTAKK bendradarbiavimo rezultatas.

Aukščiausias pažymys – 10 buvo parašytas S. Jovaišai. Po jo rikiuojasi dar penki konservatoriai – P. Žeimys (9,5), A. Dumčius (8,5), K. Kuzminskas (8,4), J. Dagys (8,3) ir A. Matulas (8,3). Į dešimtuką taip pat pateko R. Baškienė (8,2), M. Mackevič (8,2), Z. Jedinskij (8,1) ir Z. Žvikienė (7,9).

Šilutės krašto rinkėjams atstovaujančių Seimo narių reitingai vieni žemiausių: Artūro Skardžiaus – 1,5, o Remigijaus Žemaitaičio – 3,1 (pagėgiškis Kęstas Komskis šiuo apsektu atrodo šiek tiek geriau – 4,3 balo).

Nors 146 vertintų buvusių ir esamų Seimo narių vos 62 gavo teigiamus pažymius (t.y. 5 ar daugiau), tačiau, lyginant su vasario mėnesį skelbtais įvertinimais, nuo 16 iki 22 padidėjo „gerai” (t.y. gavusių 7,5 ir daugiau) vertinamų Seimo narių skaičius. Tuo tarpu žemiausius pažymius gavusiems Seimo nariams tokie įvertinimai teko iš esmės dėl nuolatinio nedalyvavimo balsavimuose, kuomet svarstomi tabako ar alkoholio kontrolės klausimai.

Seimo frakcijų įvertinimai atspindi birželio 30 d. atitinkamoms frakcijoms priklausiusių Seimo narių įvertinimų vidurkį. Į frakcijų vidurkį nebuvo įskaičiuoti bent kiek vyriausybėje dirbę ar dirbantys Vyriausybės nariai, kurių įvertinimus galima vertinti atsargiau dėl nedalyvavimų balsavimuose Seime. Vis dėlto atskirų frakcijų įvertinimai išlieka neguodžiantys. Neigiami įvertinimai teko trims frakcijoms: mažiausią įvertinimą vėl gauna Liberalų sąjūdžio frakcija – 2,3, Lietuvos socialdemokratų frakcija – 4,4 ir mišri Seimo narių grupė – 4,6. Nors ir prastus, tačiau teigiamus balus gavo Darbo partijos frakcija – 5,1, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – 5,3; Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – 5,9 bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija – 6,3.

Plačiau apie LR Seimo narių ir frakcijų reitingo tabako ir alkoholio kontrolės klausimais sudarymą – NTAKK interneto svetainėje: http://www.ntakk.lt/politiku-reitingas/

Parengta pagal www.ntakk.lt inf.

Į temą: http://demotyvacijos.tv3.lt/vyrai-gere-vyrai-gers-kol-zemele-apsivers-1383430.html

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pastaruoju metu pradėjus dygti grybams, pasipylė ir pulkai grybautojų. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie nepaiso ar nežino grybavimo taisyklių. Aplinkosaugininkai primena, kad jų laikytis privalu visiems, o pažeidėjams gali būti skiriama administracinė bauda.

Nors grybus rinkti galima visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – miškuose, reikia žinoti, kad grybauti neleidžiama rezervatuose, specialios paskirties miškuose (pasienio zonos, karinių objektų) ir tuose miškuose, kuriuose grybavimas ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldybių sprendimais.

Skaityti toliau

Informacija apie tokį draudimą ar apribojimą skelbiama vietos spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, per radiją ar televiziją, o prie kelių, takų į mišką, kuriame uždraustas ar apribotas lankymasis, apie tai informuoja pastatyti ženklai.

Grybautojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Renkant grybus juos reikia arba išrauti, arba nupjauti prie pat žemės. Griežtai draudžiama ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus. Miško ekosistemoms ypač kenkiama, kai paklotė ardoma grėbliais ir kitais įrankiais, nes taip sunaikinama ir grybiena.

Kaip nustato Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės, draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1 cm, ir baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1,5 cm. Taip pat negalima rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybų.

Jeigu nustatyta tvarka pažeidžiama grybaujant, piliečiams gali būti skiriama nuo 7 Eur iki 28 Eur, pareigūnams – nuo 28 Eur iki 57 Eur bauda. Jeigu tvarka pažeidžiama grybus superkant, parduodant ar perdirbant, piliečiams gali būti skiriama nuo 72 Eur iki 144 Eur, pareigūnams – nuo 144 Eur iki 289 Eur bauda.

www.am.lt inf.

Seimas po svarstymo pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama pakeisti šiuo metu esantį draudimą naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje ir leisti juos ribotai naudoti medžioklėje.

Skaityti toliau

Už įstatymo pakeitimus balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 27, prieš – 15 parlamentarų. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą, praneša LR Seimo kanceliarija.

Pagal įstatymo projektą naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką turėtų nustatyti Aplinkos ministerija. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leistų naktinius taikiklius ribotai naudoti medžioklėje – medžioti šernus jų tykojant iš bokštelių. „Tai sudarys tinkamas sąlygas sureguliuoti šernų populiacijos gausą ir taip sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimą bei šernų daromą žalą žemės ūkio pasėliams“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Peticija: https://secure.avaaz.org/en/petition/European_parlament_Cancel_a_night_vision_weapons_permision/?fGPycfb&pv=7

www3.lrs.lt

Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur!

Pasaulinė širdies diena paskutinį rugsėjo sekmadienį minima jau šešiolikti metai. Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Šiemet rugsėjo 27 d. visuomenė skatinama atkreipti dėmesį į šias problemas, rūpintis savo širdimi. Pasaulinės širdies federacijos paskelbtas šių metų šūkis – „Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur!“

Skaityti toliau

Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 metais sergamumas kraujotakos sistemos ligomis buvo 29,3 proc. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 56 proc. visų mirusiųjų. Pagrindinės ligos – išeminės širdies ligos, cerebrovaskulinės ligos, aterosklerozė, insultas, miokardo infarktas ir kt. Visame pasaulyje šios ligos pasiglemžia apie 17,3 mln. gyvybių kasmet ir pranešama, kad ateityje šie skaičiai tik augs. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų ne.

Širdies ligų rizikos veiksniai:
amžius: vyrams rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja sulaukus 45 metų, moterims – 55 metų;
lytis: vyrai serga dažniau;
paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (miokardo infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 metų);
jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.).

Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti

Padidėjęs kraujospūdis. Vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti palaikant optimalų kūno svorį, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų, vengti riebaus maisto, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Žinoma, nepamiršti gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu:
mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) – tai „blogasis“ cholesterolis, kurio kraujyje negali būti per daug. Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir skatina aterosklerozės vystymąsi;
didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) – tai „gerasis“ cholesterolis, kuris padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną.

Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės ir kraujo tekėjimas į širdies raumenį sulėtėja arba užblokuojamas. Jeigu pakankamai kraujo ir deguonies negali pasiekti širdies, tada atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Gali atsirasti koronarinės širdies ligos, didesnė aterosklerozės tikimybė. Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: atitinkama dieta, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, mesti rūkyti, koreguojami kiti dislipidemijos (būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis) rizikos veiksniai. Prieš paskiriant gydymą, turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Taip gali būti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt.

Cukrinis diabetas. Gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas – vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergant cukriniu diabetu padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Cukrinio diabeto simptomai – nuovargis, pykinimas, dažnas šlapinimasis, neįprastas troškulys, kūno svorio sumažėjimas, regos sutrikimai, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos. Sergant cukriniu diabetu ir norinti sumažinti mikro infarkto ir insulto riziką, reikia imtis šių veiksmų – būkite fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, nerūkykite ir kt.

Nutukimas. Nutukimas – tai kūno masės padidėjimas dėl riebalinio audinio pertekliaus. Nutukimas labai apsunkina širdies darbą – sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, sustorėja širdies sienelės, greičiau vystosi aterosklerozė. Didelis cholesterolio kiekis, taip pat dažnai būna dėl nutukimo, todėl didėja išeminės širdies ligos ir insulto rizika. Norint palaikyti optimalų kūno svorį, būtina tinkamai maitintis, nepersivalgyti, būti fiziškai aktyviems.

Netinkama mityba. Valgant įvairų maistą, organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas, palaikoma tinkama cholesterolio koncentracija kraujyje, išlaikomas optimalus kūno svoris. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Taip pat patartina mažinti suvartojamų pusgaminių, cukraus, riebaus pieno produktų kiekį. Subalansuotos mitybos racione turėtų būti daug riebių polinesočiųjų rūgščių ir mažai sočiųjų. Ypač naudinga polinesočiųjų riebalų rūšis – omega 3 (jos yra menkėje, lašišoje, jūros lydekoje ir kt.). Rekomenduojama daugiau vartoti daržovių ir vaisių bei grūdinių produktų, kuriuose yra mažai riebalų, o daug kitų organizmui naudingų medžiagų: skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Norėdami sustiprinti širdį, valgykite maisto produktus, kuriuose yra:
kalio (bulvės, pomidorai, kopūstai, razinos, riešutai, česnakai, kt.);
kalcio (pieno produktai, kietasis sūris, kiaušiniai, avižos, grikiai, žuvis ir jūros gėrybės, švieži žalumynai, jūros kopūstai, vaisiai ir džiovinti vaisiai);
magnio (žalios lapinės daržovės, obuoliai, abrikosai, pieno produktai, jūros gėrybės, mėsa, kt.);
taip pat širdies veiklai svarbių vitaminų, A, E, C ir B (kiaušiniai, sviestas, morkos, citrinos, pomidorai, kepenys, riešutai, kt.)

Daugiau informacijos apie sveiką mitybą galite rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės skiltyje „Metodinė medžiaga – Mityba“.

Mažas fizinis aktyvumas. Fizinis krūvis stiprina širdį bei kraujagyslių sistemą, todėl sumažina miokardo infarkto ir insulto riziką, diabeto ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje tikimybę. Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai, todėl sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, didesnis jų mirštamumas. Todėl bent 30 min. per dieną reikėtų skirti fiziniam aktyvumui. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Jeigu žmogus jau serga kokia nors širdies liga, dėl fizinio krūvio intensyvumo ir trukmės reikėtų pasitarti su gydytoju.

Stresas. Stresas tapo nuolatiniu gyvenimo palydovu, juk kiekvienas patiriame stresines situacijas tam tikrais gyvenimo momentais, o tai labai alina sveikatą ir neigiamai veikia tarpusavio santykius. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Patiriant stresą, gerokai dažniau gali ištikti staigi mirtis, sutrikti širdies veikla, ištikti miokardo infarktas ar insultas. Siekiant organizmą apsaugoti nuo kenksmingų streso padarinių, reiktų – išmokti įvertinti problemą ir ieškoti teigiamų sprendimo būdų, būti fiziškai aktyviems, išmokti atsipalaiduoti, bendrauti, neužsisklęsti savyje.

Padidėjęs kraujo krešumas, klampumas. Kraujo klampumas priklauso nuo kraujo sudėtinių dalių santykio. Didėjant kraujo ląstelių kiekiui, didėja ir kraujo klampumas. Padidėjus kraujo klampumui –sulėtėja kraujotaka, pasunkėja širdies darbas, organai nėra pakankamai aprūpinami krauju. Padidėja trombozės tikimybė. Ji yra itin didelė, jeigu pacientas serga arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu. Kad kraujo klampumas būtų ne per didelis, reikėtų nerūkyti, reguliariai tikrintis kraują ir cholesterolio kiekį kraujyje, stebėti kraujospūdį, sveikai maitintis ir kt.

Rūkymas. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Pagrindiniai nuodai, kenkiantys širdžiai, yra nikotinas, kuris skatina koronarinę širdies ligą, ir anglies monoksidas (CO), kuris skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, širdis plaka 10–20 dūžių daugiau per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkymas skatina kraujo krešėjimą, didina miokardo infarkto ir insulto riziką, padidina pilvo aortos aneurizmos riziką, riziką susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus.

Taip pat kenkia ir pasyvus rūkymas, kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais. Rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Pasyvus rūkymas taip pat didina riziką susirgti išemine širdies liga, krūtinės angina, plaučių uždegimu, lėtinėmis plaučių ligomis, didina infarkto ir insulto riziką.

Alkoholio vartojimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regionas yra daugiausiai suvartojantis alkoholio pasaulyje. Kaip rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro turima informacija, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai yra 147 mažiau negu 2013 m. Alkoholis sukelia daug su širdimi susijusių problemų, kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę. Svarbiausia nepiktnaudžiauti alkoholiu. Vartojant alkoholį kiekvieną dieną arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė išlieka didesnė negu vartojant rečiau nei kartą per savaitę. Besaikis alkoholio vartojimas gali privesti prie insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio trigliceridų lygio, turi įtakos hipertenzijos raidai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia Širdies dieną švęsti drauge ir susirūpinti savo bei artimųjų širdimis. Šiemet rugsėjo 27 d. (sekmadienį) 12val. Lietuvos širdies asociacija sostinės V. Kudirkos aikštėje surengs renginį, skirtą paminėti Pasaulinę širdies dieną, kurios tikslas siekti skatinti visuomenę rinktis teisingus pasirinkimus saugant savo širdį namuose, darbe, laisvalaikiu.
Renginio programą ir daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligas galima rasti Lietuvos širdies asociacijos tinklalapyje www.heart.lt.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Gintarė Dapkutė

Šilutės VSB nuotr.

Rugsėjo 24 d. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (toliau – Šilutės VSB) specialistai aplankė ir pasveikino lopšelio-darželio „Gintarėlis“ vaikus, piešinių konkurso „Sveikatai palanki priemonė” nugalėtojus.

Lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ vyko Europos judriosios savaitės renginys – įvairios mankštos. Skambant nuotaikingai muzikai, vaikai sportavo, atliko įvairius pratimus.

Skaityti toliau

Šilutės VSB nuotr.

Pasibaigus mankštoms Šilutės VSB direktorė Virginija Vaivadaitė pasveikino visus su gražiu renginiu ir apdovanojo piešinių konkurso nugalėtojus.

Konkurse dalyvavo ir nugalėjo lopšelio-darželio „Gintarėlis“ „Čiurčiurylų“ grupės auklėtiniai, taip pat 5 vaikai iš „Giliukų“ grupės ir viena mergaitė iš 3A grupės.

Konkurso tikslas – ugdyti bendrojo ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų mokinių sąmoningumą apie automobilių daromą žalą aplinkai, skatinti domėtis sveikatos stiprinimu bei suteikti informacijos apie Europos judriosios savaitės renginius.

Šilutės VSB nuotr.

Šilutės VSB specialistai kvietė kuo daugiau ugdymo įstaigų kalbėti su mokiniais ir jų tėveliais apie Europos judriosios savaitės tikslus, suteikti ne tik mokiniams, bet ir tėveliams informacijos, kaip pasirinkti tinkamą transportą ir sutaupyti pinigų, pasportuoti ir saugoti aplinką.

Vaikams, išklausiusiems įvairias mintis, pasakymus apie sveikatai palankią transporto priemonę, buvo pateikta užduotis – nupiešti ką suprato, ir kaip turėtų atrodyti transporto priemonė, kuri nekenkia sveikatai.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro inf.

NDRP direkcijos nuotr.

Pirmąjį spalio savaitgalį gausus stebėtojų būrys iš daugiau kaip 30-ies Europos šalių išlydės išskrendančius paukščius.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija kviečia Šilutės rajono moksleivius prisijungti prie šio gausaus būrio, pabūti gamtoje ir pamėginti atpažinti bei suskaičiuoti paukščius. Mūsų stebėjimo duomenys kartu su kitomis Europos šalimis tą patį savaitgalį bus išsiųsti į Nyderlandus.

Paukščių palydos vyks spalio 2 d. 9 val. Kintų tvenkiniuose. Moksleiviams bus sudaryta galimybė stebėti paukščius per monoklius ir žiūronus.

Skaityti toliau

Patyrę specialistai supažindins su paukščių stebėjimo ir skaičiavimo subtilybėmis.

Tel. pasiteirauti: 8 699 94322 (Kristina Keterienė)

NDRP direkcijos inf.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) primena, kad įmonės, kurių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, trečiojo ketvirčio avansinį pelno mokestį turi sumokėti iki š.m. rugsėjo 30 d. Pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą galima iki š. m. spalio 1 d.

Avansinis pelno mokestis yra mokamas iki kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio pabaigos, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.

Skaityti toliau

Avansinio pelno mokesčio mokėti nereikia naujai įregistruotoms įmonėms pirmaisiais jų mokestiniais metais ir toms įmonėms, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 tūkst. eurų.

„Avansinis pelno mokestis gali būti skaičiuojamas arba pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, arba pagal numatomą einamųjų mokestinių metų pelno mokesčio sumą. Apskaičiavimo būdą įmonė pasirenka mokestinių metų pradžioje, per mokestinį laikotarpį jį galima keisti vieną kartą, jeigu mokesčių mokėtojas nusprendžia, kad pasirinko netinkamą. Tuomet VMI rašomas laisvos formos prašymas teikti avansinę pelno mokesčio deklaraciją iš naujo“, -paaiškina Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė.

Klaipėdos AVMI atkreipia dėmesį, kad viena iš dažniausių klaidų avansinio pelno mokesčio deklaracijose -deklaruota avansinio pelno mokesčio suma mažesnė nei 80 proc. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos (kai avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas yra pasirinktas pagal numatomą pelno mokesčio sumą). Avansinio pelno mokesčio deklaraciją būtina patikslinti, padidinti mokėtiną mokesčio sumą ir sumokėti delspinigius, kurie skaičiuojami nuo kiekvieną mokestinių metų ketvirtį nesumokėtos mokesčio sumos.

Pažymėtina, kad Klaipėdos AVMI paraginus patikslinti šių metų avansinio pelno mokesčio deklaracijas, mokėtojai papildomai deklaravo per 180 tūkst. € pelno mokesčio.

Pasikonsultuoti su VMI specialistais mokesčių klausimais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

Klaipėdos AVMI inf.

Eimanto Chachlovo, ve.lt, nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ataskaitoje skelbiama, kad depresija tampa pasauline problema – nuo šios ligos kenčia 350 mln. žmonių visoje planetoje. Dėl klastingos išraiškos depresija dažnai lieka nepastebėta, nors tai sunki, ilgai trunkanti, lemianti didelį mirštamumą ir kančias liga. 21-ajame amžiuje ji tapo jaunų žmonių liga.

Nustatyta, kad jau šiandien depresija pirmauja neįgalumo priežasčių sąraše. Moksliniai tyrimai rodo, kad liga net ir išgydyta dažnai pasikartoja. PSO prognozuoja, kad iki 2020 metų ši liga taps antra pagal dažnumą.

Skaityti toliau

Depresija nėra „jauna“ liga. Pirmą kartą ji aprašyta VIII amžiuje pr. Kr. Biblijos Psalmyne: „Susitraukęs ir jėgų netekęs, slankioju niūrus visą dieną“. V amžiuje pr. Kr. Hipokratas aprašė „melancholiją“: nepaaiškinamas liūdesys, nemiga, dirglumas, nuovargis, apetito sutrikimai. Šiandien depresija suprantama kaip žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla, nepaisoma asmens higienos, sumažėja savigarba, atsiranda nuolatinis kaltės jausmas.

Depresija laikoma vienu dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Nediagnozuota ir negydoma depresija blogina asmens gyvenimo kokybę, skatina savižudybę, lemia kitų psichinių ir somatinių ligų atsiradimą, pavyzdžiui, sergantieji depresija 4,5 karto dažniau patiria miokardo infarktą.

Nepaisant to, kad depresija žinoma jau daugiau kaip du tūkstančius metų, nepaisant tiesiog fantastiškų medicinos pasiekimų (organų persodinimas, pažeistų funkcijų atkūrimas ir kt.), diagnozuoti depresiją ir, svarbiausia, tinkamai gydyti yra nepaprastai sudėtinga: tik trečdalis ligonių gauna tinkamą gydymą laiku diagnozavus ligą. Sudėtingumą lemia mūsų požiūris į ligą: ligos neigimas ir požiūris į ją kaip į socialinę žymą. Sergantis žmogus gėdijasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, juo labiau, kad pakliūti pas jį sudėtinga.

Todėl, jeigu pastebėjote, kad ilgiau nei mėnesį jus kamuoja:
– prislėgta nuotaika, gyvenimas atrodo visiškai „pilkas“, dažnai kamuoja neaiškaus ilgesio jausmas, jaučiama „gyvenimo tuštuma“;
– kažkur išnyko malonumo jausmas, neįdomu ir nesinori užsiimti mėgstama veikla;
– jaučiamas nuolatinis nuovargis, „nekyla rankos“, kažkur dingo energija, fizinis, psichinis aktyvumas,
−skubėkite pas gydytoją psichiatrą, nes „juodų dienų“ būna kiekvienam, o depresija yra sekinanti liga, kuri savaime nepraeina ir labai kenkia gyvenimo kokybei.

Yra ir kitų depresijos požymių:
– nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus;
– dirglumas, jautrumas emocinei įtampai;
– vengiama bendrauti;
– fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ arba nerimo pojūtis;
– kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas;
– sunku susikaupti veiklai;
– pesimistinis ateities įsivaizdavimas;
– polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę;
– apetito sutrikimas;
– potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“;
– įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Tai gydytojo specialisto darbas atskirti Jūsų nuotaikos kaitą nuo rimtos psichinės ligos. Neužsiminėkite savigyda, nes depresijos gydymas yra kompleksinis procesas: apima gydymą vaistais, socialinę pagalbą, psichoterapiją. Atsiminkite, kad mūsų smegenys yra tobulas kompiuteris, kuriame milijardai neuronų ir mes nenuspėsime, kaip jie pradės sąveikauti tarpusavyje gavę draugų, kaimynų, giminaičių patartą išorės poveikį. Iki šiol medicina negali vienareikšmiškai išskirti ir detalizuoti depresiją lemiančių veiksnių. Tačiau mokslininkai nepasiduoda: visame pasaulyje atliekami tyrimai siekiant nustatyti galimus depresiją lemiančius faktorius. Ispanijos mokslininkai per 10 metų ištyrė per 15 000 Ispanijos gyventojų dėl depresijos galimos priklausomybės nuo mitybos. Jie nustatė, kad vartojant daug vaisių, daržovių, riešutų ir mažai mėsos depresijos atsiradimo rizika sumažėja. Atlikto tyrimo metu depresija buvo diagnozuota daugiau nei 1500 gyventojų. Kinų mokslininkai nustatė, kad depresijos atsiradimo rizika sumažėja, kai valgoma daug žuvies.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl geriausiojo titulo rungiasi 10 Lietuvos gastronominių projektų. Tarp jų ir šilutiškiai su savo žuviene.

Kas – pagal senąsias tradicijas verdamas alus, šakočiai ar pamario žuvienė – yra geriausia, ką gali pasiūlyti Lietuvos virtuvė? Tai paaiškės lapkričio viduryje, kuomet bus paskelbtas geriausias Lietuvos gastronominis projektas, apie kurį sužinos ir kitos Europos šalys. Praėję atrankinį etapą šiuo metu dėl geriausiojo titulo rungiasi 10 gastronominių projektų iš skirtingų Lietuvos regionų.

Skaityti toliau

„Gastronominis turizmas sparčiai populiarėja Lietuvoje. Paraiškas konkursui pateikė vietovės, sėkmingai organizuojančios gastronominius festivalius ir kulinarinio paveldo pristatymus, edukacines programas, maisto bei derliaus šventes. Lietuva išties gali didžiuotis savo kulinariniu paveldu, kuris maloniai stebina ir vietinius, ir užsienio turistus, o šis projektas – puiki proga plačiau pristatyti ilgametes savo krašto kulinarines tradicijas ir populiarinti naujus kulinarinius projektus“, – sako Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė.

Konkurse dalyvauti panoro skirtingas gastronomines tradicijas puoselėjantys projektai iš visų mūsų šalies regionų. Ekspertų komisija atrinko dešimt stipriausių gastronominių projektų – konkurso finalininkų.

Konkurse aktyviai dalyvavo gastronominių projektų vykdytojai, siūlantys paragauti lietuviškos žuvies patiekalų. Į finalą pateko net trys tokio pobūdžio projektai iš pamario krašto ir Rytų Aukštaitijos. Kuršių mariomis, Nemuno delta, Minija ir Karaliaus Vilhelmo kanalu organizuojamo kulinarinio kruizo „Žuvies kelias“ metu galima susipažinti su pamario krašto, Mažosios Lietuvos gastronominėmis tradicijomis, paragauti iš trijų rūšių žuvies verdamos žuvienės. Pamaryje verdamos žuvienės kviečia paragauti ir konkurse dalyvaujantys šilutiškiai – čia sriubos virimas prilyginamas ritualui, atliekamam laikantis senų tradicijų, organizuojamos kelionės laivu po Nemuno deltą. Tradicinės žuvienės galima paragauti ir Ignalinoje – ežeringiausio Lietuvos regiono gyventojai turi unikalias žuvienės virimo tradicijas, kurias pristato edukacinės programos metu.

Projekte dalyvauja ir gėrimų gamintojai. Anykštėnai kviečia užsukti paragauti vaisių vyno „Voruta“, gaminamo iš vietinių ūkininkų žaliavos, čia rengiamos ekskursijos po vyno gamyklą, degustacijos. Edukacinėje kelionėje siauruoju geležinkeliu „Siauruko pakelės legenda – Balio Karazijos vyndarystės istorija“ pristatomas vaisvynių dirbtuvės įkūrėjas Balys Karazija, vyninės sukūrimo istorija, vaisių vyno gamybos ypatumai, vyno charakteristikos, degustuojamas vaisių vynas. O norintieji paragauti tradicinio lietuviško alaus kviečiami į Pakruojo dvarą, kur jau nuo XIX amžiaus puoselėjamos aludarystės tradicijos. Autentiškame alaus bravore galima susipažinti su alaus gamybos procesu, paragauti tradicinių patiekalų su alumi, pvz., kanapėmis gardintų blynų iš salyklo ir skirtingų šio gėrimo rūšių – pradedant stipriu, sodriu „pirmoko“ alumi, baigiant švelniu, panašiu į girą trečio užpylimo alumi.

Konkurse dalyvaujantys šakiškiai svečius kviečia užsukti į zanavykų krašto „ragaučių“ (degustaciją). Jo metu svečius, pasodintus už tradiciniais indais ir zanavykų valgiais padengto stalo, šeimininkė supažindina su šio krašto tradicijomis. Čia paragauti galima įvairiausių suvalkietiškų patiekalų: naminių rūkytų lašinių su svogūnais, silkės su natūraliai raugtais burokėliais ir sėmenų aliejumi bei karštomis bulvėmis, „vinigreto“, kepto sūrio, šaltienos, krosnyje keptos kopūsto galvos, naminės giros ar morkų saldainių.

Su dzūkišku kulinariniu paveldu – bandomis – galima susipažinti užsukus į Punią. Tradicinėje dzūkiškoje pirkioje, kur įrengta duonkepė krosnis, girnos, iš tarkuotų bulvių, ant ližės ir kopūsto lapo kepamos bandos, kurios vėliau valgomos su iš naminės varškės ir grietinės pagamintu „daryciniu“.

Saldumynų mėgėjai kviečiami užsukti į Druskininkus, kur galima paragauti šakočio ir apsilankyti šakočių muziejuje – čia eksponuojamas ir didžiausias pasaulyje 3,72 m aukščio šakotis. Važiuojantieji Panemunės keliu kviečiami užsukti į šalia Jurbarko įsikūrusį „Medaus slėnį“. kur galima paragauti įvairiausių rūšių medaus: kiaulpienių, aviečių, dobilų, viržių, grikių ar lipčiaus – kiekviena medaus rūšis pasižymi išskirtiniu skoniu ir gydomosiomis savybėmis, su kuriomis svečiai supažindinami edukacinės programos metu. Prie medaus puikiai tinka ir agurkai, į kurių šventę svečius kasmet kviečia projekte dalyvaujantys Kėdainiai. Agurkų auginimo tradicijos šiame mieste istoriją skaičiuoja nuo XIX amžiaus, o šventės metu lankytojai kviečiami paragauti įvairių patiekalų su agurkais, susipažinti su vietiniais augintojais, parodysiančiais, kaip šią daržovę tinkamai auginti, paruošti, konservuoti.

www.tourism.lt inf.

Šilutės rajono savivaldybė skelbia „Lietuvininkų vilties“ premijos konkursą ir kviečia teikti siūlymus dėl premijos kandidatų (motyvuotą medžiagą, kurioje būtų nurodytas kandidato vardas, pavardė ar organizacijos pavadinimas, adresas, išsamus veiklos aprašymas, rekomendacijos ar vaizdinė medžiaga) iki 2015 m. spalio 30 d. Savivaldybės administracijai, 329 kab. (Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė).

Skaityti toliau

Premija teikiama asmeniui ar organizacijai (jaunimo organizacija, su jaunimu dirbanti organizacija), kurie buria jaunus žmones, skatina jų iniciatyvas ir bendruomeniškumą.

Premiją sudaro laureato diplomas, piniginė premija – 850 Eur ir premijos statulėlė.

Nuostatai ir anketa

„Lietuvininkų vilties“ premijos laureatai

Kam įdomu – prašom: https://www.facebook.com/pages/%C5%A0ilut%C4%97s-trolis/489364031165554?fref=ts

Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas ir Belgijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgų vienetai 2015-10-04 planuoja vykdyti pratybas „Baltic Piranha“, kurių metu kariai atliks žygį su transporto priemonėmis bendro naudojimo keliais.

Spalio 4 d. nuo 10.00 iki 11.00 val. Šilutės mieste, senojo turgaus aikštėje (prie namo Turgaus g. Nr. 7), planuojamas trumpas technikos ir karių sustojimas.

Skaityti toliau

Parengta pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos inf.

Mieli Mokytojai,

Jūsų darbas – neįkainojamas ir įtakojantis šimtus jaunų likimų bei mūsų visų ateitį,
tad nuoširdžiai sveikinu Jus profesinės šventės proga ir linkiu tvirtybės, sveikatos ir įdomių idėjų kasdien!
Būkite laimingi!

Raimundas Ambrozaitis,
LR Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas

Skaityti toliau

Užsakymo nr. 151002

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Tradiciškai kas dvejus metus Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pakviečia Šilutės krašto penkių gimnazijų gimnazistus susitikti Vilniaus universiteto „Žinių ir karjeros mugėje“. Renginiai telkia Šilutės krašto gimnazistus planuoti ir pasirinkti interesus atitinkančią karjerą, skatina profesinę motyvaciją, pilietinę brandą, sudaro galimybę geriau suvokti gyvenimo pašaukimą. Renginio metu pristatomos VU studijų naujovės.

Skaityti toliau

Rugsėjo 24 d. Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje vykusioje „Keliaujančioje žinių ir karjeros mugėje“ dalyvavo Žemaičių Naumiesčio, Vainuto bei Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniai. Čia surengtos bendros integruotos pamokos „Vilniaus universiteto kaitos ženklai: atviras, besikeičiantis, augantis“ metu universiteto Karjeros ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistės Jurgita Norvaišienė ir Roberta Kutulytė pristatė universiteto istoriją, dabartį, studijų programas bei sąlygas.

Vėliau vyko darbas sekcijose „Pažink. Planuok. Pasirink“. Renginio dalyviai pasiskirstė į 8 sekcijas. Didžiausią susidomėjimą tarp dalyvių sukėlė filosofijos fakulteto profesoriaus dr. Albino Bagdono tema „Besimokančios smegenys“ (27 dalyviai) bei prof. habil. dr. Fizikos fakulteto dekano Vytauto Balevičiaus paskaita „Taikomoji fizika – aukso vidurys tarp fizikos ir inžinerijos“ (20 dalyvių).

Sekcijoje „Nuo klasikos iki įvairovės, nuo kalbos iki Europos kultūros“ doc. dr. Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetonapristatė studijų tvarką bei kitokios studentų veiklos galimybes, lietuvių bei kitų kalbų subtilybes ir kaitą. Sekcijoje „Besimokančios smegenys“ klausytojams ne tik buvo pristatytas Filosofijos fakultetas, bet ir priminta smegenų sandara bei funkcijos. Sekcijoje „Taikomoji fizika – aukso vidurys tarp fizikos ir inžinerijos“ mokiniai išgirdo apie dažniausiai pasitaikančius fizikinius reiškinius, atradimus, Fizikos fakultetą bei jo laukiančius pokyčius.

Sekcijoje „Šiandieninis istorikas: studijų pasirinkimo ir karjeros galimybės“ Istorijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas pristatė Istorijos fakultetą, jo prioritetus, galimas pasirinkti istorijos mokslo sritis, mokslinį darbą apie vieną iš Lietuvos istorijos laikotarpių. Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys sekcijoje „Komunikacija: studijų naujovės, pasirinkimų ir karjeros galimybės“ ne tik kalbėjo apie studijų tvarką, naujoves, bet ir diskutavo apie karjeros galimybes plačiąja prasme. Dr. Vida Petrylaitė, Teisės fakulteto lektorė, sekcijoje „Šiandienos teisininkas: žinios, erudicija ir…?“ supažindino su teisininkų – advokatų, antstolių, prokurorų, teisėjų – funkcijomis, studijų tvarka, pristatė savo veiklą fakultete. Sekcijoje „Žmonijos gamtamokslis raštingumas ir jo poreikis“ doc. dr. Regina Prapiestienė, Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanė, išsamiai pristatė visas bakalauro studijų programas: koks reikalingas konkursinis balas, studijų kainas ir kt. Ji papasakojo, ką gebės baigusieji šias studijų programas.

Didžiausią įspūdį dalyviams paliko darbas sekcijose „Matematika-informatika – harmoningai suderintos studijos. Kas tai?“ (dr. Linas Būtėnas, Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanas), „Žmonijos gamtamokslis raštingumas ir jo poreikis“ (doc. dr. Regina Prapiestienė, Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanė), „Besimokančios smegenys“ bei „Šiandienos teisininkas: žinios, erudicija ir…?“.

Gausi Šilutės miesto gimnazistų auditorija su Vilniaus universiteto atstovais susitiko Šilutės pirmojoje gimnazijoje. Po trumpų Pirmosios ir Vydūno gimnazijų direktorių Laimos Spirgienėsir Marinos Stirbienės sveikinimų žodžių, universiteto Studijų direkcijosKarjeros ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistės Jurgita Norvaišienė ir Roberta Kutulytė jaunuomenei pristatė seniausią ir didžiausią Lietuvos aukštąją mokyklą – Vilniaus universitetą.

Viešnios paminėjo, jog universitetas 2013 m. tapo pirmuoju universitetu pasaulyje, įvertintu Tarptautinės nevyriausybinės kultūros paveldo kokybės valdymo organizacijos HERITY, o 2014 m. skirtas Study Portals apdovanojimas, kaip vienam geriausiai studentų įvertintų Europos universitetų (9+ balai iš 10).Universitete daugiau kaip 70 bakalauro ir 110 magistratūros studijų programas renkasi ir studijuoja per 19 tūkstančių studentų, kuriems žinias ir informaciją teikia apie 250 profesorių, 500 docentų, 600 lektorių, 450 asistentų. Gretutinės studijos studentams sudaro galimybes greta pagrindinės studijų krypties programos studijuoti kitos studijų krypties programą ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį. Dalyvavimas ERASMUS praktikoje praverčia norint tobulėti, pasisemti vertingos profesinės patirties užsienio šalies įmonėje ar organizacijoje. Pranešėjos supažindino ir su studentams teikiamomis paslaugomis. Jų patogumui septynias dienas per savaitę ištisą parą veikia visiems atvira biblioteka, Kultūros, Sveikatos ir Sporto centrai, teikiamos Karjeros ir konsultavimo paslaugos, savo gabumus studentai gali patikrinti ar pareikšti dalyvaudami Studentų atstovybės veikloje. Apie studijų naujoves jaunuoliai kasmet informuojami Mokslo ir studijų mugėse Vilniuje ir Kaune, naujienas galima sužinoti ir dalyvaujant Mokymosi visą gyvenimą programos „Studentas vienai dienai“ veikloje, individualių konsultacijų ir grupinių susitikimų metu, internetiniame puslapyje www.kviečia.vu.lt ar oficialioje universiteto „Facebook“ paskyroje, kasmet išleidžiamas elektroninis leidinys „Kviečia Vilniaus universitetas“.

Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys sekcijoje „Komunikacija: studijų naujovės, pasirinkimų ir karjeros galimybės“ kartu su mokiniais pirmiausia gilinosi į komunikacijos reiškinį, jos sampratą. Komunikacija – tai bendravimo ryšys, tam tikras pranešimas, kurį turime profesionaliai sukurti ir perduoti. Profesorius pripažino, kad šiuolaikinės informacinės technologijos žmonių bendravimą paverčia techniniu, neleidžiančiu išreikšti jausmų, nuotaikų. Galbūt todėl daliai jaunų žmonių pastaruoju metu trūksta aktyvumo, motyvacijos. Ieškant savęs, atsakymų visada randama knygose. Jos verčia mąstyti, padeda suvokti, suprasti gyvenimo prasmę. A. Vaišnys patarė pirmiausia skaityti žymių autorių knygas, neeikvoti laiko nesudominančioms knygoms ir niekada nekreipti dėmesio į vis dar pasitaikančias rimtai skaitymo nevertinančių jaunuolių pašaipas.

Susitikimo metu mokiniai labiausiai domėjosi žurnalistikos studijomis. Vilniaus universitetas kasmet parengia apie 40 žurnalistų, programos nuolat atnaujinamos, nemaža dalis universiteto absolventų šiandien – žymūs šalies žurnalistai ir reporteriai. Tačiau dekanas A. Vaišnys perspėjo, jog žurnalistika, tai ne priemonė ar galimybė save parodyti, kaip kartais mano jaunas žmogus. Žurnalisto esminis tikslas – perduoti naujieną. Kaip jis tai padarys priklauso nuo asmens pastangų, noro, užsispyrimo.

Mokiniams taip pat pristatytos ir archyvistikos, kūrybos komunikacijos, informacijos bei bibliotekų paslaugų ir kitos Komunikacijos fakulteto bakalauro studijų programos.

Gimnazistai dalyvavo Vilniaus universiteto keliaujančio žinių ir karjeros knygynėlio sutiktuvėse.

Vilniaus universiteto profesoriai, dekanai, atvykę į Pamario kraštą, kasmet viešajai bibliotekai dovanoja knygų, kurios praturtina bibliotekos fondus, jos paklausios tarp studijuojančio jaunimo. Ir šiemet bibliotekos lentynos gausiai papildytos mokslinio, pažintinio, informacinio turinio leidiniais.

Tad penktadienį, rugsėjo 25 dieną, bibliotekos INFO taško jaunuomenei surengtos Vilniaus universiteto keliaujančio žinių ir karjeros knygynėlio, padovanoto F. Bajoraičio viešajai bibliotekai, sutiktuvės. Jose dalyvavo Šilutės Vydūno gimnazijos mokytoja Jūratė Gusevienė su savo mokiniais. Prie jų prisijungė ir Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistai.

Renginio dalyviams pristatytos prieš keletą metų ir šiemet padovanotos knygos. Gimnazistams aktualiausi tie leidiniai, kur galima rasti vertingos informacijos apie studijų Vilniaus universitete naujoves, karjeros galimybes.

Susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti ir su bibliotekos 70-mečiui išleistu leidiniu „Biblioteka – durys, atviros visiems“.

Knygynėlio sutiktuvių metu veikė paroda „Vilniaus universiteto dienų Šilutėje akimirkos“.

Ar sugrįš į Šilutę baigusieji Vilniaus universitetą?

Diskusijų klubo 17.17 nariai Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos konferencijų salėje rinkosi diskusijai su Vilniaus universiteto dėstytojais, šilutiškiais pedagogais. Diskusijos tema – „Profesija, karjera, darbdavys: ar esame atviri iššūkiams?“ Diskusijai vadovavo klubo 17.17 atstovas, pedagogas Jonas Jaunius.

Jis trumpai priminė diskusijų klubo tikslus ir apžvelgė pasirinktos temos aktualumą. Savo kalboje diskusijos vedėjas rėmėsi kelių pastarųjų metų žurnalo „Veidas“ straipsniais apie Lietuvos aukštąsias mokyklas, profesijų pasirinkimą. Straipsniuose pateikiami faktai nedžiugina. Apie pusę baigusiųjų aukštąją mokyklą ar kolegiją papildo Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių gretas. Tiesa, faktai liudija, kad įsidarbinimo problemos aplenkia Žemaitijos kolegijos, kuri glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, absolventus. Šios kolegijos steigėja yra Plungės pramonininkų sąjunga.

Viename „Veido“ numeryje rašoma apie į darbo rinką ateinančią naują darbuotojų kartą. Jai atstovaujantys darbuotojai pasižymi lojalumo, atsakomybės stoka, nenoru susikalbėti, nenoru būti pavaldiniais, tačiau su didelėmis ambicijomis.

Ar laukiami Šilutėje?

Jonas Jaunius klausė susirinkusiųjų: „Ar esame krašto patriotai, ar laukiame mokslus baigusių studentų sugrįžtančių įsidarbinti rajono įstaigose, įmonėse? Kiek pastaraisiais metais baigusių mokslus pamariškių įsidarbino Šilutės rajone?“ Vienas didžiausių darbdavių AB „Šilutės baldai“ per pastaruosius dvejus metus įdarbino 4 Kauno technologijos universiteto diplomantus, 2 iš Klaipėdos universiteto ir 5 – iš įvairių kolegijų. Baldininkai pageidautų glaudesnio bendradarbiavimo su gimnazijomis bei ryšių su aukštosiomis mokyklomis. UAB „Šilutės durpės“, pasiruošusi per metus įdarbinti 3 specialistus, pasigenda bakalauro išsilavinimą turinčių specialistų. Prieš kelerius metus UAB „Šilutės vandenys“ buvo pasiruošę įdarbinti studijuojantį šilutiškį. Deja, pasiūlę darbą Šilutėje, išgirdo, kad baigęs mokslą jaunuolis į Šilutę neplanuoja sugrįžti. O štai jauni medikai mieliau renkasi darbą Šilutės ligoninėje. Šilutės rajone prekybos verslą plėtoja UAB „Šilutės prekyba“, kuriai vadovauja profesionalūs prekybininkai ir UAB „Egmina“, kuriai vadovauja kitų profesijų žmonės. Kitas pavyzdys, kad verslą įkurti galima neturint specialybės. Iškart po mokyklos baigimo įkūręs Verslo paslaugų centrą šilutiškis neneigia, kad kurdamas verslą daug ką darė spėliodamas, o jei būtų turėjęs išsilavinimą, daug ko būtų nė nepradėjęs daryti…

Absolventai darbo ieško miestuose

Diskusijų klubo narys Antanas Čepys, projektavimo firmos „Nemuno deltos projektai“ direktoriaus pavaduotojas, džiaugėsi, kad Vilniaus universiteto dėstytojai sutiko padiskutuoti su diskusijų klubo nariais. Projektavimo įmonės vadovas apgailestavo, jog surasti jauną kvalifikuotą architektą yra didelis iššūkis. Tai nėra problema Kaune ar Vilniuje, ten architektų per daug. Kasmet paruošiama apie 150 architektų, o jų reikia gal tik provincijoje. Tam įtakos turi globalizacijos procesai, traukiantys jaunus žmones iš provincijos į miestus. Tik sukurdami išskirtines sąlygas tam tikroms darbo vietoms provincijoje galime tikėtis sulaukti jaunų specialistų.

Visuomenė diskutuoja, ar ne per daug turime universitetų, ar jie ne per daug paruošia specialistų, vėliau nerandančių sau vietos, dirbančių ne pagal specialybę? A. Čepys nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, visuomenė tampa labiau išsilavinusi, daugiau žmonių turi aukštąjį išsilavinimą.

Klubo narys Petras Skutulas, „Pamario“ laikraščio redaktorius, kalbėjo, kad šiais laikais sunku tikėtis, kad redakciją papildys žurnalistikos studijas baigusieji VU studentai. Vilnius – toks akivaras, kuriame visko sutelpa labai daug… Ten ir „kelias į žvaigždes“ daug artimesnis. Mūsų poreikius tenkina ir Klaipėdos universitete rengiami žurnalistai – šiuo metu dirba du žurnalistiką KU baigę korespondentai.

Diskusijų klubo narys Edvardas Jurjonas, ne vienerius metus besiverčiantis metalo dirbinių prekyba, neseniai baigė rekreacijos studijas. Pasak jo, jam studijos padėjo atrasti naują užsiėmimą, padedantį skleisti sveiką gyvenseną.

Ar tėvai skatina grįžti?

VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys pastebėjo, kad tėvai ne visada savo vaikus skatina grįžti. Taigi atsakymo reikėtų ieškoti tarpusavio santykiuose. Ugdant jauną žmogų būtina jam įdiegti, jog jis pats yra kūrėjas.

Istorijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas atkreipė dėmesį, kad universitetinių studijų esmė – gauti kuo daugiau žinių, ugdyti asmenybę. O tėvai, mokytojai turi skatinti mokinius rinktis specialybes, kurios jiems artimos pagal polinkius. Diskusijai pakrypus apie ankstyvą studentų profesinę karjerą, dekanas sakė, kad dirbantys studentai yra jų studijų stabdis – prastėja paskaitų lankomumas, nukenčia studijų kokybė.

Teisės fakulteto lektorė dr. Vida Petrylaitė nesutiko, kad reikėtų riboti visų studentų darbinę veiklą. Dauguma studijuojančių teisę pagal specialybę pradeda dirbti ketvirtame kurse. Tai idealu, atlikdami praktinį darbą studentai sužino daugiau.

Filologijos fakulteto dekanas doc. Dr. Antanas Smetona kalbėjo apie tai, jog reglamentuojamos profesijos yra teisė ir medicina. Tačiau žiūrint į tokią universiteto misiją pamatome, kokia sistema yra valstybėje. Į kolegijas stoja mažiau negu į universitetus, universitetas paruošia daugiau negu reikia specialistų. Tačiau lazda turi du galus. Jei ir toliau taip bus, tai ateityje pamatysime bankrutuojantį Klaipėdos universitetą, kuris, kaip teko išgirsti, yra Šilutės kraštui užuovėja.

Fizikos fakulteto dekanas profesorius habil. dr. Vytautas Balevičius pateikė Olandijos švietimo sistemos pavyzdį. Sistemos esmė yra glaudus ryšys: mokykla – valstybė – įmonė. Toks bendradarbiavimas suteikia naują požiūrį. Jis užsiminė, kad iš Lietuvos ne tik išvažiuoja, bet ir sugrįžta. Neretai grįžtantieji norėtų pasirodyti patriotais, tačiau yra „tarsi išsunkti vaisiai“.

Pasak Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanės Reginos Prapiestienės, studentai sutiktų grįžti į namus, tačiau trūksta valstybinio požiūrio. Gamtos fakultetas netenkina geologijos firmų specialistų poreikio. Tokios įmonės, bendradarbiaujančios su Europos valstybėmis, studentus praktikai siunčia padirbėti Prancūzijoje, Olandijoje ar Skandinavijos šalyse. Ten padirbėję bakalauro studijų studentai pamiršta planus siekti tolimesnių studijų.

Ankstyva profesinė karjera

Šilutės pirmosios gimnazijos mokytoja Renata Petrenkienė pasidžiaugė diskusijoje iškelta problematika apie mokinį, mąstantį apie savo studijas, jas pabaigus ketinimus grįžti į namus bei gilesnę pažintį su būsima profesija jau mokantis. Karjeros ugdymas turi naują kryptį, yra individualios, grupinės konsultacijos, paskaitos, ryšiai su darbdaviais.

Svečiai aplankė unikalią, neįprastos, trikampės plano formos Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčią, Žemaičių Naumiesčio muziejų bei naujai besikuriantį Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialą.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Regina Tamošauskienė, Gardamo pagrindinės mokyklos direktorė, Pasaulinės gyvūnų dienos proga apdovanota ženklu „Sekime Šv. Pranciškaus pavyzdžiu“ (nuotraukoje).

Tokio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) įvertinimo ji sulaukė už švietėjišką veiklą gyvūnų gerovės ir apsaugos klausimais, originalius sumanymus ugdant mokyklos bendruomenės pagarbą ir atjautą gyvūnams.

Skaityti toliau

Dar dviem Šilutės rajono gyventojams – Gardamo pagrindinės mokyklos informacinių technologijų mokytojai Jurgitai Kasputienei ir Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiajam veterinarijos gydytojui – inspektoriui Vytautui Mockui – įteiktos VMVT padėkos už neabejingumą pamestiems, sužeistiems, neprižiūrimiems, kenčiantiems, badaujantiems gyvūnams, už rūpestį ir pagalbą jiems bei švietėjišką veiklą gyvūnų gerovės klausimais, o Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokytoja Violeta Lukočienė gavo vertingą atminimo dovaną.