Naujieji metai be fejerverkų tiesiog neįsivaizduojami. Dauguma žmonių neapsieina be jų ir per didžiąsias savo gyvenimo šventes. Kokie būna pagrindiniai fejerverkų tipai? Varle.lt specialistai dalinasi patarimais, ką ir kodėl svarbu žinoti renkantis fejerverkus bei kodėl būtina atkreipti ypatingą dėmesį į saugumą jais naudojantis.

Skaityti toliau

Kaip išsirinkti fejerverkus?

Visi pirotechnikos gaminiai skirstomi į profesionalius (IV ir V pavojingumo klasės) ir mėgėjiškus (I, II ir III pavojingumo klasės). Profesionalius fejerverkus naudoti gali tik specialistai, o mėgėjiški skirti masiniam naudojimui, todėl toliau apžvelgsime būtent pastaruosius.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagrindinės fejerverkų pavojingumo klasės

I pavojingumo klasės pirotechnika

Tai visų pamėgtos bengališkos ugnelės, ugnies fontanai, raketos, konfeti ir pan. Pavojingumo spindulys čia yra 0,5 m. Tokie fejerverkai laikomi saugiausiais, tačiau netinkamai jais naudojantis žalos taip pat galima prisidaryti. Dėl šios priežasties bengališkas ugneles rekomenduojama naudoti gryname ore, o įvairias raketas – atokiau nuo atviros ugnies.

II pavojingumo klasės pirotechnika

II pavojingumo klasės fejerverkų gaminiai – tai petardos, fontanai ir vulkanai. Pavojingumo spindulys čia yra 5 m. Petardos pasižymi tik stipriu garsu, kitų efektų įprastai jos neturi. Fontanai ir vulkanai – tai kibirkščių srovės atitinkamame aukštyje. Pagrindinis dalykas, kuriuo fontanai skiriasi nuo vulkanų, yra tas, kad pirmųjų aukštis nesikeičia naudojimo proceso metu.

III pavojingumo klasės pirotechnika

Tai efektyviausi fejerverkai: romėniškos žvakės, raketos ir petardos. Pavojingumo spindulys čia siekia 20 m. Su tokiais fejerverkų gaminiais reikėtų elgtis maksimaliai atidžiai. Rekomenduojama juos naudoti atokiau nuo namų, medžių ir elektros perdavimo linijų. Įprastai tokius fejerverkus siūloma užfiksuoti, pavyzdžiui įsmeigti į sniegą. Pasibaigus fejerverkų efektams nereikėtų iškart artintis prie pirotechnikos gaminio, siūloma 5 – 10 min. palaukti. Jei fejerverkas iškart nesuveikia, prie jo taip pat siūloma nesiartinti bent 10 min.

IV ir V pavojingumo klasių pirotechnika

Šioms pavojingumo klasėms priskiriami profesionaliam naudojimui skirti fejerverkai, kurių pavojingumo diapazonas yra didesnis nei 20 metrų.

Populiariausi pirotechnikos gaminių tipai

Bengališkos ugnelės

Skleidžia kibirkštis. Būkite atsargūs su įkaitusia viela! Bengališkai ugnelei užgesus jos temperatūra gali būti 650°C.

Petardos

Pagrindinis petardų efektas yra trenksmas, tačiau kartais tai būna ir blyksnis. Prancūzų kalboje „peter“ reiškia „sprogti su trenksmu“. Petardų negalima mėtyti!

Fontanai

Pakylantys į 8 m. aukštį įvairiaspalvės kibirkščių puokštės, kurias gali lydėti garsiniai efektai.

Raketos

Paleidžiamos iš specialių vamzdžių, pakyla į orą būdingu švilpimu ir apibrėžtame aukštyje sukuria vizualinius efektus, kuriuos gali lydėti garso efektai. Raketų pagalys yra skrydžio stabilizatorius, jis neskirtas laikymui ar įsmeigimui į žemę!

Romėniškos žvakės

Tvirtinamos prie stulpo ar įsmeigiamos į žemę romėniškos žvakės po uždegimo apibrėžtame aukštyje sukuria vizualinius efektus, kuriuos gali lydėti garso efektai.

Pirotechnikos baterijos

Rinkinys, kuris turi keletą to paties tipo elementų su viena ar dviem degtimis. Baterijos iššauna į didelį aukštį (iki 200 m) ir, kai pasiekia savo didžiausią tašką, sprogsta su galingu garsiniu efektu. Išskiriamos dviejų kategorijų pirotechnikos baterijos: F2 ir F3 baterijos.

Atsargiai su fejerverkais!

Nors fejerverkai skirti pramoginiams tikslams, jie gali būti labai nesaugūs. Šių gaminių sudėtyje yra sprogstamųjų medžiagų. Kiekvienais metais Europoje žiemos švenčių metu fiksuojami šimtai nelaimingų atsitikimų, susijusių su fejerverkų naudojimu. Kai kurie atvejai baigiasi mirtimi. Daugumos šių nelaimingų atsitikimų priežastimi dažniausiai būna esminių saugumo taisyklių nepaisymas.

Kokios kyla grėsmės?

Netinkamas ir neatsargus naudojimasis fejerverkais gresia:
nudegimais, galvos ir rankų traumomis,
akių sužalojimais, įskaitant ir regėjimo praradimą,
giliomis žaizdomis,
klausos praradimu.

Kokių saugos taisyklių paisyti?

Niekada nenešiokite fejerverkų kišenėse.
Padegant fejerverkus ugnies šaltinį reikėtų laikyti ištiestoje rankoje. Niekada nesilenkite virš padegamų fejerverkų.
Laikykitės saugaus atstumo, kuris nurodomas instrukcijoje.
Petardas, raketas, fontanus ir kitus III pavojingumo klasės pirotechnikos gaminius naudokite tik didelėse, atvirose erdvėse. Arti esantys medžiai ir elektros linijos gresia gaisru.
Jei fejerverkas iškart neužsidega ar sudega ne iki galo, nesiartinkite prie jo mažiausiai 15 minučių.
Fejervekus uždekite po vieną.
Paisykite visų instrukcijų, nurodytų ant konkretaus pirotechnikos gaminio pakuotės ar instrukcijoje.

Kaip ir kada atsirado fejerverkai?

Pradžioje dirbtinės ugnys buvo labiau garsinė nei vizualinė pramoga. Šiandien tokios medžiagos būtų apibūdintos kaip įprastos petardos. Jau apie 206 metus prieš mūsų erą Han dinastijos valdymo metu Kinijoje piktųjų dvasių atbaidymui į laužą buvo metamos bambuko lazdos. Lazdos ruseno, o po akimirkos sprogdavo su garsiu trenksmu. Taip gimė senovės kinų paprotys, kuris laikui bėgant rado savo vietą įvairių ceremonijų metu. Sprogstantys bambukai, vadinami „pao chuk“, buvo pradėti naudoti ir gimtadienių, vestuvių, karūnavimų ir maldos metu. Tikėta, kad tas sprogimas gali ne tik išgąsdinti demonus ir atbaidyti piktąsias dvasias, bet ir atnešti laimę bei sėkmę.

Antrąjį pirotechnikos radimosi etapą pradėjo juodojo parako atradimas Kinijoje Tang dinastijos valdymo metais tarp VI ir IX a. Net iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis žinomas pirotechnikos mišinys. Fejerverkų populiarumas augo kaip ant mielių. Žinios apie pirotechniką Europoje atsirado tik XVI a. Šį nuopelną priskirti reikėtų arabų šalims. Didžiausią indėlį į pirotechnikos vystymą Europoje įnešė italai ir vokiečiai, vėliau ir anglai.

Šiandien fejerverkai daugiausiai naudojami pramoginiais tikslais, siekiant paįvairinti (dažniausiai fejerverkai – švenčių ir renginių kulminacijos taškas) įvairias šventes. Išskyrus profesionalų naudojamus fejerverkus, rinkoje yra prieinama daugybė pirotechnikos gaminių mėgėjams.

Kaip atsiranda spalvoti fejerverkų efektai?

Iki XIX a. buvo įmanoma išgauti nedaug fejerverkų spalvų. Net iki XVIII a. buvo žinomi tik geltonų ir oranžinių spalvų fejerverkai. Tik vėliau jų gamyboje pradėti naudoti chloratai, kurie leido išgauti raudoną ir žalią spalvas. „Jauniausios“ – raudona ir mėlyna spalvos, kurios yra XX a. išradimas.

Fejerverkų spalvos atsiranda kai kurių metalų jonų dėka. Dėl šilumos poveikio jie gauna energijos, kurią vėliau atiduoda spalvotos šviesos pavidalu. Pridedant magnio ar aliuminio druskų dulkių, temperatūra padidinama net iki 2100 °C, tai ir leidžia pasiekti didesnį spalvų ryškumą. Boro junginiai suteikia žalią spalvą, natrio – geltoną, stroncio – raudoną, o vario (įprastai vario chloridas (II)) – mėlyną. Purpurinės ir violetinės spalvos atsiranda sumaišius raudoną spalvą su mėlyna, t.y. prie vario chlorido pridėjus atitinkamų proporcijų stroncio junginių.

vmvt.lt nuotr.

Specialistai pataria, ko nereikėtų pamiršti ruošiant šventinį stalą bei norint išvengti maisto švaistymo ir sveikatos sutrikimų.

Renkantis maisto produktus reikia įdėmiai perskaityti ženklinimo etiketes ir įsitikinti, kad nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Nereikėtų pirkti gaminio su ištaisyta, perklijuota ar visai nuplėšta etikete, nes taip gali būti nuslepiamas tikrasis produkto galiojimo terminas.

Skaityti toliau

Be to, nuo šių metų gruodžio 13 dienos įsigaliojo privalomas reikalavimas – pateikti maistingumo deklaracijas, pagal kurias galima įvertinti produktų energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, angliavandenių bei cukrų kiekius.

Būtina ne tik atidžiai perskaityti ženklinimo etiketes, bet ir apžiūrėti kiekvieną produktą vizualiai – atkreipti dėmesį, ar nepasikeitusi spalva, konsistencija, ar nėra pašalinio, nebūdingo kvapo. Be to, ant produktų etikečių paryškintu šriftu turi būti nurodyti alergenai, kas palengvina pasirinkimą alergijas ar netoleravimą tam tikriems maisto produktams turintiems žmonėms.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Perkant reikėtų atkreipti dėmesį į produktų laikymo sąlygas. Greitai gendantys maisto produktai (pienas, jo produktai, žuvys, mėsa, kreminės konditerijos gaminiai) turi būti laikomi šaldymo įrenginiuose. Šaldytų gaminių nerekomenduojama rinktis iš perpildytų įrenginių. Jeigu pakuotėse daug šerkšno, reiškia produktai nepakankamai šaldomi.

Prieš dedant žalią mėsą, paukštieną ar žuvį į pirkinių krepšį, šiuos produktus reikia gerai supakuoti, rekomenduojama į dvigubas pakuotes, kad jie neužterštų kitų maisto produktų, vartojamų be papildomo terminio apdorojimo. Svarbu nepirkti pažeistų pakuočių. Parsinešus namo, žuvį reikia išvalyti per dvi valandas ir sandariai įpakavus laikyti šaldytuve. Jeigu patiekalą planuojama ruošti po kelių dienų, tuomet saugiau žuvį dėti į šaldymo kamerą.

Ruošiant šventinį maistą nereikėtų pamiršti higienos ir maisto ruošimo taisyklių. Virtuvėje privaloma laikytis švaros, dažniau plauti rankas. Įrankius, lenteles ir stalų paviršius, ant kurių buvo dorojama žalia mėsa ar paukštiena, reikia kruopščiai nuplauti ir nusausinti. Mėsa ir daržovės turi būti pjaustomos ant skirtingų lentelių.

Labai svarbu namuose tinkamai laikyti maistą. Paruoštus patiekalus šaldytuve reikia sudėti taip, kad jie nesiliestų su žaliais produktais. Virto, kepto, troškinto maisto nerekomenduojama laikyti kambario temperatūroje ilgiau kaip 2 valandas. Tortus su kremais, kitus greitai gendančius saldumynus taip pat būtina laikyti šaldytuve. Gaminti patiekalų reikėtų tiek, kiek šeimos nariai gali suvalgyti, ir nevartoti to paties maisto kelias dienas. Geriau suvalgyti mažiau maisto, bet kad jis būtų kokybiškas.

vmvt.lt inf.

vmvt.lt nuotr.

2016 metais žiema pagal astronominį kalendorių prasideda gruodžio 21 dieną. Jeigu dar tiksliau – 12:44 Lietuvos laiku. Būtent tą minutę, anot almanac.com, įvyks žiemos saulėgrįža ir dienos pradės ilgėti.

Žiemos saulėgrįžos dieną mes gauname mažiausiai Saulės šviesos per visus metus. Pagal virtualų day.lt kalendorių, mūsų platumoje Saulės šviesa tą dieną galime džiaugtis tik 7 valandas ir 14 minučių.

Tarptautinis saulėgrįžos pavadinimas yra „solsticija“, kuris kildinamas iš lotyniškų žodžių, reiškiančių „saulė“ ir „stovėti vietoje“ junginio.

Skaityti toliau

Šiauriniame pusrutulyje artėjant žiemos saulėgrįžai saulė kasdien kyla ir leidžiasi vis šiauriau nei ankstesnę dieną, aukščiausias taškas danguje, kurį pasiekia saulė, pasislenka arčiau horizonto.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žiemos saulėgrįžos dieną Saulė būna pasiekusi pačias piečiausias koordinates keliaujant dangaus skliautu. Tad jau nuo gruodžio 22 dienos Saulė po truputėlį pradės judėti šiauriau – jos pakilimo ir nusileidimo taškai nutols nuo pietų krypties, danguje ji pakils vis aukščiau.

www.15min.lt inf.

Visą lapkričio mėnesį 52 šalies bibliotekos buvo įsitraukusios į nebereikalingų baterijų ir mobiliųjų telefonų rinkimo akciją. Vos per mėnesį surinkta net 718 kilogramų senų baterijų bei mobiliųjų telefonų, daugiausia – Šilutės ir Ukmergės rajonų savivaldybių bibliotekose.

Skaityti toliau

Projektą „Atsakingas skaitytojas“, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamu projektu „Bibliotekos pažangai 2“, antrą kartą organizavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA).

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projektą „Atsakingas skaitytojas“ organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos direktorius Linas Ivanauskas pasakoja, jog akcija siekta informuoti gyventojus apie elektronikos atliekų rūšiavimo svarbą. „Kalbant konkrečiai apie baterijas, jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų. Jų mesti į buitinių atliekų konteinerius negalima, nes jos kenksmingos aplinkai ir turi būti tinkamai sutvarkomos specializuotų tvarkytojų. Kitu atveju kyla grėsmė, kad sąvartyne irstančios baterijos, sunkiaisiais metalais užterš gruntinius vandenis. Taip kyla realus pavojus – juk iš vandens į žuvų organizmus patekę toksiški metalai galiausiai patenka ir į kitų gyvūnų bei žmonių organizmus“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas. Jis priduria, kad įgyvendinant projektą, bibliotekose buvo įrengtos specialios nebereikalingų baterijų ir mobiliųjų telefonų surinkimo dėžutės, vykdomas švietimas apie saugų ir tinkamą elektronikos atliekų rūšiavimą.

Per vieną projekto „Atsakingas skaitytojas“ įgyvendinimo mėnesį 52 šalių bibliotekose iš viso buvo surinkta daugiau kaip 700 kg baterijų ir mobiliųjų telefonų. Pirmąją vietą užėmė net 125 kg surinkusi Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Antra liko Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka, kurios skaitytojai per vieną mėnesį surinko 117 kg. Trečiąją vietą užėmė Kaišiadorių viešoji biblioteka, surinkusi 55 kg baterijų ir mobiliųjų telefonų. Tiek pirmųjų vietų laimėtojams, tiek kitiems aktyviems projekto dalyviams buvo įsteigti prizai.

Iniciatyvos partnerės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas Eugenijus Stratilatovas džiaugėsi, kad projektas sulaukė aktyvaus bendruomenių įsitraukimo. „Biblioteka yra erdvė augti ir tobulėti visomis prasmėmis. Rūpinimasis aplinka yra viena iš sričių, kuriai reikia skirti didelį dėmesį ugdant žmonių savimonę ir socialinę atsakomybę. Bibliotekos, kaip bendruomenių kultūros ir neformaliojo ugdymo centrai, aktyviai prisideda prie šios misijos“, – teigia E. Stratilatovas.

Įgyvendinant projektą „Atsakingas skaitytojas“, buvo organizuotas papildomas bibliotekų darbuotojų nuotraukų konkursas. Su dalyvių surinktomis elektronikos atliekomis nusifotografavusių ar kitaip projektą įamžinusių bibliotekos darbuotojų nuotraukos buvo skelbiamos EPA „Facebook“ paskyroje. Daugiausia simpatijų sulaukė ir konkursą laimėjo žaisminga Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų nuotrauka.

UAB „IC Baltic“ inf.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Knygas geriausia skaityti vienumoje, tačiau aptarti, analizuoti literatūrą pravartu keliese, pasidalinant mintimis, įspūdžiais, įžvalgomis. Tą patį tekstą kiekvienas pajaučia ir suvokia skirtingai, žvelgdamas per savo patirties prizmę, atrasdamas savitas potekstes, asociacijas, kertinius istorijos taškus. Visus šiuos metus literatūros mėgėjai rinkosi į kūrybinius užsiėmimus-pokalbius „Kai knygos atgyja spalvose…“, vykusius Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekoje.

Skaityti toliau

Užsiėmimų principas – atsižvelgdami į iš anksto numatytą temą dalyviai atsineša prozos ar poezijos knygą, susitikimų metu skaitomos knygų ištraukos, dalijamasi įžvalgomis, diskutuojama, vėliau iškilusios mintys ir vaizdiniai išreiškiami kūrybinėse dirbtuvėse ant įvairios materijos: drobės, popieriaus, akmens, keramikos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmojo susitikimo, surengto kovo mėnesį, tema buvo meilė. Paaiškėjo, kad dalyviams nebuvo lengva išsirinkti kūrinį, geriausiai atspindintį šį jausmą. Juk meilė gali būti įvairi, kiekvienam šis žodis sukelia skirtingas asociacijas: gali būti meilė žmogui, gyvūnui, gamtai, meilė gyvenimui, darbui, menui. Susirinkusieji skaitė knygų ištraukas, citavo rašytojų mintis, samprotavo, kas tai yra meilė, iš ko ji susideda, kokios ji spalvos ir formos, vėliau vaizdavo meilę guašu ant drobės.

Balandis – tai mėnuo, kuomet atgimsta, atsinaujina ne tik gamta, bet ir žmogus. Tai vidinio ir išorinio virsmo laikotarpis. Taigi antrojo kūrybinio užsiėmimo metu kalbėta atgimimo tema. Dalyviai vėlgi atsinešė skirtingų knygų, kiekvienas turėjo įžvalgų, kuriomis noriai dalijosi, po to ėmėsi kūrybinės užduoties – dabino medinį kiaušinį. Juk kiaušinis nuo seno simbolizuoja gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, vaisingumą, jo viduje slypi gyvybės energija.

Gegužę apstu šeimos švenčių. Tai ir Motinos diena, ir Tarptautinė šeimos diena, ir Nacionalinė vyrų diena. Šį kartą literatūros mėgėjams norėjosi padiskutuoti apie giminystę. Minėta sąvoka aptarta plačiąja prasme: kaip kraujo, kilmės, santuokoje atsiradusi giminystė, sielų arba netgi toteminė giminystė. Diskusijos metu skyrėsi tiek atsineštos knygos giminystės tema, tiek mintys bei patirtys. Vieni tvirtino, jog giminystės jausmas galimas tik tarp kraujo ryšiais susaistytų asmenų, kitų nuomone, būna ir taip, kad visai svetimi žmonės tampa net artimesni už giminaičius. Vis tik pabandžius įsivaizduoti šeimos, giminystės simbolį, nuomonės sutapo – tai namas. Susirinkusieji minutėlei užsimerkė ir pasvajojo apie savo svajonių namus, o tuomet kiekvienas juos nupiešė. Kokie visi namai buvo skirtingi!

Birželis – pirmasis vasaros mėnuo, atostogų ir saulės metas, kai nejučia tampame vikresni, smalsesni, linksmesni. Norisi braidyti po ryto rasą, statyti pilis pajūrio smėlyje, užvertus galvą stebėti krentančias žvaigždes, mintimis nusikeliant į vaikystę. Tad tema buvo žaisminga – personažai. Šįkart į užsiėmimus dalyviai atsinešė ne tik knygų, bet ir po akmenuką. Paaiškėjo, jog dalis susirinkusiųjų mylimus veikėjus atrado anksti, dar vaikystėje, ir nepamiršta ligi šiol, kitai daliai didelį įspūdį paliko neseniai perskaitytų knygų personažai. Netrukus atsirado netikėta galimybė patiems įžvelgti ir sukurti savo personažą… iš akmens.

Vasarą šiek tiek pailsėję kūrybinių užsiėmimų dalyviai susirinko rugsėjo mėnesį. Atostogų metu visi buvo kiek atitrūkę nuo minčių pertekliaus, kai kurių įsipareigojimų, atsakomybių, griežtos dienotvarkės, tad susitikę kalbėjo apie laisvę ir pabandė prisijaukinti vieną „laisviausių“ medžiagų kūrybai – molį. Diskusija ir lipdiniai pareikalavo daugiau laiko, tad ta pati tema plėtota ir spalio mėnesio užsiėmimo metu.

Lapkritį kalbėta apie svajones. Atsinešę įvairias knygas susirinkusieji skaitė ištraukas, keitėsi nuomonėmis svarstydami, koks galėtų būti svajonės pavidalas ar spalva. Kūrybinėje užsiėmimo dalyje dalyviai piešė specialiais rašikliais ant keraminių puodelių, vaizduodami diskusijoje gimusias idėjas, temos asociacijas.

Gruodį įvyko paskutinis literatūrinis-kūrybinis susitikimas. Artėjant didžiosioms metų šventėms paprastai prisimenam, pasveikinam su šventėmis artimus širdžiai žmones, gyvenančius greta ar kažkur toli nuo mūsų, net tuos, kuriems paskambinti, parašyti nesusiruošėm ištisus metus. Taigi susitikę aštuntą kartą dalijomės mintimis, prisiminimais apie laiškus. Aptarę atsineštas knygas, dalyviai ėmėsi kurti atvirutes, kuriose vėliau užrašė kalėdinius sveikinimus ir dovanojo draugams, giminaičiams.

Metai prabėgo greitai, tačiau kiekvieną mėnesį vykstantys literatūriniai susitikimai tapo tarsi įpročiu ar tradicija. Dalyviai susibendravo, susidraugavo, todėl nuspęsta susirinkti dar vieną sykį – tiesiog pasėdėti prie arbatos puodelio, apžiūrėti per metus sukurtus darbus, pabendrauti. Kas atsinešė namuose pagamintą tortą, kas – sausainių ar džiovintų arbatžolių. Bendraminčių susitikimai visuomet naudingi, pasirodo, ne tik literatūriniam skoniui ugdyti. Prie advento stalo dalintasi mintimis ne tik apie knygas, bet ir keistasi kepinių receptais, dovanų idėjomis…

Parengė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresn. Bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Šių metų gruodžio 17 d. suėjo 150 metų, kai gimė parlamentinės demokratijos Lietuvoje kūrėjas ir veikėjas, Steigiamojo ir I, II, III Seimų narys, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės Ministras Pirmininkas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866-1950).

Skaityti toliau

Ta proga parengta virtuali paroda, kurioje kviečiama išsamiai susipažinti su K. Griniaus biografija, jo visuomeninę veiklą bei asmeninį gyvenimą iliustruojančia gausia ikonografine medžiaga, jo parašytomis ir redaguotomis knygomis, straipsniais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parodoje eksponuojami rankraščiai, dokumentai, liudijantys K. Griniaus tarpukario ir pokario veiklą, leidiniai ir straipsniai apie Prezidentą. Parodos lankytojai galės paskaityti istoriko Artūro Svarausko specialiai šiai parodai parengtą straipsnį “Kazys Grinius nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918-1940 m.) politiniame gyvenime”, visuomenės veikėjų atsiliepimus, pamatyti garso ir vaizdo įrašus, kuriuose įamžinta K. Griniaus asmenybė.

Kam įdomu – prašom: parodos.lnb.lt/exhibits/show/kazys-grinius

Įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, nuo 2017 m. sausio 1 d. „Regitra“ iš policijos perims už pažeidimus sulaikytų vairuotojo pažymėjimų grąžinimo funkciją.

Įmonė grąžins vairuotojo pažymėjimus tiems vairuotojams, kurie teisę vairuoti prarado po 2017 m. sausio 1 d. Šiems vairuotojams kreiptis į policiją nebereikės.

Skaityti toliau

Naudodamiesi susijusių registrų informacija, įmonės specialistai vienoje vietoje patikrins, ar pažeidėjai įvykdė jiems nustatytus valstybės reikalavimus ir spręs, ar vairavimo teisės apribojimus galima panaikinti.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos pareigūno sulaikytą vairuotojo pažymėjimą bus galima atsiimti vairuotojui patogiame „Regitros“ padalinyje, nepriklausomai nuo to, kuriame šalies rajone ar mieste šis dokumentas buvo sulaikytas, vairuotojui savo prašyme tereiks pasirinkti jam patogų vairuotojo pažymėjimus išduodantį įmonės padalinį.

www.regitra.lt inf.

Policijos nuotr.

Kalbininkams ir visuomenininkams pasiūlius atsisakyti nelegalų alkoholį romantizuojančių terminų naminukė, samanė ir naminė degtinė, žmonės buvo pakviesti siūlyti savo pavadinimus, kurie tinkamiausiai apibūdintų šešėlinėje rinkoje gaminamus alkoholinius gėrimus.

Anot kalbininko Antano Smetonos, dauguma visuomenės pasiūlytų žodžių turi negatyvų atspalvį arba ironijos prieskonį.

Skaityti toliau

Dalis pavadinimų – šmaikštūs

Kalbininkas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona tikina, kad kai kurie žmonių pasiūlyti terminai nelegaliam alkoholiui apibūdinti išsiskiria savo šmaikštumu, tačiau rodo, kad piliečiai supranta šio gėrimo keliamas grėsmes sveikatai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje atsirado siūlymas samagoną vadinti lavonprakaičiu, pūvandeniu, mirtvandeniu ar neplautabidone. Gražūs sudurtiniai lietuviški žodžiai, akivaizdžiai turintys negatyvią prasmę ir atspindintys su nelegaliu alkoholiu siejamas problemas. Išgirdome ir tokių terminų: gargalis, raugė, kaukolinis, nelegalkoholis. Panašu, kad lietuviams išradingumo šioje srityje netrūksta“, – sako A. Smetona.

Siekia mažinti pakantumą

Su nelegalia prekyba kovojančios visuomeninės iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad visuomenėje organizuotų nusikalstamų grupuočių gaminamas alkoholis vertinamas per daug palankiai. Net kai kurie žodžiai, kuriais šis gaminys vadinamas, yra mažybiniai ar malonybiniai. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta pasiūlyti terminus, kurie mažintų gyventojų pakantumą šiai šešėlinei veiklai.

„Kartu su kalbininku A. Smetona pasiūlėme šnekamojoje kalboje vartoti terminą samagonas. Tai neigiamas, su sovietų okupacijos laikotarpiu siejamas žodis. Administracinėje ir bendrinėje kalboje skatiname vartoti terminą nelegalus alkoholio distiliatas. Abu šie pavadinimai yra tikslūs ir toli gražu nekvepia nelegalaus alkoholio romantizavimu“, – sako K. Kupšys.

Klientų nesirenka

K. Kupšys pabrėžia, kad nelegalaus alkoholio prekeiviai savo „produktą“ parduoda bet kam: nesvarbu, ar tai nepilnametis jaunuolis, ar alkoholio jau padauginęs pilietis.

„Parduotuvėse tokie žmonės alkoholinių gėrimų įsigyti negalėtų – tam galioja draudimai. Deja, nusikaltėlių pardavinėjamas nelegalus alkoholio distiliatas pasiekiamas bet kam ir bet kada. Šešėlinėje rinkoje niekas neklausia, ar tu jau pilnametis“, – teigia K. Kupšys.

www.beseselio.lt inf.

finmin.lrv.lt nuotr.

Finansų ministerija primena 2017 metais įsigaliosiančius pagrindinius mokesčių pakeitimus.

Gyventojų pajamų mokestis

Nuo 2017 m. sausio 1 d. neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didėja nuo 200 iki 310 eurų. Šeimoms, auginančioms vaikus, papildomas NPD didėja nuo 120 iki 200 eurų už kiekvieną vaiką.

Kartu padidintas ir NPD negalią turintiems gyventojams, atsižvelgus į jų neįgalumo lygį. Asmenimis, kurių darbingumas siekia 30–55 procentus, NPD didėja iki 320 eurų.

Skaityti toliau

Tuo metu asmenims, kurių darbingumas 0–25 procentai, bei tiems, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, šis dydis siekia 380 eurų.

Maksimalus mėnesio NPD – 310 eurų – bus taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų metų pradžioje, dydžio – 2017 m. sausio 1 d. šis dydis sieks 380 eurų. Jei gyventojo pajamos viršys minėtą dydį, pagrindinis NPD bus mažinamas – kiekvienam 100 eurų papildomų pajamų bus taikomas 50 eurų mažesnis NPD, o gavus 1000 eurų atlyginimą, NPD nebus taikomas.

Padidinus neapmokestinamuosius dydžius:

atlyginimas „į rankas“ asmenims be vaikų maksimaliai didėja 18 eurų per mėnesį,
asmenims, kurie šeimoje augina 2 vaikus didėja 28 eurais per mėnesį,
asmenims, vieniems auginantiems 2 vaikus didėja 37 eurais per mėnesį.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į III pakopos pensijų fondus atskaitymo apribojimai: nustatoma maksimali – 2000 eurų per metus sumokėtų gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į III pakopos pensijų fondus suma, kuri galės būti atimama iš pajamų. Gyventojas galės atgauti iki 300 eurų.

Pridėtinės vertės mokestis

Nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatomas lengvatinis 5 procentų tarifas nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė negu 300 eurų.

Iki 2017 m. gegužės 31 d. pratęstas lengvatinio 9 procentų tarifo taikymas centriniam šildymui.

Pelno mokestis

Nuo 2017 metų panaikinamos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos, pagal kurias fiziniams asmenims paskirstomas pelnas turėjo būti apmokestintas pelno mokesčiu, jei įmonė naudojosi lengvatomis, dėl kurių buvo neapmokestintas pelnas. Tokiu būdu sudarytos prielaidos įmonėms visa apimtimi naudotis visomis nustatytomis lengvatomis.

Išplečiama pelno mokesčio lengvatos taikymo apimtis laisvųjų ekonominių zonų įmonėms – šia lengvata, atitikus investicijai taikomas sąlygas, bus galima naudotis teikiant ir apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą).

Akcizai

Tabako gaminiai

Nuo 2017 m. kovo 1 d., įgyvendinant ES teisės aktų reikalavimus, cigaretėms specifinis akcizų tarifas didėja apie 10,5 proc., minimalus akcizų tarifas – apie 6 proc. iki 90 eurų už 1000 cigarečių. Cigarams ir cigarilėms akcizų tarifai didėja apie 12 proc. iki 33 eurų už kilogramą. Dėl mokestinių pakeitimų cigarečių pakelis vidutiniškai pabrangtų apie 16 euro centų (pigiausios cigaretės – apie 12 euro centų), cigarilių pakelis – apie 14 euro centų, tačiau galutiniai kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų kainodaros sprendimų.

Alkoholis

Nuo 2017 m. kovo 1 d., akcizų tarifai alui didėja 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams– nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc.

Dėl akcizų tarifų padidinimo pusė litro alaus brangtų apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnių stiprumo) – apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnių vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – apie 53 euro centus, kiti spiritiniai gėrimai – apie 0,72 euro už pusę litro. Galutiniai kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų kainodaros sprendimų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujųjų metų išvakarėse laikrodžiui mušant dvyliktą tradiciškai į dangų šausime spalvingus fejerverkus. Tačiau ar susimąstome, kad šis grožis gali būti pavojingas ne tik dėl savo sprogstamosios galios?

VšĮ Baltijos aplinkos forumas įspėja – nors danguje besiskleidžiančios spalvos – nuostabus reginys, tačiau pirotechnikos medžiagų degimo produktai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai.

Skaityti toliau

Fejerverkuose naudojami įvairių cheminių medžiagų mišiniai – įvairūs parakai, taip pat pridedama metalų ar jų druskų, norint nuspalvinti liepsnas. Raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, sidabrinė bei balta spalvos išgaunamos naudojant stroncio, kalcio, natrio, bario, vario druskas, taip pat magnį, aliuminį. Šių metalų druskos spalvas sukuria degdamos itin aukštoje temperatūroje. Kad fejerverkai galėtų degti, papildomai naudojamas ir parakas bei įvairūs oksidatoriai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujametinio reginio rezultatas – susidariusių kietųjų dalelių koncentracijos ore gali išaugti nuo kelių iki kelių dešimčių kartų, o likę nesudegę fejerverkų komponentai, pasiekę žemę, lietaus yra nuplaunami į paviršinius arba gruntinius vandenis. Degimo metu susidaro ne tik kietosios dalelės, azoto ir sieros oksidai, bet ir nedidelės koncentracijos organiniai teršalai, pavyzdžiui, dioksinai. Visas šis kokteilis – tai smogas. Dėl jo formuojasi ir antriniai teršalai, kaip ozonas. Dėl oro, kuriuo kvėpuojame, taršos kyla grėsmė mūsų sveikatai.

„Visų šitų medžiagų ne tik įkvepiame stovėdami mieste tuo metu, kai masiškai sprogdinami fejerverkai. Miesto oras prisipildo kietųjų dalelių iš metalų oksidų, metalų druskų ir suodžių, sieros ir azoto oksidų bei kitų junginių, kurių kvapas jaučiamas išėjus į lauką. Priklausomai nuo oro sąlygų, fejerverkų smogas gali išsilaikyti net ir dieną po Naujųjų išvakarių. Juk daugelis esame pastebėję mieste tvyrančius dūmus Naujųjų metų rytą, o tai rimtas indėlis į miesto oro taršą. Sutikus Naujuosius metus, norime paskatinti nepamiršti susirinkti savo naudotų fejerverkų likučių – popierinių tūbelių, „fontanų“ kūgių, „baterijų“ ir kitų pirotechnikos gaminių liekanų. Fejerverkų liekanos – tikrų tikriausios šiukšlės, o nesudegę pirotechnikos medžiagų likučiai gali užteršti mūsų aplinką“, – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius.

Tad net jei Naujųjų nesutinkame mieste, fejerverkuose esančių medžiagų poveikį galime pajusti ir vėliau. Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore gali sukelti įvairius kvėpavimo takų susirgimus, yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems širdies kraujagyslių problemų ar sergantiems kvėpavimo takų ar kitomis lėtinėmis ligomis. Smogas turi įtakos ir miesto gyvūnijai bei augalijai.

Dėl fejerverkų sukeliamo smogo kai kurie Europos miestai jau ėmėsi priemonių. Susirūpinus aplinkos tarša fejerverkai uždrausti įvairiuose Italijos miestuose, net Romoje ir Milane. Gyventojams sprogdinti fejerverkus pagrindinėje miesto Teatro aikštėje šiemet uždraudė ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Tiesa, draudimo priežastys kiek kitokios – fejerverkų keliamas tiesioginis pavojus.

Tad nepamirškime, jog fejerverkai taip pat gali būti ir tiesiogiai pavojingi sveikatai – yra lengvai sprogūs, gali sukelti nudegimus, pažeisti odą ar akis ir pan. Būkite ypač atsargūs su nedetonavusiais fejerverkais. Jei jau įsigijote naujametinių sprogmenų, atkreipkite dėmesį, kokiais pavojingumo ženklais jie paženklinti ir laikykitės visų saugumo instrukcijų.

Mėgaukimės šventėmis atsakingai ir saugokime savo bei kitų sveikatą. Baltijos aplinkos forumas rekomenduoja vadovautis taisykle „Mažiau yra daugiau“. Saikingas gėrėjimasis miesto padovanotais fejerverkais gali apsaugoti ne tik nuo tiesioginių sužeidimų bei padidėjusio oro užterštumo, bet ir padėti rūpintis miesto gyventojų bei gyvūnų gerove – jų negąsdinant ir netrikdant iš visų pusių šaudančių fejerverkų sprogimų garsais. Vengdami sprogdinti fejerverkus taip pat tausosime ir gamtą – neteršime ne tik oro, bet ir aplinkos kalnais po švenčių likusių atliekų.

Šilutės rajono savivaldybė skelbia „Lietuvininkų vilties“ premijos konkursą ir kviečia teikti siūlymus dėl premijos kandidatų (motyvuotą medžiagą, kurioje būtų nurodytas kandidato vardas, pavardė ar organizacijos pavadinimas, adresas, išsamus veiklos aprašymas, rekomendacijos ar vaizdinė medžiaga) iki 2017 m. sausio 27 d. Savivaldybės administracijai, 329 kab. (Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė).

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Premija teikiama asmeniui ar organizacijai (jaunimo organizacija, su jaunimu dirbanti organizacija), kurie buria jaunus žmones ir skatina jų iniciatyvas ir bendruomeniškumą.

Premiją sudaro: laureato diplomas, piniginė premija 850 Eur ir premijos statulėlė.

Premija gali būti skiriama vieną kartą tam pačiam asmeniui ar organizacijai, nepriklausomai nuo dabartinės jo gyvenamosios vietovės ar pilietybės.

Premija teikiama minint Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Šilutės rajono savivaldybės inf.

ve.lt nuotr.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios naujovės socialinės apsaugos srityje išplėtė vaiko išmokas gaunančių šeimų ratą, padidino išmokas, neįgalumo pensijas ir kt. praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Daugiau pagalbos šeimoms

Nuo 2017 metų sausio 1 d. daugėja šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas. Ne vien turintys tris ir daugiau vaikų, bet ir auginantys (globojantys) vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 metų gaus periodinę vaiko išmoką (vadinamuosius „vaiko pinigus“), kuri šiuo metu yra 15,2 Eur.

Skaityti toliau

Iki 2017 m. buvęs pajamų vertinimas išliks, tad ši išmoka bus skiriama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių žmonių pajamos vienam žmogui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).

Šeimų, auginančių ar globojančių tris ir daugiau vaikų, taip pat laukia gera naujiena: išmoka vaikui nuo gimimo iki 18 metų bus skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Šiais pakeitimais siekiama paremti šeimas, auginančias vaikus, ir išmokos vaikui mokėjimą laipsniškai grąžinti į prieškrizinį lygį. Planuojama, kad 2017 m. išmoką vaikui gaus apie 167 tūkst. vaikų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsiranda ir dvi naujos išmokos: išmoka besimokančio ar studijuojančios asmens vaiko priežiūrai ir išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai bus 152 Eur dydžio (4 BSI). Ji mokama vaiko tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, ir kurie neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Ši išmoka bus mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai. Planuojama, kad 2017 m. išmoką gaus apie 4,3 tūkst. tėvų.

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų bus skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Ji bus mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai. Gimus dvynukams, bus skiriama 152 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Jei gims trynukai ar daugiau vaikų, išmokos dydis didinamas 152 Eur už kiekvieną vaiką. Tikimasi, kad 2017 m. šią išmoką gaus per 400 žmonių.

Dar viena nuo sausio 1 dienos įsigaliosianti naujovė – motinystės išmokai apskaičiuoti nebebus taikomos vadinamosios „lubos“, t.y. maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokai apskaičiuoti. Vadinasi mamytės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose, galės gauti didesnes išmokas.

2017 taip pat daugės socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, taigi, šeimos, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, gaus daugiau pagalbos ir konsultacijų. Nuo 2017 m. vienam socialiniam darbuotojui turi tekti ne daugiau kaip 10 socialinės rizikos šeimų. Siekiant sumažinti darbo krūvius ir gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę, papildomai savivaldybėse turės būti įsteigta apie 330 pareigybių. Naujų darbuotojų darbo užmokesčiams, socialinio draudimo įmokoms ir iš dalies profesinės kompetencijos tobulinimui papildomai skirta apie 2,6 mln. eurų.

Pradės veikti Bendruomeniniai šeimos namai

Šeimos neretai susiduria su krizinėmis situacijomis, susijusiomis su vaikų auklėjimu, skyrybomis, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimu, netektimis, negaliomis, tad siekiant padėti šeimoms bus steigiami Bendruomeniniai šeimų namai.

Jau 2017 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėse bus pradėti steigti Bendruomeniniai šeimų namai, kuriuose šeimos sulauks įvairiapusės pagalbos: pozityvios tėvystės mokymų, psichosocialinės pagalbos, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinių paslaugų.

Numatoma, jog per artimiausius 3 metus tokios paslaugos bus suteiktos apie 15 tūkstančių žmonių.

Didės socialinio draudimo išmokos

2017 metais augs socialinio draudimo pensijos, kadangi valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didėja nuo 112 eurų iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos nuo 445 eurų iki 476 eurų.

Vidutiniškai žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, pensija pakils apie 20 eurų, tačiau kiekvienam didės individualiai: tai priklauso nuo žmogaus įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų. Tai palies daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų. Primename, kad socialinio draudimo senatvės pensijos (kaip ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos) mokamos už einamąjį mėnesį, o išankstinės senatvės pensijos – už praėjusį mėnesį. Jos bus didinamos automatiškai, žmonėms nereikia patiems kreiptis į „Sodrą“.

Iš „Sodros“ biudžeto padidintoms pensijoms mokėti 2017 metais reikės papildomai apie 167,4 mln. eurų. Valstybės biudžete (priedui prie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, profesinėms reabilitacijos pašalpoms ir paramai neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose) – 0,8 mln. eurų.

Paskata dirbti ir mokytis

Dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje žmonėms, kurie nedraudžiami socialiniu valstybiniu draudimu, nuo 2017 m. kas mėnesį mokama profesinės reabilitacijos pašalpa didės iki 240 Eur (buvo 224 Eur).

Studijuojantiems neįgaliesiems specialiesiems poreikiams tenkinti išmoka didės iki 60 Eur (buvo 56 Eur).

Nuo naujų metų atsiras daugiau galimybių dirbti nepilną darbo dieną tiems, kas slaugo žmogų su negalia namie: jei jų darbinės pajamos bus mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas, nebus nutraukiamas draudimas valstybės lėšomis.

Iki 2017 m. valstybė pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudė tokį žmogų sumai, prilygstančiai to laikotarpio minimaliai mėnesinei algai (MMA), tačiau tik tada, jeigu jis neturėjo draudžiamųjų pajamų (t.y., pradėjęs dirbti, nors ir puse etato, žmogus tam laikotarpiui prarasdavo valstybės draudimą). Kadangi yra atvejų, kai slaugantis žmogus neketina visiškai nutraukti darbinių santykių, nori užsiimti individualia veikla, kurią derina su neįgalaus artimojo slauga, ar kt., Valstybinio socialinio draudimo įstatymas papildytas nauja nuostata. Nuo šiol jei slaugančiojo žmogaus draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, jis draudžiamas sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA socialinio draudimo įmokų sumą.

Tai padės žmonėms neprarasti darbinių įgūdžių bei dalyvauti visuomeniniame socialiniame gyvenime.

Didėja šalpos neįgalumo pensijos

Šalpos neįgalumo pensijos padidės tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais iki 24 metų ir yra netekę 100-90 proc. darbingumo, 70-65 proc. darbingumo bei 55-50 proc. darbingumo. Taip pat tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais po 24 metų ir yra netekę 70-65 proc. darbingumo.

Tai numatyta nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančiu Šalpos pensijų įstatymo pakeitimu, kurio pagrindinis tikslas – šalpos pensijų dydžius išdėstyti kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus.

Šalpos pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal žmogaus darbingumo lygį penkių procentų intervalu, t. y. kaip ir nustatomas darbingumo lygis. Taip bus išvengta didelio šalpos pensijų dydžių slenksčio: pavyzdžiui, kai žmogui vietoj 60 procentų netekto darbingumo nustatomas 55 procentų netekto darbingumo lygis, pagal iki šiol galiojusią tvarką žmogaus pensija mažėjo per pusę, nors darbingumo lygis buvo pakitęs tik penkiais procentais. Pagal naująją tvarką jis sumažės daug mažesniu skirtumu.

Daugiau žmonių bus draudžiami socialiniu draudimu

Žmonės, dirbantys pagal verslo liudijimus, ateityje galės gauti didesnę pensiją. Nuo 2017 m. sausio 1 d. jie pradedami drausti visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Socialinio draudimo įmoka sudarys 26,3 proc. nuo MMA, tai yra, 99,9 Eur/mėn. (pagal ankstesnę tvarką socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai gauti sudarytų 60 Eur/mėn.).

Individualia veikla užsiimantys žmonės turės draustis ne vien pensijų, bet ir ligos socialiniu draudimu, šiuo atveju įmokos jiems didės 1,2 proc. punkto nuo pusės deklaruojamų pajamų. Šiuo metu individualia veikla užsiimantys asmenys draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas nuo pusės deklaruojamų pajamų.

Ūkininkai ir jų partneriai bus taip pat bus draudžiami nebe vien pensijų, bet taip pat ligos ir motinystės draudimu. Šiems asmenims įmokos didėja 3,4 proc. punkto. Šiuo metu minėti jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas.

Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai nuo 2017 metų bus draudžiami ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, jei gaus pajamų arba turės prievolę mokėti įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Todėl įmokos didės 4,5 proc. punkto. Šiuo metu jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas. Naujoji tvarka sudarys sąlygas gauti socialinio draudimo išmokas susirgus, susilaukus vaiko, netekus darbo.

Žmonės, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, bus draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Jie turės mokėti 26,3 proc. įmokas nuo gaunamų iš minėtos veiklos pajamų. Iki šiol šios pajamos nebuvo laikomos draudžiamosiomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad buvusios ligos bei motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpos nuo 2017 m. vadinamos nebe pašalpomis, o išmokomis, taip pat, siekiant didesnio aiškumo, „Sodros“ biudžete bei apdraustųjų bei draudėjų mokamose įmokose atskirti ligos ir motinystės draudimai.

Daugiau galimybių neturintiems nuosavo būsto

Nuo 2017 m. sausio 1 d. socialinio būsto nuomininkai nepraras teisės į socialinio būsto nuomą, kai jų turtas ir pajamos neviršys daugiau kaip 25 proc. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto ribų (iki šiol buvo 20 proc.).

Be to, jeigu šeimos ar asmens pajamos viršija šame įstatyme nustatytas ribas, savivaldybės tarybos sprendimu socialinio būsto nuomos sutartis galės būti pakeista į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tokiu būdu savivaldybė, įvertinusi su asmens ar šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius, turės teisę neiškeldinti nuomininkų iš būsto. Tai ypač aktualu tiems žmonėms, kurių būstas jau pritaikytas jų poreikiams, pavyzdžiui, žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms su mažais vaikais.

Svarbu paminėti, kad nuo 2017 m. šeimų ir asmenų pajamos, gaunamos kaip socialinė parama arba tikslinės paskirties pajamos – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas – nebus vertinamos, nustatant teisę į paramą būstui išsinuomoti ar įsigyti.

Skaidresnis atlyginimų mokėjimas

Nuo naujų metų įsigalioja nauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija, kurioje išplečiamas viešais laikomų duomenų sąrašas. Nuo šiol viešai bus skelbiamas vidurkis užmokesčio, kuris sumokamas daugiau kaip 3 darbuotojus turinčiose įmonėse ir organizacijose.Tai reiškia, kad galima bus sužinoti, kokius atlyginimus moka kiekviena šalies įmonė ar įstaiga, turinti bent keturis darbuotojus.

www.am.lt pav.

Nuo sausio 2 d. šalies vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, draudžiama masalui naudoti žuvelę (bet žuvies gabalėlį – leidžiama).

Toks draudimas pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles turėtų įsigalioti sausio 1-ąją, bet pagal nustatytą išimtį, kai draudimo pradžios ar pabaigos data sutampa su valstybine švente, jis įsigalioja kitą dieną po valstybinės šventės.

Skaityti toliau

Šiuo metu vis dar draudžiama gaudyti vėgėles, taip pat žvejoti tamsiu paros metu Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto. Šie draudimai turėtų baigtis sausio 15-ąją, bet tai bus sekmadienis, todėl pagal minėtąją išimtį jie tądien nebegalios.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau baigėsi draudimo žvejoti upėtakius ir draudimo žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 bei 5 priede nurodytose upėse (jose žvejyba draudžiama siekiant apsaugoti upėtakius, lašišas ir šlakius) laikas. Šio draudimo paskutinė diena turėjo būti gruodžio 31-oji. Tačiau tai buvo šeštadienis, ir šie draudimai jau nebegaliojo.

www.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

16 val. duomenimis, vandens gylis krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 397 metrai (nuo 6,317 iki 6,714 km), buvo 12 cm. Eismas leidžiamas, praneša portalas eismoinfo.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiojoje šalies dalyje magistraliniai, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia šlapi, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia šlapi, Vilniaus apskrityje vietomis, ypač miškingose vietovėse, provėžoti, slidūs. Vykstančiųjų šiais keliais prašome atkreipti dėmesį į tai, kad yra slidžių ruožų, todėl neskubėkite, nedarykite staigių manevrų. Šiaulių, Utenos apskrityse bei Telšių, Šilalės rajonuose šlapdriba, Klaipėdos, Kretingos bei Mažeikių rajonuose silpnas snygis, kitur kritulių nėra. Oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis ir snygis! Vairuokite atidžiai!

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį numatomi krituliai, daugiausia snygis, šlapdriba. Daug kur formuosis plikledis. Pūs šiaurės vakarų, vakarų, 7–12 m/s vėjas, pajūryje gūsiai sieks 15 m/s. Žemiausia oro temperatūra – nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeistos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės, kurios papildytos reikalavimu pateikti daugiau informacijos apie atliekas jų tvarkytojui pristačiusį fizinį asmenį.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kam įdomu – prašom: „Ledo gniaužtuose (nuotr.)“

Skaityti toliau

Skaitytoją Emiliją, prieš Naujuosius metus pranešusią apie galimą vartotojų teisių pažeidimą viename iš Šilutės prekybos centrų (dėl depozitinės taros), prašome susisiekti su mumis „Kontaktuose“ nurodytu el. pašto adresu arba telefonu.

Skaityti toliau

VE.lt nuotr.

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai.

Tokiam žingsniui salos bendruomenę pastūmėjo ne noras atsiskirti nuo Vokietijos imperijos, kuriai tuomet priklausė visas Klaipėdos kraštas, o tik papildyti savo piniginių ženklų apyvartą. Nes dėl ypatingos ir izoliuotos padėties Rusnė, besibaigiant pirmajam Pasauliniam karui, pirmoji regione pajuto smulkių pinigų stoką.

Skaityti toliau

Spėjama, kad tais pačiais metais, 1917-aisiais, kaip ir Rusnė, savo notgeldus išleido ir tuometinis Memelis (Klaipėda). Atskiruose Klaipėdos krašto miestuose (Rusnėje, Klaipėdoje, Šilutėje) pradėti leisti vietiniai pinigai, dar vadinti notgeldais, yra dar viena šio regiono skirtybė, daranti jį unikalų, lyginant su Didžiąja Lietuva.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusnė, kaip ir daug kitų Rytų Prūsijos vietovių, buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl griebėsi seno atradimo – notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą. Ant skirtingų Rusnės piniginių ženklų laidų pasirašė iškiliausi bendruomenės nariai: Tamošaitis – burgermeisteris, Šteinas – advokatas ir namų savininkas, Sallawitzas – pirklys, Rusnėje laikęs ir karčemą, Witee – vaistininkas.

Iki tol notgeldai, kaip karo palydovai, atskirais XVIII a. laiko tarpsniais, buvo išleisti Prancūzijoje ir Vokietijoje, XIX a. Austrijoje ir Vengrijoje. Anglai notgeldus leido „būrų karo“ metų l900 metais apsuptame Mefkinge. Rytų Prūsijoje pirmuosius notgeldus 1914 m. rugpjūčio 1 d. išleido Preussisch-Holland (Prūsijos Olandijos) apskritis.

Pirmoji ir svarbiausioji Klaipėdos krašto miestų notgeldų paskirtis buvo praktinė – atlikti trumpalaikę funkciją krašto apyvartoje. Bet kartu reiškėsi ir šių piniginių ženklų leidybos iniciatorės senosios prūsų valdininkijos, ir vokietininkų siekimas suteikti Klaipėdos kraštui plačią autonomiją arba laisvojo miesto statusą, kokį 1920-aisiais gavo kitas Prūsijos uostamiestis Dancigas (dab. Gdanskas). Ypač šios tendencijos pasireiškė 1922 m. Memelio notgeldų laidoje.

Notgeldų išleidimo aplinkybės, taip pat patys laikinieji vargo pinigai yra aprašyti pirmą kartą leidžiamoje gausiai iliustruotoje studijoje „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923 m.“, kurią dar 1979 m. parašė kolekcininkas Vladas Zenkevičius (1916-1985) iš Šilutės. Tai pirmas studijos leidimas.

Pasak šilutiškio žurnalisto ir kolekcininko Petro Skutulo, iki šiol ši sritis plačiau netyrinėta. „Deja, niekas kitas nesiėmė išsamiai laikinųjų Klaipėdos krašto pinigų tyrinėti ir atidžiai aprašyti. Priešingai, V. Zenkevičiaus rankraštis yra naudotas ne vienai apžvalgai, įvairiems straipsniams apie Klaipėdos krašto praeitį. Šiuo metu notgeldai domina daugelį kolekcininkų. Elektroniniuose bonistikos aukcionuose 1917 m. Rusnės pinigo pradinė kaina siekia 50–70 eurų, 1920-ųjų metų laidos piniginio ženklo vertė apie 25–35 €. Memelio popieriniai banknotai kainuoja kur kas daugiau negu ant jų užrašytas nominalas“, – sako P. Skutulas.

Savo pinigus taip pat buvo išleidusi Šilokarčema (Šilutė), Tilžė ir kiti Rytų Prūsijos miestai. Jokiame kitame Lietuvos regione nieko panašaus neužfiksuota.

Klaipėdos krašte notgeldų buvo atsisakyta 1923-iaisiais, kai kraštas buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos. Čia, kaip ir visoje Lietuvos Respublikoje, ėmė cirkuliuoti vieninga valiuta litas.

VE.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Smarkiai atšalus orams, vis daugiau ežerų pasidengia ledu, o jau užšalusių – sparčiai storėja. Šįryt, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies šiaurės rytų rajonuose ežerų, kurių gylis yra iki 18 m, ledo storis buvo 7-10 cm. Todėl tikėtina, kad į juos išsiruoš poledinės žūklės mėgėjų.

Gilesni ežerai užšalo tik praėjusią naktį, todėl juose, pavyzdžiui, Sartų, Tauragnų, Totoriškių, Zaraso ežeruose, ledo storis šįryt buvo 2 cm.

Skaityti toliau

Kuršių marios – didelis, bet seklus vandens telkinys, todėl ir jos pradėjo užšalti, nors oro temperatūra ten aukštesnė negu kitur, tačiau ledo laukai dar dreifuoja. Mariose artimiausią savaitgalį ledas dar išliks labai pavojingas. Mažesnių ežerų, ypač šiaurės rytų rajonuose, ledas jau bus tinkamas žiemos pramogoms. Deja, kasmet, prasidėjus poledinei žūklei, gelbėjimo tarnyboms tenka gelbėti įlūžusius neatsargius žvejus.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos ministerija primena, kad žvejojantieji ant ledo privalo laikytis saugumo reikalavimų. Visų pirma reikia pasitikrinti, ar ledas yra pakankamai tvirtas, kad išlaikytų žmogų. Tik storesnis kaip 7 cm laikomas tvirtu. Tam, kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas būna mėlyno arba žalio atspalvio. Jeigu jis yra matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio – netvirtas. Toks susidaro arti krūmų, medžių, nendrių ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.

Visi žvejojantieji ant ledo privalo turėti smaigus, nepriklausomai nuo jo storio ar kitų aplinkybių. Taip nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais greitai pasinaudoti. Nesilaikantiems reikalavimo turėti smaigus gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba nuo 7 iki 57 eurų bauda.

Šilutės miškų urėdijos nuotr.

Netoli Vilkyškių miestelio, Vilkyškių miške, baigtas tiesti takas iki „Raganų eglės“.

Naujasis takas yra jau anksčiau įrengto tako tęsinys. Raganų eglės tako statybos darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Tomresta“.

Naujojo tako ilgis – 105 metrai, plotis – 145 cm, tako pradžioje ir pabaigoje pastatyti informaciniai stendai, padaryta apžvalgos aikštelė, kurioje bus galima gėrėtis egle didesniam lankytojų būriui, aplink medį pastatyta medinė tvorelė. Takas pritaikytas žmonėms su negalia. Rekreacinis takas lankytojams leis grožėtis ir būti gamtoje jos nepažeidžiant.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ši eglė yra vienas įdomiausių Lietuvos gamtos paminklų. Medžio aukštis siekia apie 32 metrus, o 5 metrų apimties liemuo 80 centimetrų aukštyje šakojasi net į 18 kamienų.

Pasakojama, kad dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista išaugo. Tačiau specialistai linkę manyti, kad šį medį specialiai suformavo žmogus, arba sužalojo gamtiniai veiksniai. 2007 m. pabaigoje, po praūžusios audros, vienas kamienas nulūžo.

2016 metais Lietuvos metų medžių rinkimuose Raganų eglė užėmė antrąją vietą, nuo daugiausia balsų surinkusio Stelmužės ąžuolo atsilikusi tik pusšimčiu balsų.