Vidmanto Balkūno, 15min.lt, nuotr.„Prisiminus pirmąjį potvynį, net šiurpas nukrato. Tada buvau paauglė, tik stebėjau, neturėjau jokios patirties. Realiai mes tada lėkėme į mirtį, buvome visiški bepročiai“, – sako Monika Dobrovolskytė (34 m.), kuri su dviem šunimis ir draugu Vytautu (jis atsirado jos gyvenime vėliau) Nemuno deltoje įsikūrusiame Šyšos kaime skaičiuoja gal jau septintą pavasarį.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kaimynams įteigė: „Potvynis – jėga!“
Monika niekad nepaliauja stebėtis pamario gamta ir jos kuriamu vaizdu. Kas rytą, kas vakarą. Nuolat. Apie šį ypatingą kraštą, savo kaimynus ji galėtų pasakoti istorijas atskirai knygai, o ne interviu.
Tamsių garbanotų plaukų šviesių mėlynų akių mergina išties atrodo sukurta gyvenimui ten. Ji energinga, žavi ir tikra. Kaip kariai vyksta į karštus taškus, taip Monika prieš septynerius metus gyvenimą Vilniuje iškeitė į potvynių epicentrą – įsikūrė kelis kilometrus nuo Šilutės esančiame Šyšos kaime.
„Lietuvoje turime keturis metų laikus, o pamaryje dar ir penktąjį – potvynį. Tik dėl potvynių aš čia ir atsikrausčiau“, – sako Monika.
