www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Naujoji Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ataskaita, kurioje apibendrinti duomenys apie miestuose esančių žaliųjų erdvių poveikį sveikatai, rodo, kad žaliosios erdvės duoda daugialypę naudą sveikatai, įskaitant psichologinį atsipalaidavimą, mažesnį stresą didesnį fizinį aktyvumą, dėl to potencialiai sumažėja miestų kenksmingų veiksnių, tokių kaip oro tarša, triukšmas ir karštis, poveikis sveikatai.
Ataskaitoje daroma išvada, kad yra poreikis tiek mažų žaliųjų erdvių, esančių arti gyvenamųjų ir laisvalaikio praleidimo vietų, tiek didelių žaliųjų erdvių, skirtų aktyviam poilsiui, pavyzdžiui, sporto aikštynų.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Miestas, kuriame yra gerai suplanuotų ir patrauklių žaliųjų erdvių, gali suteikti saugias galimybes miesto gyventojams mėgautis fiziniu aktyvumu ir aktyviu poilsiu, atsigauti nuo streso ir palaikyti socialinį kontaktą. Žaliosios erdvės taip pat padeda padidinti miestų atsparumą ekstremaliems aplinkos įvykiams, pavyzdžiui, karščio bangoms (sušvelnina „karščio salos“ efektą) ir dideliems kiekiams kritulių (gerina nuotėkį).
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad žaliosios erdvės itin naudingos ekonomiškai skurdžioms bendruomenėms, vaikams, nėščioms moterims ir pagyvenusiems žmonėms. Didesnė tikimybė, kad miestų, kuriuose yra žaliųjų erdvių, gyventojai bus sveikesni, jiems mažiau reikės sveikatos priežiūros paslaugų ir taip būtų prisidedama prie ekonomikos stiprinimo.
Taip pat šioje PSO ataskaitoje pateikiamas priemonių (instrumentų) rinkinys, parodantis, kaip panaudoti metodą, kuriuo galima įvertinti miestų žaliąsias erdves. Šis metodas sukurtas geografinės informacijos sistemos (GIS) pagrindu. Šios priemonės suteikia galimybę miestų valdžios atstovams apskaičiuoti, kiek žmonių turi prieigą prie žaliųjų erdvių, ir nustatyti, kur konkrečiai galėtų būti sukurtos naujos žaliosios erdvės. PSO jau išbandė šį instrumentą trijuose Europos miestuose: Kaune (Lietuva), Utrechte (Nyderlandai) ir Malmėje (Švedija). Šie praktiniai pavyzdžiai demonstruoja, kaip efektyviai panaudoti šį įrankį, norint padidinti žaliųjų erdvių naudą miesto gyventojams.
Šiais metais Bonoje (Vokietija) vyko du PSO susitikimai, kuriuose daug dėmesio buvo skirta miesto žaliųjų erdvių naudai sveikatai. Pirmasis susitikimas, įvykęs birželio mėnesį, buvo orientuotas į žaliųjų erdvių įtaką oro taršai. Dalyviai susipažino su metodu, sukurtu GIS pagrindu, kuris padėtų kiekybiškai įvertinti miesto žaliųjų erdvių indėlį į geresnę oro kokybę. PSO šiuo metu atlieka žaliųjų erdvių ir sveikatos specialistų tiesioginę apklausą internetu, kad galėtų nustatyti darbų prioritetus ir žinių spragas ir tai galėtų panaudoti planuodama tolesnius veiksmus. Antrasis susitikimas, įvykęs rugsėjo mėnesį, subūrė ekspertus, aplinkos tyrėjus ir miestų tarybų narius aptarti priemonių, susijusių su žaliųjų erdvių plėtojimu, įgyvendinimo praktinę pusę. Dalyviai priėmė sprendimą parengti ataskaitą apie miesto žaliųjų erdvių naudą sveikatai ir socialinei lygybei. Jie taip pat rekomendavo paruošti analitinę santrauką miestų planuotojams bei politikos formuotojams, kurioje būtų pateiktos gaires, kaip efektyviai panaudoti miesto žaliąsias erdves sveikatos atžvilgiu ir rūpinantis socialine lygybe, palaikyti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir padėti vietos valdžios institucijoms formuoti sveikas ir ekologiškai tvarias gyvenimo sąlygas miestuose.
Tema apie miestų žaliąsias erdves tiesiogiai susijusi su prioritetine 6-osios aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijos tema „Miestai“. Konferencijoje, kuri įvyks 2017 m. birželio 13–15 d. Ostravoje (Čekija), dalyvaus sveikatos ir aplinkos ministrai, PSO Europos regiono valstybių narių aukšto lygio atstovai, taip pat atstovai iš partnerių organizacijų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės. Šioje konferencijoje valstybės narės turėtų patvirtinti Ministrų deklaraciją, joje nurodytų įsipareigojimų įgyvendinimo planą ir atnaujintą strateginio Europos aplinkos ir sveikatos proceso valdymo mechanizmą.
Esminiai politiniai dokumentai, kuriose minimas žaliųjų erdvių ir sveikatos ryšys, yra du:
Aplinkos ir sveikatos Parmos deklaracija, kurioje iki 2020 m. įsipareigojama siekti, kad visiems vaikams būtų prieinama sveika ir saugi aplinka ir kasdienio gyvenimo sąlygos, kuriomis jie galėtų keliauti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu į darželį, mokyklą ar žaliąsias erdves, kur galėtų žaisti ir būti fiziškai aktyvūs;
Darnaus vystymosi darbotvarkė, kurios 11 tikslo 11.7 papunktyje rašoma, kad iki 2030 m. reikia suteikti visuotinę galimybę naudotis saugiomis ir prieinamomis žaliosiomis ir viešosiomis erdvėmis pirmiausia moterims ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms su negalia.
Miestų žaliųjų erdvių tema taip pat yra įtraukta į „Sveikata 2020“ prioritetines sritis.
PSO ataskaitą „Miestų žaliosios erdvės ir sveikata“ galima rasti čia: http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0005/321971/Urban-green-spaces-and-health-review-evidence.pdf?ua=1.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
