www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Artėjanti žiema jau primena, kad eismo sąlygos tampa sudėtingesnės. Slidūs keliai, pablogėjęs matomumas. Ne kiekvienas vairuotojas sugeba apskaičiuoti atstumą iki kitos transporto priemonės, kelyje tampa mažiau pastebimi pėstieji, dviratininkai, vadeliotojai – įvyksta eismo nelaimė. Tai nemalonus įvykis tiek eismo įvykio dalyviams, tiek ir kelininkams, kurie dažniausiai būna „kalti“, jog „žiema užklupo netikėtai“.
Žiema tai toks metų laikas, kada vasariškų kelių nebūna ir būna slidu. Ir turbūt mažai kas susimąsto, kad norint maksimaliai sumažinti kelio dangos slidumą neužtenka vien tik turėti mechanizmus, darbo jėgą, medžiagas. Esminis faktorius kokybiškai kelių priežiūrai žiemą – tai finansavimas.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūri 1867 km valstybinės reikšmės kelių. Iš jų 77 km – magistralinių, 450 km – krašto ir 1341 km rajoninių. Prie esamo finansavimo didžiausias dėmesys skiriamas valstybinės reikšmės magistraliniams, krašto keliamas ir rajoniniams keliams, kuriuose paros eismo intensyvumas didesnis nei 1000 automobilių. Mažesnio intensyvumo rajoniniai keliai, lieka „žiemiški“. Jie dažniausiai būna tik nuvalomi, o pabarstomi tik esant ekstremalioms eismo sąlygoms. Finansavimas jau kelis metus nedidėja, o kylant kuro, medžiagų, eksploatacinių išlaidų kainoms, kelių priežiūros apimtys mažėja.
Nepaisant to, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pasiruošę tinkamai sutikti žiemą. Kelių priežiūrai yra sukaupta sandėliuose 5100 tonų druskos ir 5700 tonų smėlio-druskos mišinio. Sniego valymui paruošti 23 autogreideriai, 30 įvairaus pravažumo traktorių, 6 rotoriai, 23 automobiliniai barstytuvai – sniego valytuvai.
Stengiantis kuo efektyviau vykdyti kelių priežiūrą, bei jos atlikimo kontrolę, kiekviename kelių priežiūros mechanizme yra įrengta palydovinė navigacijos sistema, kuri tiksliai parodo, kokią valandą ir kokiame kilometre kelias buvo tvarkomas. Taipogi šią informaciją galima panaudoti sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su kelių priežiūros organizavimu.
Kelininkams nepalankus faktorius yra tas, kad pajūrio zonoje klimatinės sąlygos yra kitokios nei žemyno gilumoje. Tai pasireiškia temperatūrų svyravimu nuo -20 iki +20 laipsnių. Šiuo atveju kelininkai neretai irgi būna apkaltinti, kad nenagrinėja orų prognozių ir nesiima prevencinių priemonių slidumui sumažinti. Orų prognozės yra sekamos ir tokias prevencines priemones esame ne kartą išbandę. Prie tokių temperatūros svyravimų paberta druska būna nuplaunama lietaus, o rezultato jokio. Tik pinigai išmesti į balą tiesiogine to žodžio prasme. Todėl tokios prevencinės priemonės nepasiteisino ir prie esamo kelių priežiūros finansavimo lygio tokių priemonių taikyti nėra galimybės.
Kelių priežiūra vyksta griežtai pagal Lietuvos automobilių direkcijos patvirtintą tvarką. Apie priežiūros tvarką, eismo sąlygas keliuose, visuomet galima rasti naujausią informaciją internetiniuose tinklapiuose www.eismoinfo.lt, www.klrk.lt.
Kaip rodo eismo įvykių statistika, eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, žiemos metu įvyksta mažiau.
Visgi 90 proc. atsakomybės kelyje tenka žmogiškajam faktoriui. Metų laikai, o kartu su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos, įtakoja transporto priemonių eismo intensyvumą, važiavimo greitį, nuo kurių priklauso ir eismo įvykių skaičius, jų padariniai.
Žiema visiems eismo dalyviams pakankamai sudėtingas laikotarpis. O transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą, t. y. vairavimą. Vairuoti – vadinasi numatyti. Sugebėjimas prognozuoti – viena svarbiausių transporto priemonės vairuotojų savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti. Sumanus vairuotojas greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.
Dar vienas labai svarbus eismo dalyvis yra pėsčiasis, kuris, kaip eismo dalyvis, turi vienintelę pareigą – apsaugoti save. Ar tai yra daug? Juk užtenka kelių smulkmenų, kad būtum matomas ir saugus. Pirmoji – įžengti į važiuojamąją dalį reikia tik po to, kai įvertini atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikini, kad tai saugu. Antroji – užsisegti atšvaitą, tai užtrunka kelias sekundes, o saugumas padidėja kelis kartus: žmogus be atšvaito tamsiu paros metu pastebimas likus 50 m atstumui, o automobilio stabdymo kelias važiuojant 100 km/val. greičiu yra 100 m. Žmogus su atšvaitu matomas 150 m atstumu. Paprasta matematika, o taip daug reiškia!
Bet juk gali būti kitaip! Aplinkui balta, tik matosi juoda nuvalyto kelio danga, saugiu greičiu važiuoja techniškai tvarkingas, paruoštas žiemai automobilis, o vairuotojas sėdi už vairo blaivus, pailsėjęs, susikaupęs stebi eismo sąlygas, jo dėmesio neblaško prie ausies slapta prispaustas mobilusis telefonas. Automobilio salone saugiai jaučiasi visa šeima: saugos diržais prisisegę tėvai ir specialiose kėdutėse sėdintys prisegti vaikai, kurie mojuoja šalikele einantiems vaikams, kuriuos šeima jau seniai pastebėjo, nes pėstieji prisisegę atšvaitus, o rankose dar ir prožektoriai šviečia.
Visa tai nėra tolima svajonė, tai yra tik mūsų visų atsakingumo ir noro būti saugiems bei apsaugoti artimuosius pastangų vaisius.Saugių Jums žiemiškų kelių!
www.klrk.lt inf.
