www.nemunodelta.lt nuotr.Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama žvejoti karšius.
Už neteisėtai sugautą vieną karšį žvejui mėgėjui gresia ne tik bauda nuo 86 Eur, bet ir atlyginti žalą gamtai – 60 Eur. Už neteisėtai sugautus karšius Minijos upėje ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate įkainiai už padarytą žalą didinami 3 kartus.
Karšis gyvena visoje Europoje – į rytus nuo Pirėnų ir į šiaurę nuo Alpių. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse.
Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų.
Nemuno deltoje karšiai lytiškai subręsta šeštaisiais – septintaisiais gyvenimo metais, būdami apie 400 g svorio, subrendusio karšio ilgis (neskaitant uodeginio peleko) – 25 cm. Neršia balandžio gale, gegužės mėn., kai vanduo sušyla bent iki 12° C. Neršti jie būriais iš Kuršių marių išplaukia į Nemuno atšakas ir įlankų pakraščius. Kiekvieno būrio nerštas prasideda iš ryto ir trunka 2 – 3 paras, susilpnėdamas tik vidurdienį ir naktį. Ikrai išleidžiami ramiose įlankose ant augalinio substrato, prie kurio prilimpa. Karšis labai vislus – maždaug 100 000 – 300 000 ikrelių.
Sugavus karšį nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti jį atgal į vandens telkinį, kad po kelių metų Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis gausiais žūklės laimikiais.Parengta pagal www.nemunodelta.lt inf.