S. Sodonio nuotr.Aktyviam Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyviui, pirmajam Nepriklausomos Lietuvos Šilutės miesto merui A. Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės rajono savivaldybės garbės piliečio vardą.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Iš Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl Šilutės rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo Antanui Krušnauskui aiškinamojo rašto:
„Artėjant Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio jubiliejui, suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėją. 1988 m. rugpjūčio 25 d. šilutiškių visuotiniame susirinkime išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šilutės iniciatyvinę grupę, jis buvo tarp 11 pačių aktyviausių laikinosios sąjūdžio iniciatyvinės tarybos narių. Būdamas miesto meru inicijavo Šilutės ir Emericho miestų bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, davusį Šilutės miestui didelę ekonominę naudą (per 10 humanitarinės pagalbos krovinių), ypač svarbią pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Ekonominius saitus lydėjo nuolat stiprėjantys kultūriniai ryšiai tarp mokyklų, meno kolektyvų, medikų, politikų, sportininkų ir atskirų piliečių ir tai tęsiasi iki šiol. A. Krušnauskas Šilutės – Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos nariu (daugelį metų buvo draugijos valdybos nariu) yra nuo pat jos įkūrimo 1990 m. Per savo darbo Šilutės meru metus A. Krušnauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Švedijos Ljungby, Danijos Nakskovo, Moldovos Kaušanų miestų merais. Bendraudamas su miestų partnerių merais sėmėsi politinės, ūkinės patirties ir tai leido jam svariai prisidėti prie savivaldos įstatymų pagrindų kūrimo. A. Krušnauskas, būdamas meru, taip pat rėmė aktyviai besikuriančias Nepriklausomos Lietuvos visuomenines organizacijas. Ypač daug jo dėmesio sulaukė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyrius rūpindamasis nepriklausomybės ir rezistencinės kovos, Macikų koncentracijos lagerio ir kitų nusikalstamo sovietinio režimo vietų pažymėjimu ir aukų pagerbimu statant Šv. Kryžius, pritvirtinant prie pastatų atminties lenteles“.
