Šiąnakt – dalinis Mėnulio užtemimas

Dalinis Mėnulio užtemimas prasidės šįvakar (liepos 16-ąją) 23.01 val. Daugiausia Mėnulio (65 proc.) užtems pusę pirmos nakties, o šešėlis nuslinks lygiai 2 val. nakties. Viso užtemimo metu Lietuvoje Mėnulis kabos virš horizonto, tad reiškinys bus puikiai matomas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mėnulio užtemimas ne tik vizualiai įdomus ir paslaptingas reiškinys, tačiau nuo senų laikų Mėnulis garbinamas, į jį kreipiamasi pagalbos. Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanas, etnologas, baltų mitologijos žinovas prof. dr. Rimantas Balsys pažymi, kad kone visi mūsų senieji kalendoriniai papročiai, pradedant aiškinimais, sakmėmis apie Mėnulio, jo dėmių kilmę ir baigiant burtais bei maldomis, susiję su Mėnuliu.

„Yra sakmė apie burtininką Tvarkauskį, kuris buvo ištremtas į Mėnulį, arba pasakojama, kad mergina ėjo vandens parsinešti, apvirto su kibirais ir sušuko Mėnuliui: „Mano užpakalis geriau šviečia negu tu!“ Mėnulis įsižeidęs paėmė ją į dangų ir mes dabar ją matome su naščiais ir kibirais“, – pasakojo etnologas.

Profesoriaus teigimu, Mėnulio dievybės baltų kultūroje nėra, bet yra išlikusios maldelės, kuriose kreipiamasi į jauną arba pilną mėnulį: „Mėnuo, Mėnulaiti“, prašoma jo sveikatos, jaunystės, grožio, ištvermės.

„Galima daryti prielaidą, kad pats Mėnulis mūsų krašte laikytas dievybe. O prūsai turėjo atskirtą dievybę Svaikstiką, kuris globojo visus dangaus šviesulius“, – sakė pašnekovas.

Prof. dr. R. Balsys priminė ir Mėnulio kalendoriaus prietarus, kuriais iki šios dienos žmonės vadovaujasi, kai sodina augalus, daržoves, nuima derlių. „Pavyzdžiui, kopūstai nuimami tik per delčią. O jeigu kiaulę per delčią pjausi – tai įdėjęs į puodą didelį gabalą mėsos – rasi mažą, o jeigu per pilnatį pjausi, tai į puodą įdėjus mažą gabalą mėsos – puodas bus pilnas“, – linkėjo R. Balsys.

Parengta pagal VE.lt inf.