L. Lelėnienės nuotr.2018 metų paskelbtame mokyklų edukacinių erdvių konkurse Rusnės specialioji mokykla dalyvavo pirmą kartą. Konkursą inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, organizavo Lietuvos neformaliojo švietimo centras. Konkursas vyko dviejuose lygmenyse – savivaldybių ir nacionaliniu.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Pirmame etape Šilutės rajono savivaldybės komisija, įvertinusi mūsų mokyklos esamas ir kuriamas edukacines erdves, pristatė nacionalinei komisijai. Mes trumpai pristatėme savo naują idėją – sukurti daugiafunkcinę lauko klasę. Ši mokyklos erdvė bus įvairios paskirties, patogi ir lengvai pertvarkoma bei pritaikoma skirtingai mokinių veiklai, pasižyminti ugdymą(si) stimuliuojančia aplinka, kurioje numatomos šios priemonės: laikrodis ant medžio ripkos, medinis stovas su mikroskopu, mediniai skaičiuotuvai, molio kampelis, sumaunamos ripkos ant piramidės (didėjimo, mažėjimo tvarka), piešimas ant įrėminto stiklo, vandens – smėlio vonios, medžio ripkos skaičiavimui, raidžių pažinimui, piešimui, nugludinti akmenukai skaičiavimui, raidžių, skiemenų skaitymui, piešimui.
Nacionalinė komisija pastebėjo mūsų pastangas kuriant naują edukacinę erdvę, tad labai apsidžiaugėme, kad mūsų mokykla yra konkurso laimėtojų sąraše. Kadangi mūsų mokykla yra išskirtinė, teikianti bendrąjį išsilavinimą sutrikusio intelekto bei kompleksinę negalią turintiems mokiniams, dažnai iškrentame iš konteksto tarp kitų bendrojo lavinimo mokyklų. Buvome maloniai nustebinti gavę pakvietimą į mokymus „Edukacinių erdvių ir gamtos ekspozicijų mokyklų aplinkoje kūrimas, remiantis Čekijos ir Vokietijos visuomenės švietimo institucijų ir viešųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo patirtimi“, kurie vyko rugsėjo 17 – 22 d.
Ši edukacinė kelionė paliko neišdildomų įspūdžių, kuriais norėčiau pasidalinti. Kiekvienas pedagogas kelionės pradžioje turėjo galimybę pristatyti savo ugdymo įstaigą, išsakydami savo nuomonę, pastebėjimus, sėkmes ir nesėkmes formuojant edukacines erdves. Jau vien tuo man buvo unikali patirtis, kurią galėsiu pritaikyti savo mokykloje. Mano įspūdžius stiprino Vilanovo (Wilanow) rūmų parkas Varšuvoje, kuriame akį traukė parko augmenija, atspindinti prancūzišką, anglišką, itališką stilių. Liubenau Vokietijos regione esančiame Lauzico edukaciniame parke (Lausitzer Findlingspark Nochten) atkreipiau dėmesį, kad parke daug įvairaus dydžio riedulių, kurie panaudoti gana išradingai, įkomponuoti tarp augmenijos. Šiame parke erdvės suformuotos reljefo formos, moderniškai. Sužavėjo skirtingų faktūrų labirintas – takas, kuriuo einama basomis.
Šią idėją, manau galima bus pritaikyti savo mokykloje, kuriant naują edukacinę erdvę. Lankėmės Vokietijoje Šprėvaldo UNESCO biosferos draustinyje. Šprėvaldo (Spreewald) regionas garsėja savo agurkais. Įdomu tai, kad daugiau kaip 20 metų rengiamos agurkų šventės, kurių metu renkamas agurkų karalius ir karalienė. Karlovi Varai (Karlovy Vary, seniau vok. Karlsbad) kurortinis miestas pakerėjo savo architektūra, geizeriais, promenada vadinama kolonada 123 metrų, kurioje yra keli šaltiniai. Nacionalinis gamtos draustinis SOOS (Čekija) buvusių vulkanų vieta, kurioje gausu mofečių. Nuostabus Regensburgo XII a. tiltas, senamiestis. Vaikščiojome Bavarijos nacionalinio parko takais, kuriuose buvo galima pamatyti įvairių dėžučių-namukų, takai markiruoti ženklais, spalvomis, kad būtų galima surasti reikiamą taką. Bavarijos miške galima sutikti gyvūnų, vieną iš jų-Vilpišį (laukinę katę). Bavarijos regione labai įdomus gamtos reiškinys „auganti“ siena, susidariusi dėl kalkingo šaltinio vandens. Ji 40 m ilgio ir 5 m aukščio – aukšta, stati, plona, nes joje per pačią viršūnę per sienos keterą teka piršto platumo šaltinis, vandens upeliukas. Česky Krumlovo pilis įtraukė į viduramžių laikus, to meto gyvenimą.
Vėliau vykome į Brno botanikos sodą, kuris įspūdingas augalais, reljefų įvairove bei Gregoro Mendelio muziejų. Įspūdžius vainikavo Macochos karstinė įgriuva, kurioje susidarę neregėto grožio stalaktitų, stalagmitų ir stalagmatų varvekliai. Kelionės pabaigoje kiekvienas pasidalinome savo refleksijomis, įžvalgomis.
Šie patirti įspūdžiai, mokymų patirtis ilgai išliks mano atmintyje ir širdyje. Graži, nuoširdi edukacinė erdvė – tai mūsų visų keliavusių pedagogų komanda, kuri įkvėpė kurti naujas, plėsti esamas edukacines erdves, davė kūrybai minčių ir idėjų. Tad sakau didelį AČIŪ šios edukacinės erdvės kūrėjams LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkei, mokymų programos koordinatorei Stasei Mameniškienei, LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjui Almantui Kulbiui ir gidei Gražinai Giniotienei.
Laima Lelėnienė, Rusnės specialiosios mokyklos specialioji pedagogė, metodininkė